Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………..3
1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos………………5
2. Tiesioginės užsienio investicijos…………………………………………..8
3. Lietuvos užsienio prekyba…………………………………………………10
4. Lietuvos užsienio prekybos sąlygų kaita, Lietuvai tapus ES nare……….17
5. Lietuvos darbo jėgos migracija……………………………………………20
Išvados…………………………………………………………………………21
Literatūros sąrašas…………………………………………………………….22
Įvadas
Šio darbo tikslas — atlikti Lietuvos išorės ekonominių santykių aplinkos strateginę analizę ir apibrėžti pagrindines išorės ekonominių santykių politikos strategines kryptis ir tikslus Lietuvos ekonominės politikos, taip pat ir išorės ekonominių santykių srityje.
Lietuvos išorės ekonominių santykių politikos bruožas yra toks, kad ji vis glaudžiau bus – turės būti – susijusi su jos vidaus ekonomine politika. Būdama maža ir atvira tarptautiniams ekonominiams ryšiams valstybė, lemtingai veikiama stipresnių konjunktūrinių svyravimų bei šokų partnerių šalyse (norint pailiustruoti pakanka nurodyti 1998 m. Rusijos finansinės krizės poveikį visam Lietuvos ūkiui 1999 metais), Lietuva negali savo vidaus ekonominės politikos ir išorės ekonominių ryšių politikos laikyti savarankiškomis dalimis.
Pasaulio šalių patirtis rodo, kad tik įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą, dalyvavimas tarptautinės ekonominės integracijos procesuose užtikrina ekonominę gerovę. Antai, TVF duomenimis, 2000 m. išsivysčiusių šalių dalis pasaulio gyventojų skaičiuje sudarė 15,4 proc., o jų dalis pasaulio BVP buvo 57,1 proc., dalis pasaulio prekių ir paslaugų eksporte — net 75,7 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse užsienio investicijose 1998 m. buvo 71,4 proc.). Tuo tarpu besivystančių šalių dalis gyventojų skaičiuje buvo 77,9 proc., BVP gamyboje – 37,0 proc., eksporte — 20,0 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse užsienio investicijose – 25,8 proc.). Akivaizdu, kad ekonominis atsilikimas ir dalyvavimas tarptautinėje ekonominėje integracijoje yra kuo glaudžiausiai susiję atvirkštiniu ryšiu.
Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra sumažinti atsilikimą nuo labiausiai ekonomiškai pažengusių valstybių (tolimesnėje ateityje visiškai likviduoti atsilikimą). Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų šalių ekonomikos augimo. Paskutinius 20 metų BVP augimas išsivysčiusiose šalyse, imant atskirais dešimtmečiais, buvo toks: Europos Sąjungoje 1983— 1992 m. – 2,6 proc., 1993-2002 m. (įskiriant prognozę 2001-2002 m.) – 2,2 proc.; JAV — atitinkamai 3,4 ir 3,3 proc., Japonijoje — 3,9 ir 0,9 proc. Besivystančios šalys plėtojo ūkį greičiau — atitinkamai 4,7 ir 5,4 proc. kasmet. Vadinasi, jei Lietuvos ūkis augtų, tarkime, 4 proc. kasmet, tai reikštų ne tiek Lietuvos artėjimą prie ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, kiek didelio būrio besivystančių šalių artėjimą prie Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygio. Tai veikiau reikštų Lietuvos ekonomikos atsilikimo didėjimą nei skirtumų mažinimą. Todėl vidutinis ūkio raidos tempas turi būti didesnis nei 5 proc. per metus. (Besivystančios Azijos (Developing Asia) šalys šiuos du dešimtmečius ekonomiką ugdė atitinkamai 7,3 ir 7,2 proc. metiniu tempu). Nėra abejonių, kad išorės ekonominių santykių politika suvaidins labai svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo.
Jau dabar daugiau kaip pusė Lietuvos prekybos yra su valstybėmis, su kuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Netrukus Lietuva prisidės prie Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (VELPA) sutarties. O sutartį su Ukraina reikės denonsuoti (jei ES pati nenuspręs sudaryti su Ukraina laisvosios prekybos sutartį, o tai kol kas mažai tikėtina). Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir yra prisijungusi prie visų privalomų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų be pereinamųjų laikotarpių.
1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos
Pagrindines Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijas atskleidžia Lietuvos statistikos duomenys, pateikti l ir 2 lentelėse.
Pirma, kaip matyti iš l lentelės, Lietuvos prekybos balanso deficitas santykine išraiška nustojo didėti, jo santykis su BVP stabilizavosi (siekia apie 15 proc.). Tai, kad prekybos balanso deficitas nustojo didėti, patvirtina ir einamosios sąskaitos deficito sumažėjimas po kelerių augimo metų. Ilgą laiką sudaręs apie 12 proc., 2001 m. jis sumažėjo iki 4,8 proc. Šis deficito lygis nėra didelis, be to, jo susidarymą daug sąlygojo didelės tiesioginės užsienio investicijos. 2001 m. einamosios sąskaitos balanso deficitas, atėmus tiesiogines užsienio investicijas, tesudarė 512 mln. Lt (žr. 2 lentelę).
Antra, santykiškai žemas išorinio finansavimo panaudojimo lygis. Lietuvoje užsienio skolos santykis su BVP 2000 m. sudarė tik 21,9 proc., o 1999 m. Lenkijoje šis santykis sudarė 38,9 proc., Čekijoje — 42,5, Slovakijoje – 53,3, Vengrijoje — 59,9 proc. (Ilgalaikė
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002. – P.200) Tiesa, Latvijoje ir Estijoje jis buvo gerokai žemesnis nei Lietuvoje (atitinkamai 6,6 ir 4,0 proc.), bet joms mažiau reikėjo skolintis dėl didelių tiesioginių užsienio investicijų. Esant žemam šalies vidaus taupymo lygiui ir nepakankamai naudojant išorinį finansavimą nesukuriama bazė sparčiam ekonomikos augimui ateityje.
Mokėjimų balanso duomenis pateikti 2 lentelėje. Analizuojant mokėjimų balansą šalia anksčiau minėtų tendencijų reikia atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius momentus.
1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai
IX. Ekonomikos rodikliai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
BVP einamosiomis kainomis 16904 24103 31569 38340 42990 42655 45254 47968′
BVP metinis pokytis, proc. (lyginamosiomis kainomis) 9,8 3,3 4,7 7,3 5,1 -3,9 3,9 5,9
Eksportas, mln. Lt 8077 10820 13420 15441 14842 12015 15238 18332
Importas, mln. Lt 9355 14594 18235 22577 23174 19338 21826 25413
Balansas, mln. Lt 1278 -3774 4815 7136 -8332 -7323 -6588 -7081
Eksporto santykis su BVP, proc. 47,8 44,9 42,5 40,3 34,5 28,2 33,7 38,2
Importo santykis su BVP, proc. 55,3 60,5 57,8 58,9 55,2 45,3 48,2 53
Užsienio prekybos balansas, proc. BVP 7,6 -15,6 -15,2 -18,6 -19,4 -15,5 -14,6 -14,8
Einamosios sąskaitos balansas, proc. BVP -2,1 -10,2 -9,2 -10,2 -12,1 -12,08 -6,0 -4,8
Tiesioginės užsienio investicijos, proc. BVP 0,74 1,20 1,93 3,70 8,66 4,4 3,3 3,7
Valstybės skola (visa), mln. Lt. _ _ _ 8077,4 9613,6 2069,5 12724,7 12903,4
iš jos – užsieniui 1985 3359 4812 5607,3 6737,5 9715,3 9897,3 9856,1
Užsienio skola, proc. BVP 11,7 13,9 15,2 14,6 15,7 18,4 21,9 20,5
Šaltiniai: Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste; Lietuvos statistikos departamento duomenys; Finansų ministerijos duomenys.
Trečia, nuo 1998 m. mažėja einamosios sąskaitos deficitas absoliučia išraiška, kadangi eksportas vėl didėja. Šį reiškinį reikia laikyti teigiama tendencija, kuriai įtakos turėjo Lietuvos eksporto krypčių kaita, prekių konkurencingumo padidėjimas padidėjus darbo našumui dėl išaugusio taupymo ir investicijų. Kol kas labai sunku prognozuoti užsienio prekybos balanso kitimą, nes po kritinių 1999 m., kai smarkiai sumažėjo ir šalies eksportas, ir importas, praėjo nedaug laiko. (www.std.lt)
2 lentelė. Mokėjimų balansas (mln. Lt)
1996 1997 1998 1999 2000 2001
Einamoji sąskaita -2890,3 -3925,4 -5192,5 -4776,3 -2699,6 -2294,96
iš jos – prekybos balansas -3584,8 -4590,0 -6073,4 -5618,3 -4415,0 -4432,2
iš jos – paslaugų balansas 483,4 537,9 962,8 1221,6 1526,3 1825,9
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas 2672,7 3134,8 4052,6 4966,8 2190,7 1697,8
Užsienio investicijos 3500,9 5023,9 5808,9 4969,6 3125,7 3724,9
Tiesioginės užsienio investicijos 609,7 1418,0 3702,0 1945,8 1515,5 1783,2
iš jų -reinvesticijos 98,6 173,4 399,0 585,9 353,4 342,9
Portfelinės investicijos (Vyriausybės vertybinių popierių ir kitos) 858,3 722,2 -170,9 2051,0 1623,7 952,1
iš jų – Vyriausybės vertybinių popierių 794,7 1,3 169,6 2114,5 1137,5 1017,2
Kitos investicijos (paskolos ir kitos) 2032,9 2883,7 2277,8 972,8 -13,5 1067,8
Šaltinis: Lietuvos banko duomenys.
Ketvirta, nuo 1999 m. pradėjo mažėti prekybos balanso deficitas. Didžiausias prekybos balanso deficitas buvo pasiektas 1998 m. daugiausia didelio mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių importo dėka. 1998 m. pasižymėjo kaip didžiausių investicijų metai tiek į valstybinį, tiek į privatųjį sektorių. Įsidėmėtina, kad nuolat gerėja paslaugų balansas. 1995 m. jis buvo neigiamas, o nuo 1996 m. iki 2001 m. jo perviršis išaugo beveik keturis kartus. Teigiamas paslaugų balanso saldo buvo pasiektas spartaus transporto bei kelionių paslaugų eksporto dėka. (www.lbank.lt)
2. Tiesioginės užsienio investicijos
Pastaraisiais metais tiesioginių užsienio investicijų įplaukimas į Lietuvą labai paspartėjo, o kartu padidėjo ir jų indėlis į ekonomikos augimą. Tiesioginių užsienio investicijų statistikos analizė atskleidžia šias tendencijas.
Pirma, užsienio investicijoms (tiesioginės užsienio investicijos, ilgalaikės paskolos, portfelinės investicijos) iki 1998 m. buvo būdinga greito augimo tendencija. 2001 m. kumuliatyvinė jų apimtis pasiekė 2,66 mlrd. JAV dolerių, o 1995 m. sudarė tik 352 mln. JAV dolerių. Tiesa, ypač aukštą tiesioginių užsienio investicijų rodiklį 1998 m. lėmė AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimas. Bendras užsienio investicijų srautas, mažėjęs 1999 m. ir ypač 2000 ir 2001 m., vėl atsigavo ir 600 mln. Lt viršijo 2000 m. srautą. 2000 m. rezultatui neigiamą poveikį turėjo sumažėjęs Vyriausybės skolinimasis užsienyje vykdant griežtą fiskalinę politiką. Neigiamai reikia vertinti tai, kad Lietuvoje labai mažos plyno lauko investicijos, nes privatizavimas kaip tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo priemonė baigiasi.
Antra, auga tiesioginių užsienio investicijų dalis bendrame užsienio investicijų sraute: 2000 ir 2001 m. tiesioginių užsienio investicijų dalis sudarė atitinkamai 48,5 ir 47,9 proc. (1996 m. sudarė tik 17,4 proc.). Didėja ir tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo finansuojant einamosios sąskaitos deficitą. Lyginant tiesioginių užsienio investicijų srautą su einamosios sąskaitos
deficito dydžiu, 1999 m. šis santykis sudarė 40,7 proc., 2000 m. — 56,1, o 2001 m. — 77,7 proc. Palyginimui galima paminėti, kad 1996 m. tik 21,1 proc. prekybos balanso deficito buvo finansuota iš tiesioginių užsienio investicijų.
Trečia, tiesioginių užsienio investicijų indėlis į Lietuvos ekonomikos plėtotę nors ir auga, bet dar vis atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. UNCTAD duomenimis, 2000 m. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 2,3 mlrd. JAV dol., o Latvijoje ir Estijoje jos siekė atitinkamai 2,8 ir 2,1 mlrd. JAV dol. Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų santykis su bendruoju kapitalo formavimu (gross fixed capital formation) 1999 m. sudarė 20,3 proc., Latvijoje — 21,3 proc., o Estijoje — 23,6 proc. 1999 m. visų tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP Estijoje sudarė 47,9 proc., Latvijoje -26,9 proc., o Lietuvoje — 19,7 proc. (Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002 . – P. 205)
Ketvirta, patraukia akis faktas, kad Lietuvoje nuolat gausėja tiesioginių investicijų iš Skandinavijos (šiuo metu jos sudaro apie pusę visų tiesioginių investicijų) ir atitinkamai mažėja tiesioginių užsienio investicijų iš Vokietijos (2001 m. pirmą pusmetį 8,9 proc.) bei JAV (9,7 proc.) dalis. Maža dalis investicijų į gamybą (2001 m. pirmą pusmetį 28 proc.), o santykiškai didelė dalis į tas šakas, kurios sukuria nedaug eksporto, – telekomunikacijas (16 proc.) ir prekybą (20 proc.).
Penkta, tiesioginių užsienio investicijų mažai prisidėjo prie atskirų regionų ekonomikos plėtotės lygių išlyginimo. Daugiau kaip pusė visų investicijų (51,6 proc.) teko Vilniui, bet iš jų net 44 proc. investicijų yra į prekybą. Investicijos į Kauną ir Klaipėdą sudaro maždaug po 12 proc., bet šiuose miestuose daugiau investicijų į gamybą.
Šešta, Lietuva kol kas nepasinaudojo savo laisvąja ekonomine zona nei eksportui padidinti, nei tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Latvijoje specialiosios ekonominės zonos veikia daug sėkmingiau. Užsienio kapitalui pritraukti Lietuva kol kas nepasinaudojo ir nuo 1997 m. galiojančiu koncesijų įstatymu.
Septinta, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Lietuvoje taikoma nedaug paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Lietuva šiuo metu taiko tik atleidimą nuo mokesčių ir kai kuriais atvejais diskretines priemones, o kitų valstybių įstatymai numato gerokai daugiau paskatų: paramą įsigyjant žemę ar kuriant infrastruktūrą, kuriant darbo vietas, perkvalifikuojant darbo jėgą ir t.t. Dar neišspręstas žemės įsigijimo užsieniečiams klausimas. Yra daug administracinių kliūčių užsienio investicijoms ir investuotojams (apskaita, mokesčių ir muitų administravimas ir kt.).