LIETUVOS STOJIMO Į ES EKONOMINĖS PRIELAIDOS
Lietuvos narystė ES (Europos Sąjungoje) siejama su įvairiais privalumais, tačiau pagrindinį postūmį integracijai teikia politiniai motyvai. Akivaizdžiausia Lietuvos narystės ES nauda susijusi su saugumo didinimu. Narystė ES sustiprina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. Be to, narystė ES sustiprina tvarką bei saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Nuolatos keičiantis informacija ir bendrai priimant sprendimus, labai sumažėja ir nesusipratimų bei konfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma, jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio. Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES privalumas – dalyvavimas Europoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikai, tiek ekonomikai, tiek kultūrai. Svarbu ir tai, kad, įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesą, Lietuva galėtų įtakoti jų turinį. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomiją ir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie ES bendros ekonominės politikos kūrimo, nes ji turi įtakos ir Sąjungai nepriklausančioms valstybėms. Šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje esant didelei ekonominei šalių tarpusavio priklausomybei, tokio stambaus vieneto kaip ES politika turi daug įtakos kitų valstybių ūkiams. Kitas, su dabartine valstybių tarpusavio priklausomybe susijęs narystės ES aspektas, yra jos poveikis Lietuvos suverenitetui. ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir yra atsisakiusios veto teisės priimant sprendimus. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES vykdomosioms institucijoms (Europos Komisijai). Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tai reiškia, jog, stodama į ES, Lietuva deleguoja dalį suverenių galių ES institucijoms. Tačiau būdama ES narė, Lietuva gali ir sustiprinti savo įtaką. Dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, daugelyje sričių Lietuva savo visuomenės interesus galėtų įgyvendinti geriau nei būdama už ES ribų. Suprantama, tai būtų pasiekta tik tinkamai išnaudojus ES suteikiamas galimybes. Daug sprendimų ES yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto, tačiau gali būti, jog kai kurie sprendimai, susiję su bendrąja rinka, gali būti priimami ir be Lietuvos atstovų pritarimo. Lietuvos narystė ES turi aiškių ekonominių privalumų. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje sudaromos tokios pat sąlygos laisvai judėti, kaip ir vienoje valstybėje. Lietuvai prisijungus prie ES, jos įmonės galės laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, piliečiai galės laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Tiesa, kliūčių “keturioms laisvėms” tarp Lietuvos ir ES šalinimas yra ilgas procesas. Jis vyksta jau dabar ir kai kuriose srityse tikriausiai tęsis dar ilgai po įstojimo į ES. Remiantis rinkos ekonomikos principais, įsijungimas į bendrąją rinką iš esmės būtų naudingas Lietuvos ūkiui. Pašalinus kliūtis tarpusavio mainams tarp Lietuvos ir ES, būtų geriau naudojami gamybos ištekliai – darbo jėga, kapitalas bei gamtos ištekliai. Lietuvoje išaugtų konkurencija, ekonominė veikla taptų efektyvesnė, mažėtų kainos, didėtų prekių bei paslaugų pasirinkimas ir kiltų šalies gerovė. Tiksliai įvertinti ekonominį narystės ES poveikį labai sunku, nes nelengva atskirti, kas yra Lietuvoje vykdomų reformų, o kas – integracijos į ES padariniai. Pastebėtina, jog įsijungimas į bet kokį regioninį, o tai reiškia – diskriminacinį, bloką yra tik “antras geriausias” sprendimas poveikio ekonominei gerovei atžvilgiu. Pats geriausias sprendimas visada yra visiškai atvira ir nediskriminacinė šalies ekonominė politika. Vertinant narystės ES ekonominius privalumus ir trūkumus, reikia įvertinti esamas alternatyvas. Šiuo atžvilgiu vertinimai priklauso nuo prognozių apie Lietuvos išorės ir vidaus aplinką. Tikėtina, jog ateityje ES priklausys didžioji dauguma Europos šalių, tame tarpe ir kaimyninės Lietuvos šalys. Tuo tarpu kitos šalys (NVS) gali savo ruožtu vykdyti bendrą ekonominę politiką. Lietuvos vyriausybės galimybės įtakoti bet kurių iš šių dviejų stambių blokų politiką Lietuvos atžvilgiu būtų labai menkos, tuo tarpu juose vykdomos politikos pasekmės Lietuvos verslui būtų didelės. Kita vertus, ekonominė gerovė ateityje (turbūt daugiausia) priklausys nuo ekonominės politikos pačioje Lietuvoje. Iki šiol daug ES ar kitų tarptautinių organizacijų patarimų ir siūlymų Lietuvos vyriausybei teigiamai įtakojo Lietuvoje vykdomą ekonominę politiką. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama ES, tai pagarba žmogaus laisvėms ir teisėms, demokratija, įstatymo viršenybė ir rinkos ekonomika. Šie principai visiškai atitinka ir Lietuvos žmonių interesus. Tačiau Lietuvoje jie dar nėra visiškai įgyvendinti, o integracija į ES yra vienas iš jų diegimo būdų. Nors yra konkrečių ES normų, netinkamų Lietuvai, paprastai sunkumai
kyla ne tiek dėl jų turinio, kiek dėl nepakankamo jų poveikio įvertinimo bei pasirenkamų jų įgyvendinimo Lietuvoje metodų. Kai kas Lietuvos narystės ES naudą sieja su išmokomis iš ES biudžeto, teikiamomis ES sutartyje numatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti. Iš tiesų, ES remia valstybių narių ūkininkus bei mažiau išsivysčiusius regionus, nors bendra per ES biudžetą perskirstomų lėšų suma lygi maždaug 2 proc. valstybių narių bendro nacionalinio produkto. Tikėtina, kad, tapusi ES nare, Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors Lietuva turėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos dar ilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gaus ES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą ir institucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkio ir kaimo plėtojimui [3].
2. INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA LIETUVOS EKONOMIKAI
2.1 Valstybės biudžeto pokyčiai
Narystė Europos Sąjungoje pastebimai paveiks Lietuvos viešąjį sektorių. Tikslų šių padarinių mastą parodys galutinis stojimo derybų rezultatas. Šį poveikį įvairiems sektoriams kartais galima aiškiai įvertinti ekonominiu požiūriu, bet jo dažnai neįmanoma pateikti biudžetine išraiška.
Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių. Apskritai narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžeto vykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas, fiskalinę padėtį). Dėl didelio politikų ir visuomenės susidomėjimo Lietuvos sistemos, skirtos narystės ES padariniams valstybės finansams valdyti, turi būti kuriamos siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą.
Net egzistuojant anksčiau minėtiems apribojimams naują valstybę narę paprastai labai domina, kaip narystė ES paveiks jos biudžetą. Net ir po pirmųjų kelerių narystės metų daugelis grupių (t.y. politikai, valstybės tarnautojai, narystės priešininkai, žiniasklaida ir kt.) atidžiai stebi padarinius biudžetui.
Narystės ES poveikį biudžetui galima vertinti įvairiais būdais. Bazinį modelį sudaro, pirmiausia, visų biudžetinių srautų tarp ES biudžeto ir valstybės biudžeto nustatymas ir vėliau įvertinamas biudžeto atžvilgiu. Šis bazinis modelis tam tikra prasme atspindi siaurą požiūrį, kadangi, be tiesioginių pinigų srautų tarp ES biudžeto ir valstybės biudžeto, dėl ES narystės gali keistis ir mokestinės pajamos arba valstybės pagalbos programos.
Vis dėlto baziniu modeliu pagrįstas vertinimas yra ypatingai svarbus ir iki narystės, ir tapus nare. Būtent šiuo baziniu modeliu pagrįstas vertinimas bus labai svarbus stojimo derybų pabaigoje. Be to, būtent šis bazinis modelis buvo atsidūręs dėmesio centre, kai buvo paskutinį kartą keičiama ES finansų sistema ( Europos Tarybos Berlyno susitikimo metu 1999 m. kovo 24 – 25 d.).
Vertindami pasekmes Lietuvai, trumpalaikiai ekspertai ir Lietuvos valdžios institucijos susitarė dėl darbinės hipotezės – 2004 m. sausio 1-ąją laikyti pirmąja Lietuvos narystės diena. Nors jau yra susitarta dėl įvairių sektorių ES įstatyminės bazės acquis 2000 – 2006 m. laikotarpiu, kol kas dar labai sunku rengti tvirtas biudžeto srautų Lietuvai tapus ES nare sąmatas. Viena priežasčių yra ta, kad ekonominiai parametrai (t.y. bendrojo nacionalinio produkto augimas, pridėtinės vertės mokesčio bazė) gali reikšmingai keistis priklausomai net nuo tų prielaidų, kuriomis buvo vadovaujamasi rengiant šias sąmatas. Kita priežastis yra visiškai neaiški stojimo derybų baigtis: mes dar nežinome, kokie Bendrijos finansiniai instrumentai bus taikomi naujoms valstybėms narėms, ypač žemės ūkio sektoriuje. Todėl reiktų pabrėžti, jog gali atsirasti svarių priežasčių keisti šiuos vertinimus.
Be to, patirtis rodo, kad sunku tiksliai numatyti Lietuvos grynąsias įplaukas bet kuriais ateinančiais metais. Todėl Iždo programa susijusi su ES stojimo pasekmėmis šalies viduje labai priklausys nuo valstybės išlaidų aritmetikos. Taigi čia pateikiami vertinimai ir skaičiai turi būti vertinami kaip šiandienos „momentinė nuotrauka“ arba „apžvalga“.
Trumpalaikiai ekspertai parengė du poveikio biudžetui vertinimus. Rengiant pirmąjį buvo stengiamasi kuo labiau remtis dabartine acquis communautaire. Atsižvelgiant į 2000 – 2006 m. finansines prognozes, suderintas 1999 m. kovo 24 – 25 d. Berlyne vykusiame Europos Tarybos susirinkime, panašu, kad dabartinė acquis communautaire pirmaisiais narystės metais nebus taikoma paramai žemės ūkiui arba struktūrinei paramai. Todėl šis „acquis variantas“ tam tikra prasme atspindi idealų arba ilgalaikį rezultatą. Antrasis vertinimas parengtas remiantis tuo, kiek pinigų skirta plėtrai (remiantis Europos Tarybos Berlyno susitarimu); šis variantas vadinamas „realesniu variantu“.
Vertinimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus „realesnį variantą“ Lietuva per pirmuosius narystės metus iš ES biudžeto gautų apie 450 milijonų eurų (1 700 mln. litų), o jos įmokos į ES biudžetą tuo pačiu metu būtų apie 170 milijonų eurų (640 mln. litų). Taip susidarytų apie 280 milijonų eurų (1060 mln. litų) teigiamas grynasis balansas. Šis 280 milijonų eurų teigiamas balansas prilygsta 2,0 proc. Lietuvos BVP. Praėjus 4 – 5 metams
Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų 3 300 – 3 700 milijonų litų, o Lietuvos grynosios įplaukos galėtų būti atitinkamai 2 800 – 3 200 milijonų litų.
Būtina aiškiai pabrėžti, kad pateikti vertinimai yra grynai techninio pobūdžio. Faktiniai skaičiai priklausys nuo rezultatų, kurių bus pasiekta vykstant faktinėms stojimo deryboms, ir vėliau – nuo Lietuvos sugebėjimo taikyti ir naudoti galimus ES biudžeto išteklius.
Manoma, kad regionų ir privataus sektoriaus kofinansavimo dalis pirmaisiais metais sudarys daugiau kaip 100 milijonų litų, o po 4 – 5 metų – apytiksliai 300 – 500 milijonų litų. Trumpalaikiai ekspertai labai rekomenduoja Lietuvos regionams ir privačiam sektoriui būti pasirengus skirti daugiau kofinansavimo išteklių nei numatyta dabar, kai tik Lietuva įstos į ES. Būtina pabrėžti, kad regionai ir privatus sektorius ateityje iš turimų ES biudžeto išteklių galės gauti daug naudos.
2.2 BVP kitimo dinamika
Numatoma Europos Sąjungos (ES) plėtra integruojant Vidurio bei Rytų Europos šalis jau dabartiniu metu turi didelės svarbos ir, neabejotinai, sudarys sąlygas tam tikriems struktūriniams ir socialiniams pokyčiams šalyse, kurios integruojasi. Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, jog abu regionai, kaip visuma, turės naudos iš šio proceso, ir poveikis Vidurio bei Rytų Europos šalims bus gerokai didesnis negu dabartinėms ES valstybėms narėms. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę šalies būklę ir kitas aplinkybes, integracijos procesas kiekvienoje šalyje reikalauja specifinių institucinių ir kitokių pokyčių, kurie susiję su atitinkamomis sąnaudomis. Todėl visoms šalims svarbu tarpusavyje palyginti integracijos naudą ir sąnaudas, o tam reikalingi kiekybiniai naudos ir sąnaudų matavimai.
Remiantis užsienio šalių tyrimų patirtimi, ekonometrinio modeliavimo būdu nagrinėta integracijos veikiama muitų sąjungos, bendrosios rinkos, darbo jėgos judėjimo, laisvo kapitalo judėjimo bei biudžetinių fondų įtaka Lietuvos ūkiui. Pirminio poveikio analizė rodo, jog didžiausią pirminį poveikį Lietuvos ūkiui turi bendrosios rinkos įtaka, papildomos iš ES fondų gaunamos piniginės lėšos bei tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas. Vien Lietuvos eksportas dėl integracijos į ES, palyginti su hipotetine situacija be integracijos, per 2002 – 2009 metus yra didesnis apie 1,9 karto. Tokią nemažą integracijos įtaką eksportui lemia tai, jog Lietuva su ES daugiausiai prekiauja tomis prekėmis, kurių prekyba, kaip įvertinta pagal A. M. Lejour et al. (2001) tyrimą, labai padidėja dėl bendrosios rinkos sukūrimo (tekstilė, žemės ūkis ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog derybinių skyrių įtaka yra įvairialypė ir išskaidyti galima tik sąlyginai – bendrosios rinkos įtaka taip pat apima tam tikrą visų kitų derybinių skyrių įtakos dalį.