Lietuvos istorija nuo baltų iki iii atr padalijimo
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorija nuo baltų iki iii atr padalijimo

LIETUVA

Nuo Baltų iki Mindaugo

XII-X tūkst. pr. m. e. ištirpus paskutiniam ledynui, dabartinėje Lietuvos teritorijoje apsigyveno žmonės,užsiminėję medžiokle ir žvejyba. Paleolito laikotrapiu X-VIII tūkst. pr.m.e. vyravo Madlenos ir Svidrų kultūros. Mezolito laikotarpiu VIII-V t. pr.m.e. vyravo Nemuno ir Kundos kultūros. Neolito laikotarpiu V-III t. pr.m.e. vyravo Nemuno ir Narvos kultūros, šiuo laikotarpiu buvo pradėti vartoti molio puodai. Visų šių kultūrų gyventojų religijoje buvo garbinami gyvūnai („Briedžių briedė“).

III t. pr.m.e. (~2500 m. pr.m.e.) į šių gyventojų teritoriją imigravo indoeuropiečiai, su jais atėjo virvelinio tipo keramika, laivelio formos kovos kirviai ir žemdirbystė. II t. pr.m.e. iš vietinių medžiotojų ir indoeuropiečių susiformavo etnonimas – Baltai. II t. pr.m.e. jie išplito: Vakaruose iki dabartinio Berlyno, Rytuose iki Maskvos, Pietuose iki Kijevo. Senieji baltai pradėjo gintaro prekybą su senovės civilizacijomis: Egiptu, hetitais ir finikiečiais. Intensyviai prekiaudamos gintaru I t. pr.m.e. prie Baltijos jūros susidarė pirmosios baltų gentys: Prūsai, Kuršiai, Jotvingiai.

I-V a. Baltai iš balų rūdos pradėjo išgauti geležį, kas paspartino žemdirbystę ir rytų Baltų genčių susidarymą (Žemgalių, Latgalių, Lietgalių). Šiuo laikotarpiu 98 m. Tacitas savo veikale „Germanija“ pirmą kartą mini aisčius, o II a. Ptolemėjas savo sudarytame Europos žemėlapyje mini dvi konkrečias aisčių gentis: Galindus ir Sūduvius.

Nuo V a. baltų gentys skilo į žemes, o VIII a. žemės pradejo skirstytis į žemių sąjungas. Ilgiausiai politiniai asimiliacijai nepasidavė žemaičių gentis.

Vykstant pirmajam Tautų krasutymuisi Baltus puolė germanai, II Tautų kraustymuisi – Vikingai. 853 m. Vikingai puolė Apuolės pilį, tačiau gavę išpirką iškeliavo.

1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą minimas Lietuvos vardas: lietuviai užpuolė ir nužudė žmogų, nešantį krikščionybę.

XII a. Lietuvoje paplinta pinigai: „Lietuviški ilgieji“, taip pat suintensyvėja puolimai rytų kryptimi dėl didelio Kijevo Rusios susikaldymo.

1219 m. Hipatijaus metraštis, aprašydamas taikos sutartį tarp Lietuvos ir Volynės rašė apie taikos atvykusius sudaryti 21 kunigaikštį, iš kurių 5 buvo didieji. Tarp didžiųjų buvo minimas ir Mindaugas.

Jungiantis Lietuvos žemėms, lietuviams kovojant prieš Rusią, kalavijuočius ir kryžiuočius reikėjo susivienyti ir tuo metu iškilo kunigaikštis Mindaugas, XIII a. pr. įkurdamas Lietuvos valstybę.

Kalavijuočiai – buvo pirmasis baltams pradėjęs grasinti ordinas.1201 m. buvo pastatyta Rygos pilis, po metų – Kalavijuočių ordinas.1236 m. Saulės mūšyje kalavijuočiai puolė Lietuvą, tačiau pralaimėjo ir nusilpo, todėl 1237 m susijungė su kryžiuočiais sudarydami Livonijos ordiną. Kryžiuočiai XIII a. atsikraustė į Lenkijos žemes, esančias netoli Prūsijos, juos pasikvietė lenkai,tam kad padėtų kovoti su prūsais.

1248 m. – Mindaugo vienvaldystės įvedimo data.1249-1251 m Vorutos pilyje Mindaugas atsilaikė prieš žemaičių opoziciją ir kartu sugebėjo derėtis su Livonijos ordinu dėl karinės pagalbos. 1251 m. Mindaugas apsikrikštijo tam, kad nereikėtų kovoti prieš Livoniją ir jos sąjungininkus. 1253 m. Mindaugas buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi. 1253 m. Mindaugas Livonijos ordinui perleido Žemaitiją (žemaičiai atsisakė). 1260 m. Durbės mūšyje jie sumušė Livonijos ordiną, po kurio Žemaitija susijungė su Lietuva, Prūsijoje kilo Didysis sukilimas.

Šio laikotarpio asmenybės:

Tacitas – 98 m. savo veikale „Germanija“ pirmą kartą mini aisčius

Ptolemėjas – II a. savo sudarytame Europos žemėlapyje mini dvi konkrečias aisčių gentis: Galindus ir Sūduvius.

Hipatijus – 1249 m. savo metraštyje aprašė sutartį tarp Lietuvos ir Volynės.

Mindaugas – vienintelis Lietuvos karalius.

Nuo Mindaugo iki Vytauto

1263 m. Mindaugas buvo nužudytas, jį nužudė kunigaikštis Daumantas, keršydamas už savo žmonos pagrobimą.

1260 – 1274 m. vyko Didysis Prūsų sukilimas, kuriam vadovavo H. Mantas. Jo pergalių dėka kaikurioms Prūsų žemėms pavyko laikinai išsivaduoti nuo kryžiuočių.

Laikotarpis po Mindaugo mirties 1264-1316 m. vadinamas tarpuvaldžiu. Jo metu Lietuvos Didžiaisiais Kungaikščiais buvo: Treniota (1263-1264), Vaišelga (1264-1267), Švarnas (1267-1269), Traidenis (1269-1282), Vytenis (1295-1316). Šie valdovai gyveno iš pajamų gaunamų iš Mindaugo suformuoto didžiojo kunigaikščio domeno.

1316 – 1341 m. valdęs Gediminas vadinamas valdovu – diplomatu, jis valstybę lyginant su Mindaugu išplėtė dvigubai. Ypač svarbūs 1323 jo valdymo metai, tada jis rašė laiškus Europos miestams ir miestiečiams bei popiežiui. Juose buvo kviečiami amatininkai ir pirkliai į Lietuvą, o popiežiui aiškinamos nesikrikštijimo priežastys. 1323 m. Vilnius pirmą kartą paminimas kaip sostinė. Gedimino parašytais laiškais nepavyko pasiekti prekybos suintensyvėjimo, tačiau atvykę popiežiaus legatai privertė kryžiuočius sudaryti 1324-1328 m. paliaubas su Lietuva.

1336 m. Ordinas išgriovė Margirio vadovaujamų jungtinių žemaičių pajėgų ginamus Pilėnus, tačiau šios pilies gynyba yra vertinama kaip nesavanaudiško patriotizmo pavyzdys.

Po Gedimino mirties 1341 m. Lietuvą pradėjo valdyti Jaunutis (
iki 1345) – jis mažai reiškėsi politikoje , daug aktyvesni buvo broliai Algirdas ir Kęstutis.

1345 – 1377 m. Lietuvą valdė geriausia duarchinė pora Algirdas su Kęstučiu. Jiems priklauso politinis manifestas: LDK krikštysis, jei kryžiuočiai išsikels į Rytus kovoti prieš mongolus – totorius.Algirdas buvo atsakingas už LDK santykius su slavų valstybėmis, o Kęstutis už karą su Ordinu. Lietuva sugebėjo atsilaikyti prieš Ordiną ir sparčiai plėtėsi į slavų žemes. 1352 m. Mėlynųjų vandenų mūšyje Algirdas sumušė Aukso Ordą (mongolus totorius) ir taip sustabdė jų veržimąsi į LDK kontroliuojamas slavų žemes. 1368-1370-1372 buvo rengiami LDK žygiai į Maskvą, nes Maskva „kūrybiškai“ mokėjo duoklę, todėl reikėdavo nueiti ir pasiimti patiems.

XIV kultūriniai socialiniai santykiai Lietuvoje: XIV a. viena iš svarbiausių institucijų buvo aukščiausioji valdžia. Didžiausią galią turėjo kunigaikštis, gyvenantis Vilniuje. Smulkiausias administracinis vienetas buvo – valsčius. Jis buvo pavaldus tijūnui (pas tijūną suplaukdavo duoklės ir kitos prievolės, jis buvo ir valstiečių teisėjas). Vietininkas (pilies viršininkas) – savo žinioje turėjo keletą valsčių ir buvo atsakingas už jų administracinį valdymą ir gynybos organizavimą. Į valsčius ir vietininkystes buvo siunčiami specialūs pareigūnai iš didžiojo kunigaikščio – diečkai.

XIV a. dauguma Lietuvos gyventojų buvo lankininkai (dirbo ūkį), kaimynai – bajorų priklausomybėje esantys žmonės, dirbę žemę.

XIV a. augo miestai ir didėjo jų skaičius. Kartu su miestais gausėjo ir stiprėjo amatininkai ir pirkliai. Augo pinigų poreikis. XIV a. nusistovėjo pastovūs prekybiniai santykiai su kaimynais.

XII – XIV a. lietuvių tauta dar nebuvo galutinai susiformavusi, vyravo 3 lietuvių genčių dalys: 1) Lietuvos ir Našlios žemėse gyvenę lietuviai; 2) į rytus nuo lietuvių gyvenę aukštaičiai; 3) dabartinės Žemaitijos rytinėje dalyje gyvenę žemaičiai.

Šio laikotarpio asmenybės:

Treniota – 1263-1264 m. LDK didysis kunigaikštis (tarpuvaldis).

Vaišelga – 1264-1267 m. LDK didysis kunigaikštis (tarpuvaldis).

Švarnas – 1267-1269 m. LDK didysis kunigaikštis (tarpuvaldis).

Traidenis – 1269-1282 m. LDK didysis kunigaikštis (tarpuvaldis).

Vytenis – 1295-1316 m. LDK didysis kunigaikštis (tarpuvaldis).

H.Mantas – 1260-1274 m. Didžiojo Prūsų sukilimo vadovas.

Gediminas – 1316-1341 m. LDK didysis kunigaikštis – diplomatas, LDK teritoriją, lyginant su Mindaugu, išplėtęs dvigubai.

Margiris – 1336 m. Ordinas išgriovė jo vadovaujamų jungtinių žemaičių pajėgų ginamus Pilėnus.

Jaunutis – 1341-1345 m. LDK didysis kunigaikštis .

Algirdas ir Kęstutis – 1345 – 1377 m. Lietuvą valdę geriausia duarchinė pora, Algirdas buvo atsakingas už LDK santykius su slavų valstybėmis, o Kęstutis už karą su Ordinu.

Algirdas – 1345-14377 m. LDK didysis kunigaikštis.

Kęstutis – 1381-1382 m. LDK didžiojo kunigaikščio Algirdo dešinioji ranka.

Vytautas

1377 m. po Algirdo mirties sostą perėmė jo sūnus Jogaila.1380 m. Jogaila susdarė sutartį su Livonijos ordinu nukreiptą prieš Kęstutį. Tarp jų įvyko kova, tačiau Jogailą labiau palaikė piliečiai. 1382 m. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas buvo uždaryti Krėvos pilyje: Kęstutis buvo nužudytas, o Vytautui pavyko pasprukti. Vėliau Vytautas atgavo iš Jogailos visas Kęstučio valdas, išskyrus Trakus. Vytautas kovai prieš Jogailą pagalbos ieškojo pas Kryžiuočius.

1385 m. rugpjūčio 14 d. Jogaila pasirašė Krėvos uniją su Lenkija, kuria įsipareigojo pasikrikštyti pats ir pakrikštyti Lietuvą, taip pat pasižadėjo vesti Jadvygą, paleisti visus Lenkijos belaisvius ir prišlieti Lietuvą prie Lenkijos. LDK prijungimas liko tik pažadas.

1387 m. apsvarstęs tris galimus Lietuvos krikšto variantus Jogaila atvyko krikštyti Lietuvą per lenkus. 3 galimos galimybės:

1) per Maskvą: + visuomenė palanki stačiatikybei, – nesustotų kryžiuočių puldinėjimai;

2) per Kryžiuočius: + nebepultų, – visuomenė nesikrikštytų;

3) per Lenkiją: + didelė valstybė, siūlanti karūną Jogailai, + bendra karinė jėga nukreipta prieš kryžiuočius.

1387 metų krikšto dėka į Lietuvą ateina Europos kultūra ir švietimas, kryžiuočių antpuoliai nebetenka ideologinio pagrindo. Šiais metais atvykęs krikštyti Lietuvos Jogaila paskelbė 3 privilegijas: 1)steigiama Vilniaus vyskupystė vyskupui; 2) žemė suteikiama Lietuvos bajorams katalikams; 3) Vilniui – Magdeburgo miesto teisė.

1387 m. Jogaila, išvykęs į Lenkiją karaliauti, savo vietininku Lietuvoje paskyrė Skirgailą (?????) ir tik 1392 m. Jogaila, spaudžiamas Vytauto, Skirgailos vietą pasiūlė Vytautui. 1392 m. rugpjūčio 4 d. jie pasirašė Astravos sutartį, pagal ją Vytautas gavo teisę valdyti visą LDK bei tituluotis „Lietuvos kunigaikščiu“, tačiau po jo mirties Lietuva turėjo atitekti Lenkijai. Tais metais Vytautas pradėjo Lietuvos centralizaciją. Jis pradėjo dalinti žemes svarbiausiems kariuomenėje ir administracijoje tarnaujantiems bajorams, taip Vytautas padėjo pagrindą didikų atsiradimui.

1399 m. įvyko Vorsklos mūšis, kuriame jungtinė LDK, totorių chano, Lenkijos ir Ordino kariuomenė buvo sumušta Aukso Ordos. Tai buvo pirmasi Kryžiaus žygis organizuotas Lietuvos, juo Vytautas siekė parodyti Europai, jog Lietuva
jau yra krikščioniška, ir taip paskatinti neremti kryžiuočių ordino.

1401 m. Jogaila ir Vytautas sudarė Vilniaus ir Rodomo aktus. Vytautas paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir jam perleista visa valdžia Lietuvoje, tačiau pripažintas tik laikinas Lietuvos savarankiškumas. Po Vytauto mirties LDK turėjo grįžti Jogailai ir Lenkijos karūnai. Be to, jei Jogaila mirtų, lenkai įsipareigojo nerinkti karaliaus be Vytauto sutikimo.

1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis (kitaip dar vadinamas Griumvaldo ar Tanenbergo mūšiu), kuriame jungtinės Lenkijos ir LDK karalystės pajėgos nugalejo Kryžiuočių ordiną, tai įstabiausia pergalė prieš kryžiuočius. Bet Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės nesugebėjo tinkamai pasinaudoti pergale ir užimti Marienburgo pilies. 1411 m. buvo pasirašyta Torunės taikos sutartis, pagal kurią Žemaitija iki Vytauto ir Jogailos mirties buvo pripažinta Lietuvai. Ši taika dar vadinama „Pralaimėta taika“, nes nesugebėjo užimti ir įsitvitinti Ordino teritorijoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1755 žodžiai iš 5695 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.