Lietuvos ir pasaulio gyventojų migracijos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir pasaulio gyventojų migracijos

REFERATAS

LIETUVOS IR PASAULIO GYVENTOJU MIGRACIJOS

Jau nuo seno žmonės keitė gyvenamąją vietą, tačiau dabar tai ypač suaktyvėjo. Seniau žmonės migruodavo, nes norėjo rasti geresnes gyvenamąsias vietas, geresnes žemes ūkiui vystyti, dėl gamtos turtų ir geresnių gyvenimo sąlygų. Ir šiais laikais žmonės keičia gyvenamąją vietą.

Gyventojų pasiskirstymui, jų skaičiui bei sudėčiai be natūraliojo gyventojų prieaugio turi įtakos gyventojų judėjimas- migracija. Skiriamos dvi svarbiausios migracijos rūšys: tarpvalstybinė ir vidinė. Tarpvalstybinė migracija skirstoma į emigraciją ir imigraciją.

Svarbiausios migracijos priežastys yra:

• ekonominės (geresnis darbas, didesnės pajamos, socialinės garantijos)

• politinės

• karai

• religija

• kultūra

• ekologinės sąlygos

• nusikalstama praeitis

• ir kitos

2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3 462 600 žmonių. Gyventojų skaičius dėl didelio neigiamo natūralaus prieaugio (-11 tūkst. žmonių) ir dėl migracijos procesų (2 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko) 2002 m. sumažėjo 13 tūkst. žmonių. Ši tendencija Lietuvos Respublikoje išlieka jau keletą pastarųjų metų.

2002 m. pabaigoje Lietuvos Respublikoje nuolat gyveno 25 109 užsieniečiai (2001 m. pabaigoje – 23 285 užsieniečiai). Daugiausia jų yra Rusijos piliečiai (11 736 asmenys, 2001 m. – 11 488), nemažai Baltarusijos (1 758 asmenys, 2001 m. – 1 549), Ukrainos piliečių (1241 asmuo, 2001 m. – 1 133) ir asmenų be pilietybės (9 033, 2001 m. – 7 831). Europos Sąjungos valstybių piliečiai sudarė 0,4% nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių (2001 m. – taip pat 0,4%).

2002 m. pabaigoje Lietuvos Respublikoje laikinai apsigyveno 5 361 užsienietis (2001 m. – 4 777 užsieniečiai), iš jų Rusijos piliečių – 1 300 (2001 m. – 1 160), Ukrainos – 699 (2001 m. – 627), Baltarusijos – 589 (2001 m. – 536), JAV – 321 (2001 m. – 338). Tarp laikinai gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai sudaro 15,4 % (2001 m. – 15,0 % ).

Migracijos procesai ir mechaninis prieaugis 1999 metais

Utenos apskr. Visaginas Ignalinos raj. Zarasų raj.

Išvyko 3823 601 371 531

Atvyko 4096 466 603 625

Mechaninis prieaugis 273 -135 232 94

Taip pat XX amžiuje atsirado nauja migracijos rūšis – „protų nutekėjimas“. Tai procesas kai aukštos kvalifikacijos specialistai vyksta gyventi ir dirbti į aukštesnio gyvenimo lygio šalį.

Nemažai Lietuvos studentų bei mokslininkų šiuo metu studijuoja ar stažuojasi užsienio universitetuose bei mokslo institutuose. Manoma, kad didelė jų dalis pasilieka užsienyje ir tampa emigrantais. Galima prognozuoti, kad Lietuvai labiau įsitraukiant į vieningos Europos struktūras, tai įgis vis didesnį mastą. Iki šiol šie procesai nėra valstybiniu lygiu analizuojami bei vertinami. Todėl nėra ir aktyvių bei apgalvotų veiksmų, leidžiančių įtakoti emigraciją bei siekti iš to naudos.

Jaunimo ir mokslininkų studijas ir stažuotes užsienio mokslo centruose reikėtų vertinti išskirtinai teigiamai. Toks specialistų rengimo būdas praktiškai nieko nekainuoja valstybei. Ypač tai būtų naudinga toms mokslo sritims, kuriose nėra šiuolaikinius mokslo reikalavimus atitinkančių mokslininkų.

Šiuo metu esančius užsienyje galima suskirstyti į: kurie apsisprendę pasilikti užsienyje visam laikui, kurie grįš ir kurie grįš tam tikromis sąlygomis. Deja, Lietuvoje egzistuoja nemažai aplinkybių, trukdančių norintiems sugrįžti, o pasiliekantiems visam laikui – palaikyti mokslinius ryšius su tėvynėje likusiais kolegomis.

Akivaizdu, kad problemų sprendimą apsunkina ir lėšų stoka bei neefektyvus jų naudojimas. Be to, daug ką galima ir būtina padaryti be didesnių papildomų finansinių investicijų.

Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos valdžios institucijos nedelsiant turi pradėti įgyvendinti toliau vardijamas priemones, nukreiptas į užsienyje esančių mokslininkų kompetencijos panaudojimą Lietuvoje tiek per virtualius ryšius, tiek sukuriant aplinką, patrauklią reemigracijai:

Atlikti analizę, įvertinančią mokslininkų emigracijos ir imigracijos srautus. Įvertinti valstybės nuostolius, patiriamus dėl “protų nutekėjimo”.

Užmegzti ir palaikyti ryšius su išeivijoje esančiais lietuvių kilmės mokslininkais. Sukurti duomenų bazes, elektroninio pašto konferencijas, internetinius puslapius – informuoti išeivijoje esančius lietuvius apie Lietuvoje skelbiamus konkursus, kuriamus mokslo ir technologijų parkus, galimybes ir sąlygas steigti aukštųjų technologijų įmones, rengiamus teisės aktus, reguliuojančius mokslo ir studijų sistemą, galimybę įsijungti į e-konferencijas, svarstančias aktualias Lietuvos mokslo ir ūkio problemas.

Grupių, rengiančių mokslo ir studijų sistemą reguliuojančius teisės aktus, programų projektus, darbą organizuoti, pritaikant e-konferencijų principą, kad jų darbe galėtų dalyvauti Lietuvos mokslininkai, kiti ekspertai ir to pageidaujantys užsienio lietuviai.

Lietuvos demografai fiksuoja antrąją senėjimo bangą

Lietuvoje stebima antroji intensyvi gyventojų senėjimo banga – vidutinis Lietuvos gyventojų amžius šių metų pradžioje pasiekė 37,6 metų. Tokia
išvada pateikta Socialinių tyrimų instituto atliktoje Demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, kuri buvo pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Per pastaruosius penkis dešimtmečius 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje padidėjo dviem trečdaliais – nuo 12 proc. 1959 metais iki 20 proc. šiais metais. O vaikų iki 14 metų dalis trečdaliu sumažėjo (nuo 27 iki 18 proc.). Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra daugiau nei vaikų.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvos gyventojams būdingą bruožą – senatvės feminizaciją. Tarp vyriausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys. Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena net dešimt metų, o moterys – apie penkerius metus trumpiau nei Europos Sąjungos šalyse. Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius Lietuva atsilieka ir nuo daugelio ES šalių kandidačių. Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į vykstančią itin sparčią depopuliaciją – tėvų kartą keičia beveik per pusę mažesnė vaikų karta. Lietuvoje 2003 metų pradžioje gyveno 3,462 mln. žmonių, arba beveik 250 tūkst. mažiau nei prieš dešimt metų.

Nuo 1994-ųjų gyventojų skaičius mažėja ir dėl natūralios kaitos – didesnių mirtingumo nei gimstamumo rodiklių. 1994-2002 metais dėl šios priežasties gyventojų sumažėjo beveik 50 tūkst. žmonių.

Įvertinus ir nelegalią migraciją, dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 metais prarado apie 230 tūkst. žmonių, iš jų apie 73 tūkst. žmonių dėl emigracijos į NVS šalis ir apie 157 tūkst. žmonių dėl emigracijos į kitas užsienio šalis.

Mokslininkai konstatuoja, jog svarbiausios dabartinės ir ateities demografinės problemos – gimstamumo sumažėjimas iki lygio, neužtikrinančio kartų kaitos ir lemiančio greitus depopuliacijos tempus; gana aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo lygis, intensyvūs migraciniai srautai, vis labiau besireiškiantys nereguliarios (trumpalaikės, nelegalios ir pan.) migracijos formomis; labai spartūs gyventojų senėjimo tempai. Todėl gyventojų politikos strategijoje išskirtos keturios prioritetinės kryptys: šeimos gerovė, pagyvenusių ir senų žmonių gerovė, visuomenės sveikata bei migracija.

2002 m. Migracijos departamentas gavo 6 001 užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (2001 m. – 6 035). Į Lietuvą atvykstama apsigyventi šiais pagrindais:

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 1048 žodžiai iš 2735 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.