| |
|LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. |
|1492m mirus Kazimierui LDK ponų taryba didžiuoju kunigaikščiu |
|paskelbė Aleksandrą. 1492m valdovas paskelbė privilegiją, kuria |
|praplėtė LDK bajorų teises. Jis įsipareigojo visais valstybės |
|reikalais konsultuotis su Ponų taryba. Kazimiero 1447m ir Aleksandro|
|privilegija sudarė valstybinės teisės pagrindą. Jos nustatė Ponų |
|tarybos – vyriausybės – galią, apribodamos asmeninę monarcho veiklą.|
|1501m pasirašytas Melniko aktas, jame deklaruota, kad Lenkija ir |
|Lietuva yra sujungia-mos į vieną valstybę, ją valdo bendrai |
|išrinktas karalius, šaukiamas bendras seimas, yra viena kariumenė ir|
|vieninga pinigų sistema. Šis aktas atspindėjo Jogailaičių dinastijos|
|siekius sukurti Didžiąją Lenkiją, tačiau šis aktas nebuvo priimtas. |
|1558m kai kilo karas dėl Livonijos, o netrukus mūšiai su Maskva, |
|Lietuvos bajorija ir Ponų taryba suprato, kad negalės apginti |
|valstybės interesų prieš grėsmingą priešą. Taip pat Lietuvos bajorai|
|siekė šlėktų teisių, kurias turėjo Lenkijos bajorai. |
|1569m sudaroma Liublino unija. |
|Bendra: |
|Valdovas, Seimas, užsienio politika, iždas. |
|Atskira: |
|Kariumenė, teismai, vietos valdžia. |
|Po Liublino unijos įvedimo įvestas naujas pavadinimas Abiejų tautų |
|respublika (ATR). 1572m mirus Žygimantui Augustui respublikoje |
|prasidėjo karalių rinkimai.tarp seimo ir išrenkamo karaliaus buvo |
|sudaroma sutartis Pacta conventa, kurioje karalius įsipareigo-davo |
|ką konkrečiai darys, ir ko nedarys. Bajorams buvo suteikta |
|konfederacijos teisė, kurioje, jei bajoras nusprendžia, jog karalius|
|sulaužė Pacta conventa, jis gali sukilti prieš bajorą. Taip pat |
|bajorams suteikta Liberum veto teisė, kuri leidžia užprotestuoti |
|viso seimo balsavimą UŽ. Konfederacijos ir liberum veto sudarė |
|“aukso laisves”, kurios respublikos valdymą pavertė anarchija. |
|1576-1586 respubliką valdo Steponas Batoras.1579m jis įkuria |
|Vilniaus universitetą. 1581m įkuria Lietuvos vyr. tribunolą. Vyr. |
|tribunolo užduotis buvo spręsti apeliacines bajorų byla, atėjusias |
|iš pavietų teismų. Dabar patys bajorai sprendė apeliacines bylas. |
|Steponas Batoras galutinai prijungia Livoniją prie LDK. |
|1587-1668 Vazų dinastijos laikotarpis. |
|1595m LDK vykdoma Unitų bažnyčios reforma. Skirta stačiatykiams, |
|kurios esmė bu-vo: apeigos paliekamos stačiatikiškos, o tikintieji |
|atsisakydami paklusti Maskvos metropolitui, paklūsta Romos |
|popiežiui. |
|Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos bajorija gynė LDK |
|savarankiškumą ir teises, užfiksuotas III-ajame statute, neleisdami |
|Lenkijai apriboti LDK reikšmės ATR. Tačiau taip pat vyko dviejų |
|tautų artėjimas. |
|1600-1629 I-asis karas su Švedija. 1605m Salaspilio kautynės |
|vadovaujamas J.K. Chodkevičius. Vyksta kova dėl Livonijos. Karas |
|baigiasi Altmarko paliaubomis – dalis Livonijos atitenka Ųšvedijai. |
|Vladislovo Vazos valdymo periodu toliau silpnėjo valdovo įtaka |
|valstybei. Silpnėjo centrinė valdžia. |
|1648-1654m B.Chmelnickiui vadovaujant Pietų Ukrainoje vyko kazokų |
|sukilimas. Kazokai pasiprašo prijungiami prie Rusijos (Perejeslavo |
|sutartimi), dėl to 1654-1667 Rusija kariauja prieš LDK. Andrusovo |
|taikoje LDK praranda daug žemių, o nustatyta siena tarp LDK ir |
|Rusijos išsilaiko iki 1772 (I-ojo padalijimo). |
|Pasinaudodama silpna LDK 1655-1660 LDK vėl puola Švedija. |
|1655m Lietuvą yra okupavę Švedija ir Maskva. Šiais metais Jonušas |
|Radvila sustabdo kazokų veržimąsi į LDK. Jis pasirašo Kedainių |
|sutartį su Švedija, kurioje LDK yra unijoje su Švedija, tačiau |
|švedijos karalius jos atsisako. Mirus J.Radvilai per 1656m sukilimą |
|LDK išvijo švedus iš šalies. Galutinai karas su Švedija baigės 1660m|
|pasirašius Olyvos sutartį. Neįvyko jokių teritorinių pakitimų, LDK |
|išlaikė prieš karą tuėtas valdas Livonijoje. Jonas Kazimieras Vaza |
|atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą, kurios ilgą laiką prisidėjo |
|prie karų tarp šių valstybių kurstymo. |
|1656m Švedija pradėjo kovoti su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros |
|regione. Tai vertė Rusiją ieškoti susitaikymo su ATR. 1667m |
|Andrusove pasirašyta paliaubų sutartis. LDK prarado daug teritorijų.|
|ATR įsipareigojo gerbti stačiatikių teises savo valstybėje, o |
|Rusija – ka-talikų. Tai tapo pretekstu Rusijai kištis į ATR vidaus |
|politiką. 1686m nustatyta LDK – Rusijos siena, nepakitusi iki 1772m.|
|Dėl karų sužlugdytas krašto ūkis, valstybei trūko pinigų, reikėjo |
|organizuoti ir išlaikyti kariumenę, rinkti mokesčius karui.
|
|Šauktinių kariumenės neužteko, LDK didėjo samdomos kariuomenės |
|reikšmė, o jai pasamdyti reikėjo daugiau pinigų. 1655-1656 prasidėjo|
|badas, maras. LDK neteko (40( gyventojų. |
|Valdant Jonui Kazimierui Vazai reikėjo koreguoti liberum veto |
|neveiksmingumą, seimų darbą bei neefektyvią mokesčių sistemą. |
|Valstybė neturėjo nuolatinių mokesčių, juos seimuose užsidėdavo |
|bajorai pagal poreikį. Suvokdamas situaciją, valdovo dvaras siekė |
|sustiprinti centrinę valstybės valdžią – panaikinti liberum veto, |
|įvesti mokesčius. Dėl politinių planų žlugimo ir nesėkmingų karų |
|J.Kazimieras Vaza atsisakė sosto. Jo valdymo metu vyravusią Radvilų |
|giminės įtaką pakeitė Pacų giminė. |
|Mykolas Kaributas Vyšniovieckis buvo silpna asmenybė, pasiduodanti |
|kitų įtakai. LDK galutinai įsigali Pacai. Jo valdymo metu labiau |
|nusilpo centrinė valdžia. |
|Jonas Sobieskis siekė valstybėje įgyvendinti vidaus reformas, |
|sustiprinti centrinę valdžią, tačiau reformoms vėl pasipriešino |
|bajorija. Centrinė valdžia vis labiau degradavo, išsiplėtė |
|anarchija. Didžioji dalis LDK, vadovaujama Pacų, o vėliau Sapiegų |
|buvo opozicijoje J.Sobieskiui. jis ieškojo santaikos su LDK, |
|silpnindamas įsigalėjusius Pacus ir palaikydamas Sapiegas ir |
|suteikdamas jiems pareigybes. Kazimieras Sapiega ėmė vadovauti LDK. |
|Sapiegų valdymą bajorija, vis labiau įsigalint anarchiškoms įdėjoms,|
|laikė bajorijos teisių pažeidimu. 1700m įvyksta Valkininkų |
|konfederacija. Bajorai susivienija į kariumenę ir išvaro Sapiegų |
|giminę. |
|Augustas II Saksas vidaus politikoje siekė užkariauti bajorijos |
|palankumą, grąžindamas jiems karuose pralaimėtas žemes. Vienas |
|asmeninių siekių buvo atkariauti iš Švedijos Livoniją ir padaryti ją|
|savo paveldima valda. |
|1700m Augusto II iniciatyva prasidėjo karas su Švedija. Švedija |
|atsilaikė prieš Augusto II pajėgas ir artėjo prie šr. LDK sienų. |
|Prieš Sapiegas kovoję Valkininkų konfederatai sudarė su Rusija |
|sutartį, nukreiptą prieš Švediją. Švedai buvo sumušti rusų |
|kariuomenės, o Livonija, dėl kurios Augustas II ir LDK kariavo, |
|atiteko Rusijai. |
|1700-1721 po Šiaurės karo Petras I Rusiją paskelbia imperija. |
|Po karo su Švediją LDK vėl prasidėjo badas, siautėjo maras. |
|Augustas II ir po karo puoselėjo valstybės sustiprinimo, pavertimo |
|centralizuota monar-chija planus, ATR laikė savo karioumenę. |
|Bajorija bijodama netekti savo laisvių pradėjo ginkluotą |
|pasipriešinimą, nukreiptą prieš plėšikaujančius Sksonijos |
|kariuomenės laikymą valstybėje. Augustas II, nesugebėjęs įvesti |
|tvarkos valstybėje, į pagalbą pasikvietė Rusiją. |
|Abi pusės sutiko su Petro I tarpininkavimu. Tarpusavio klausimus |
|sprendė, Petro I prižiūrimi, 1717m ATR seime, pramintame Nebyliuoju.|
|Posedžiauta vieną dieną. Nuspręsta: |
|Augustas II turėjo iš valstybės išvesti kariuomenę; nebegalėjo |
|pradėti karo be seimo sutikimo; turėjo vykdyti senatorių nurodymus. |
|Rusija įsipareigojo saugoti ATR, t.y. įgijo teisę kištis į ATR |
|vidaus gyvenimą, jį regu-liuoti. LDK nuolatos buvo svetima |
|kariuomenė, vertusi daryti užsienio šalims palankius politinius |
|sprendimus. |
|Augusto II valdymo pabaigoje pradėjo formuotis dvi pagr. grupuotės: |
|respublikonai ir familija. Respublikonai, vadovaujami Potockių |
|giminės (iš LDK jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višniovieckiai),|
|propagavo bajorų teisių ir laisvių išlaikymą, valdovo valdžios |
|apribojomą, priešinosi valstybės reformoms. Familijos šalininkai, |
|vadovaujami Čartoriskių, siūlė padidinti ATR kariuomenę, reformuoti |
|iždą, seimų ir seimelių darbą, panaikinti liberum veto. |
|Bajorai didžiavosi savo “aukso laisvėmis”, kokių neturėjo nė vienos |
|Europos valstybės kilmingieji, bijojo tų laisvių sumažinimo, todėl |
|įtariai žiūrėjo į bet kokias naujoves, vadovavosi šūkiu “nieko |
|nauja”. |
|Augusto III valdymo metu siekė sukurti Didžiąją Švediją. Tuo metu |
|ATR įsigalėjo politinės grupuotės. Siekdamos ateiti į valdžią, jos |
|rėmėsi užsienio valstybėmis, šioms sudarydamos galimybes įtakoti ATR|
|vidaus gyvenimą. Respublikonai ieškojo Prūsijos, Prancūzijos, |
|Turkijos, familija – Rusijos palaikymo. |
|Čartoriskių familija, iš LDK remiama etmono M.J.Masalskio, Vilniaus |
|vyskupo I.J.Masalskio, propogavo stiprios monarchijos idėją. Jų |
|siūlomas kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos |
|įtakoje, buvo išrinktas valdovu. Jis siekė su Rusijos pagalba |
|įvykdyti valstybės reformas ir nugalėti vidaus opoziciją. Tačiau |
|Rusija valdovui vykdyti
savarankiškos vidaus politikos neleido. |
|Čartoriskių iniciatyva seime įvykdyta radikalių reformų: panaikinta |
|liberum veto, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK |
|iždo bei karo komisijos, nustatyta nauja seimo darbo tvarka, |
|atmestas reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti tokias|
|pat teises kaip katalikų polit. teises valstybėje. Pasinaudodama |