Lietuvos integracija i es
5 (100%) 1 vote

Lietuvos integracija i es

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES) turi tiesioginį poveikį Lietuvos ūkio funkcionavimui, restruktūrizacijai ir įmonių veiklai. ES pagrindą sudaro vieningoji rinka (laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas), kurią šiais metais papildė pinigų sąjunga. Vidurio ir Rytų Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, integracija į ES išsiskiria bendrame EB raidos kontekste dviem aspektais. Pirma, minėtos šalys vienu metu įgyvendina transformacijos reformas (t.y. diegia demokratijos bei rinkos ekonomikos institucijas) ir pasirengimo narystei ES priemones. Antra, šiame ES plėtros etape šalys kandidatės turi prisiimti daugiau narystės įsipareigojimų, nei stojančios šalys ankstesniuose plėtros etapuose (t.y. šiuo metu ES teisės aktai, kuriuos turi įgyvendinti stojančios šalys sudaro apie 370,000 psl., tuo tarpu Portugalija ir Ispanija turėjo įdiegti apie 80,000 psl. su naryste susijusių teisės normų [1]). Šie integracijos į ES aspektai yra tiesiogiai susiję su jos poveikiu ūkio restruktūrizacijai Lietuvoje, todėl verta juos aptarti detaliau. Tačiau pirmiausia aptariama restruktūrizacijos sąvoka.

Įmonių restruktūrizavimą makroekonominiu lygiu galima apibūdinti kaip ūkinių pajėgumų atstatymą, veiklos reorganizavimą ir sąveiką su ekonomine aplinka. Jų rezultatas – gebančių konkuruoti ir lanksčiai reaguojančių į paklausos ir veiklos kaštų pokyčius rinkos dalyvių susikūrimas [2]. Makroekonomine prasme lengviau yra kalbėti apie tinkamiausių restruktūrizavimui sąlygų sudarymą, nei apie restruktūrizavimo raidą, kadangi pastarąją įvertinti yra gana sunku [3]. Daugelis transformacijos reformų analitikų išskiria keletą esminių sėkmingai ūkio restruktūrizacijai būtinų elementų – ekonominės aplinkos stabilizavimą, liberalizavimą ir privatizaciją[4]. Šios priemonės sudaro sąlygas ūkio restruktūrizacijai – ekonomikos struktūros, atspindinčios šalies santykinius pranašumus ir efektyviausiai paskirstančios išteklius, susiformavimui.

Lietuvos integracija į ES keičia tiek ekonominę aplinką, į kurią atsižvelgdami rinkos dalyviai priima sprendimus, tiek ekonominę vyriausybės politiką, kuriai suteikiami konkretūs orientyrai. Iš vienos pusės, šalinamos kliūtys verslui tarp Lietuvos ir ES, iš kitos pusės, perimama ES taikoma reguliavimo sistema. Kaip bus aptarta vėliau, iki šiol tai tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie liberalizavimo ir privatizacijos, nors ateityje kai kurios integracijos priemonės iš principo arba dėl Lietuvos institucijų netinkamos įgyvendinimo politikos gali trikdyti ūkio restruktūrizaciją. Toliau analizuojami trys esminiai klausimai – Lietuvoje vykdomų transformacijos reformų sąsajos su integracija į ES, integracijos priemonių poveikis Lietuvos ūkio funkcionavimui, ir galiausiai, integracijos priemonių poveikis Lietuvos vyriausybės ekonominei politikai.

Transformacija ir integracija

Lietuvoje nuo šio dešimtmečio pradžios paraleliai vykdomos ekonominės reformos ir diegiamos su integracija į ES susijusios priemonės. Jų išskyrimas padeda geriau suvokti integracijos priemonių atitikimą Lietuvos ūkio interesams bei pasirinkti tinkamiausią integracijos strategiją, suteikiančią didžiausią naudą Lietuvos ūkiui. Kitaip sakant, kiek Lietuvos narystė ES atitinka mūsų ekonominius interesus ir kaip šis atitikimas gali būti maksimizuotas, paskirstant integracijos priemonių poveikį laike bei tarp ekonominių grupių?

Transformacijos reformų tikslai iš esmės atitinka pagrindinius narystės ES kriterijus, suformuluotus Europos viršūnių susitikimuose. Tai pasakytina tiek apie politinį kriterijų (demokratijos ir įstatymo viršenybės bei pagarba žmogaus ir nacionalinių mažumų teisėms), tiek apie ekonominį (funkcionuojanti rinkos ekonomika bei gebėjimas konkuruoti), tiek apie administracinį (valstybės institucijų gebėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus). Tačiau tuo pačiu Lietuva privalo prisiimti visus su naryste ES susijusius įsipareigojimus. Nors „klubo žaidimo taisyklių“ laikymasis stojant į jį yra suprantamas ES reikalavimas, Lietuvai kai kuriais atvejais tai gali reikšti sub-optimalią politiką. Lietuva turi perkelti ir įgyvendinti ES acquis communautaire – konkrečias teisės normas, kurios buvo sukurtos derybose tarp valstybių narių, ir kuriose numatytus bendrus tikslus Lietuva galbūt įgyvendintų kita seka bei forma, jei nestotų į ES (pavyzdžiu galėtų būti Ignalinos AE eksploatavimo planai arba žemės ūkio politikos instrumentai). Tuo labiau, jog kai kurios ES teisės nuostatos išsivystė reaguojant į konkrečias ES šalių ekonomines ar politines problemas, kurios yra neadekvačios Lietuvos ekonominei situacijai (pavyzdžiui, kai kurie finansinių institucijų veiklos normatyvai), arba apsikeičiant nuolaidomis derybose tarp skirtingus interesus ir tradicijas atstovaujančių valstybių narių (pavyzdžiui, struktūriniai fondai, atsiradę reaguojant į Pietų Europos šalių poziciją) [5]. Tačiau svarstant šiuos klausimus reikia nepamiršti ir alternatyvaus scenarijaus – Lietuvos ūkio raida nestojant į ES. Tokia alternatyva pasižymi dideliu neapibrėžtumo laipsniu ir didele klaidų tikimybe restruktūrizuojant ūkį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 709 žodžiai iš 2221 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.