Lietuvos istorijos archyvas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorijos archyvas

TURINYS

Įvadas 3

Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos 4

Archyvo raida 5

Pagrindiniai archyvo uždaviniai 5

Archyvo teisės 6

Archyvo fondai 6

Fondų skirstymas 6

Faktai apie Lietuvos istorijos archyvą 8

Išvados 9

Naudota literatūra 10



Įvadas

Šio darbo tikslas susisteminti žinias apie Lietuvos istorijos archyvą. Šiame darbe bus pateikti faktai apie jo atsiradimą, raidą, veikimo būdą ir principus, jo teises ir funkcijas.

Norėdama, kad darbas būtų kuo išsamesnis naudosiu įvairią literatūrą, kuri padės atskleisti darbo temą, taip pat naudosiuos įvairia informacija, esančia internete.

Pirmiausia pradėdama šią temą norėčiau apibrėžti pačio archyvo sąvoką. Tai bus nagrinėjama pirmoje referato dalyje „Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos“. Antroje dalyje bus aptarta archyvo raida, aprašyta jo veikimo istorija, trečiojoje dalyje bus nagrinėjamos archyvo funkcijos, veikla, uždaviniai, toliau paražomos archyvo teisės, bei fondai, jų skirstymas.

Pasirinkau būtent šitokį referato dėstytmo būdą, nes aiškiai, ir sistemingai padeda aprašyti Lietvuos istorijos archyva, jo veiklą, bei funkcijas.

Problemų rašant šį darbą neturėtų iškitli, nes informacijos yra pakankamai daug šia tema, galima susidurti tik literatūros atsijojimo metodu. Tačiau aš naudosiuos tik patikima informacija, kuri padės susitemintai pateikti žinias.

Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos

Archyvas-įstaiga, kaupianti ,tvarkanti, registruojanti, moksliškai tirianti įvairių organizacijų, asmenų veiklos dokumentus, senosios raštijos paminklus”.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas yra valstybinės archyvų sistemos įstaiga, atliekanti viešojo admininstravimo funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, kitų įstatymų įgyvendimu.

“Archyvo steigėjas yra Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Archyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus įsakymais ir šiais nuostatais.

Archyvo veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus patvirtintais veiklos planais, rengiamais Lietuvos archyvų departamento strateginių veiklos planų, aprobuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, programoms įgyvendinti.

Archyvas yra viešasis juridinis asmuo, turintis spaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Archyvas-biudžetinė įstaiga. Buveinė-Gerosios Vilties g.10, Vilnius. Lietuvos Respublika.”

Taigi iš pateiktų faktų, mes galime daryti tokią bendrą išvadą: jog archyvo dokumentai plačiai vartojami mokslo, kultūros tikslais, rengiant dokumentų rinkinius, įvairias parodas, taip pat surinkti faktai yra priduodami į įvairias skaityklas tyrinėtojams.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas yra bene didžiausia, o taip pat ir svarbiausia istorinių šaltinių bazė, kurį tiria Lietuvos istoriją. Toks archyvas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims, jų istorijai.

Dokumentuose atsispindi lietuvių tautos istorija, šalies ekonominė raida, svarbiausi politiniai ir kultūriniai įvykiai.

Lietuvos istorijos archyve visi dokumentai yra aprašomi, kai kurie iš jų netgi turi vietovių rodykles. Nemažai aprašų sudaryti tuomet veikusiose įstaigose, todėl jie turi dalykinių ir mokslinių trūkumų. Svarbiausi archyvo fondai yra mikrofilmuojami-tai yra daroma apsaugos tikslu.

Archyvo raida

“Dekretas dėl Lietuvos Centrinio Istorijos archyvo buvo pradėtas organizuoti 1919m., direktoriumi tuo metu buvo paskirtas Vilniaus teisininkas T.Vrublevskis, o jo pavaduotoja-taip pat teisininkas ir istorikas K.Jablonskis.

Tačiau tada nebuvo spėta daug padaryti, nes tais pačiais Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Laikotarpiais archyvo direktoriumi dirbo V.Gizbertas-Studnickis.”

Tarpukario laikotarpiu Vilniaus archyvas savo darbą tęsė Lenkijos sudėtyje, nors oficialiai jis buvo vadinamas Vilniaus valstybiniu archyvu. Į šį archyvą buvo sujungti Vilniaus senųjų aktų archyvas, Bendrasis Vilniaus įstaigų archyvas ir uždaryto M.Muravjovo muziejaus archyvas.

Per Antrajį pasaulinį karą ir vokiečių okupaciją buvo nutrauktas archyvo darbas, tačiau jis išliko nepaliestas, už tai turime dėkoti istorikui Juozapui Statkauskui, kuris šiam archyvui vadovavo 1939-1944 metais.

Po karo, sovietams vėl užėmus Lietuvą, buvo atkuriamas tarybinis valstybinis aparatas, o kartu ir archyvai. Tuomet buvo vykdoma nemažai archyvo reorganizacijų. Tačiau po nepriklausomybės atgavimo archyve tvarkomasi be okupacinio režimo kišimosi.

Pagrindiniai archyvo uždaviniai

Dabar norėčiau išvardinti pagrindinius archyvo užavinius:

a) kaupti ir saugoti Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus;

b) užtikrinti visuomenės priėjimą prie saugomų dokumentų įstatymų numatyta tvaka;

teikia informaciją institucijoms ir asmenims, nagrinėja prašymus, pasiūlymus ir skundus Achyvo kompetencijai
priskirtais klausimais;

c) saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, išrašus asmenų prašymuose nurodytų faktų patvirtinimui;

d) tvarko saugomų dokumentų apskaitą, užtikrinančią jų valdymą, rengia informacijos paieškos priemones ir sistemas;

e) atlieka saugomų dokumentų fizinės būklės monitoringą ir įgyvendina dokumentų išsaugojimą užtikrinančias priemones.

Archyvo teisės

1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų,nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su Archyvo uždavinių ir funkcijų vykdymu;

2) sudaryti komisijas, darbo grupes, direktoriaus patariamąsias institucijas, pasitelkti kitų įstaigų, oranizacijų atstovus ir specialistus,susitarus su jų vadovais, dokumentų projektams rengti, sprendžiamoms problemoms nagrinėti;

3) dalyvauti pagal kompetenciją kitų institucijų ir įstaigų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 815 žodžiai iš 1611 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.