Lietuvos istorijos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorijos

LIETUVOS VARDO KILMĖS PROBLEMA

Filologai Lietuvos vardą kildina nuo hidronimo – upės vardo (Lietauka, etc.). Europoje valstybėms vardą duoda etnosas (gentis, žmonės): čekai – Čekija ir panašiai.

Istorikai spėja – o gal Lietuvos vardas irgi kilo nuo etnoso? Tai mažiau žinoma pozicija, nes filologai išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių tarpo, padaro ją unikalia, o tai yra maloniau ir dėl to psichologiškai priimtiniau. Istorikai pabrėžia bendrumą su likusia Europa. Tai tokia istorikai, kaip prof. E. Gudavičius, H. Lowmianski ir kiti.

Jų aiškinimas toks:

XV – XVI a. šaltiniuose rašoma, jog Anykščių valsčiuje buvo vaitija vardu „Lietuva“, „Lietava“, „Leitava, dar vadinama „leičių žeme“ („леити“ – užrašyta taip, kaip skambėjo).

1) leičiai – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaro valstiečiai

2) jie vykdė leitiškąją tarnybą –

3) nuo 1529 m. apie leičius žinių mažėja

4) kur gyveno leičiai?

Leičiai gyveno Trakų ir Vilniaus vaivadijose, t.y. ten, kur kūrėsi Lietuvos valstybė. Vakarinėje ir rytinėje valstybės dalyse jų nėra (Žemaitijoje, nebent atkelti; ir slaviškame LDK regione) su išimtim, pvz., Kijeve, prie Slanimo, dar keliose vietose.

Leičiai gyveno besikuriančios valstybės paribiuose:“leičiuoti“ reiškia kalbėti lietuviškai, Žemaitijoje šis žodis apibūdina visus, kas kalba kita tarme.

Leičiai:

• mokėjo mažesnes duokles, juos globojo valdovas;

• jiems galiojo senoji paprotinė teisė;

• jie buvo laisvi žmonės, disponavo alodu (paveldima žeme);

• galėjo laisvai nešioti ginklą;

• turėjo teisę „įleitinti“ – įleisti kitus į savo bendruomenę;

• niekada nebuvo dovanojami valdovo kam nors kitam.

Leitiškoji tarnyba.

Leičių funkcijos:

1) gina valstybę (kaip pirmieji pasieniečiai) nuo išorinių priešų;

2) slopina vietos gyventojų separatizmą;

3) yra žirgininkai (tai labai svarbios pareigos) – labai patikimi, privilegijuoti žmonės.

Slavai leičius (atkeltus iš Lietuvos), nors tai tik lietuviai „kariai“, mato kaip kitokius nei jie patys žmones – jie kalba kita kalba, rengiasi kitaip, meldžiasi kitaip, jų papročiai kitokie. Dėl to ilgainiui leičiai suvokiami kaip etnosas – visi, kas kalba taip, kaip jie ar yra panašūs į juos, pradedami vadinti leičiais, vėliau – lietuviais.

Literatūra: Dubonis A. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio leičiai. V.,1998.

**************************************************************************

LIETUVOS VALSTYBĖS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA

XIII AMŽIUJE

Europa XIII a. jau buvo praėjusi du raidos etapus:

I. IV – V a. – susiformuoja Pirmoji Universalioji Europos institucija – popiežių institucija. Ji universali, nes krikščionybė sieks apimti visas dvasinio gyvenimo sritis – pirmoji krikšto banga Europoje.

II. Susiformuoja Antroji Universali institucija – Šv. Romos imperija; 962 m. taip vadintis vokiečių kunigaikščiams leido popiežius – tai valstybė, planuojanti apimti visą civilizuotą Europą (materialiąją gyvenimo sferą).

• Antroji krikšto banga – Vidurio, Šiaurės, Rytų Europos dalys:

čekai apsikrikštija 929 m.

lenkai 966 m., Kijevo Rusia, Vengrija, …..

• Europos samprata prasiplečia, apsikrikštijusios valstybės politiškai tampa pripažintomis valstybėmis.

Krikščioniškoji Europa pradeda skirti krikščionių ir nekrikščionių pasaulius. Krikščioniškame pasaulyje viskas yra iš Dievo, viskas yra taip, kaip turi būti, o nekrikščioniškasis – tai Velnio pasaulis, ir vienintelis būdas jam patekti į civilizuotą Europą – tai k r i k š t a s. Tačiau apsikrikštyti patys pagonys negali – Pirmoji Un. Institucija suteikia malonę apkrikštyti juos.

Taip formuojasi kryžiaus karų ideologija: siekiant apkrikštyti galima naudoti ir jėgą (Tomas Akvinietis). Todėl krikštas sutapatinamas su užkariavimu, o šis – su pavergimu. Atsiranda Ordinai – ideologijos įrankiai, realizatoriai.

Dėl šių priežasčių LT patekimas į Europą XIII a. gerokai pasunkėjo. Kontaktas su Europa gali būti tik karinis, kompromiso šansas minimalus. Dėl to tikslas lieka vienas – žūtbūtinė kova.

• Ar buvo šansas patekti į Europą anksčiau, pavyzdžiui, XI a.?

Taip, buvo. 200 metų prieš Mindaugą LT buvo priartėjusi prie valstybės susiformavimo. Buvo lyderis Netimeras, turėjęs neįprastai didelę 300 vyrų kariuomenę. Tuo metu buvo šansas sudaryti žemių konfederaciją. Šį procesą sustabdė stipri Rusios valstybė kaiminystėje.

1) LT valstybė savo susikūrimo stadijoje buvo labai atspari – tai todėl, kad susidarė vien iš lietuvių, vien iš baltų genčių.

2) Krikščioniškasis pasaulis nebuvo vienalytis, nebuvo vienalytė ir Lietuva. Pavyzdžiui, Ordine buvo tarsi autonomiškų grandžių: magistras, miestas ir pan. Lietuvoje: branduolyje valdovas stipriausias, šiaurėje – leičiai, vakaruose valdovo valdžia tik nominali (Žemaitijoje).

Dėl šio nevienalytiškumo atskiroms grandims atsiranda šansas sandėriui: Ordino magistras Andrius Štirietis ir Mindaugas. Abu labai rizikuoja būti nesuprasti saviškių. Tačiau abu tikisi laimėti daugiausiai:

• Štirietis tikisi gauti Žemaitiją (dalį jos) be kovos, prie derybų stalo;

• Mindaugas: paaukoti žemaičius, išsaugoti valstybę, pačiam likti valdovu.

• Kas ką laimi?

1) Štirietis gauna gabalą Žemaitijos, be to, tai didelė moralinė Ordino
pergalė (po to įkurs Jurbarką – 1252 m., Klaipėdą).

2) Mindaugas laimi pakankamai palankias krikšto sąlygas: Lietuvos globėju tampa Pirmoji Un. Institucija (popiežius), o tai reiškia Antrosios Un. Inst. (vokiečių imperatorių) pretenzijų eliminavimą – popiežius galingas globėjas, o be to – toli, tai irgi pliusas. Sulaužoma kryžiaus karų ideologija: išlieka ir valstybė, ir valdovas.

Mindaugas sprendė – ar toliau stiprinti valstybę, ar kariauti su Ordinu. Tai tęsėsi iki 1260 m. 1260 m. Mindaugas aukoja tarptautinį pripažinimą vardan valstybės (Durbės mūšis). KNYGOS: E. Gudavičius „Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje“ V.,1989, P.92-110

E. Gudavičius „Mindaugas“, Vilnius, 1998 m.

STRAIPSNIS: „Šv. Brunono misija“ – žurnalas „Darbai ir dienos“T.3 (12) P.115-128

**************************************************************************

LIETUVOS TAPSMAS DIDVALSTYBE

Gedimino valdymo laikmetis. Europa susiskaldžiusi į aiškius Vakarų Europos, Centrinės Europos ir „autsaiderių“ – LT – regionus.

LT problemos: 1) nepriklausomybės apgynimas;

2) politinės izoliacijos įveikimas.

Pažvelkime į kiekvieną iš šių regionų atskirai.

Vakarų europa

Baigėsi kryžiaus karų epocha, kova tarp Pirmosios ir Antrosios Universaliosios institucijos (popiežiaus ir imperatoriaus) dėl lyderiavimo Europoje baigėsi. Antrosios Un. institucijos įtaka susilpnėja. Tai vėlyvasis viduramžių laikotarpis.

Prancūzija – tautinė luominė monarchija. Prancūzijos visuomenei mažiau patrauklios universalizmo idėjos, atsiranda Prancūzijos interesai. Dėl to Prancūzijos karalius tampa savarankiška jėga. Jis pirmasis nepaklūsta Pirmajai Un. institucijai – atsiranda konfliktas tarp popiežiaus ir karaliaus.

Tokiu keliu suka Ispanija, Anglija – Europa keičiasi.

Vidurio ir centrinė europa

Pokyčiai dideli, bet ne tokie kaip Vakarų Europoje. Didelės dinastijos valdo didelius plotus. Tačiau šios valstybės Vakarų Europą vejasi.

Kryžiuočių Ordinas turi prisitaikyti prie kintančiosEuropos. Dabar paramos Ordinas gauna daug mažiau, nes visi pirmiausia galvoja apie savo valstybę. Ordinas turi tapti „valstybe tarp valstybių“. Ordino vadovybė turi rasti pateisinimą jo egzistavimui. Dėl to 1309 m. Ordino sostinė iš Venecijos perkeliama į Marienburgą (dabar Malbork Lenkijoje): atsiranda pateisinimas – arčiau pagonių valstybės, todėl Ordinui reikia Vakarų valstybių paramos. Lietuvai nuo to tik blogiau.Lietuvos geopolitinė situacija komplikuojasi.

Lietuvos valstybė XIV a. pirmoje pusėje

1) Prievolių sistema funkcionuoja: krašto gyventojai moka duoklę arba pinigais (vad. „sidabrinė“), arba grūdais („dėklą “).

Prieš tai valdovas pats turėjo susirinkti duoklę – „kieminėti“ (jis keliaudavo per savo žemes, gyvendamas čia vienur, čia kitur ir taip atsiimdamas mokesčius). Dėl to nebuvo pastovios valdovo rezidencijos, iždo, valstybė negali išlaikyti kai kurių institucijų (pvz., bažnyčios), o atsiradus mokesčių sistemai, šios problemos gali būti išspręstos.

2) Formuojasi visuomenės elitas, leičių reikšmė mažėja. Atsiranda kariai profesionalai.

3) Pastatoma Panemunės pilių sistema, Vilniaus pilių sistema (jau nebe atskiros pilys).

4) 1323 m., 1338 m. – pirmosios prekybinės LT sutartys (prieš tai visos valstybės jėgos buvo skiriamos tik karinėmis kryptimis). Tai rodo, kad kinta požiūris į žmogų, užsiimantį verslu, prekyba. Valstybė pradeda globoti savo žmones, verslininkus.

LIETUVOS TAPSMAS DIDVALSTYBE (rus. держава, lenk. mocarstwo, vok. Grossmacht).

LT tampa didvalstybe, kai jos politika tampa nebe lokaline, o regionine (plataus masto). De facto ją jau reikia pripažinti, nors de jure dar delsiama.

1317 m. popiežius siūlo Gediminui krikštytis: atsakymą Gediminas duoda tik 1323 m. – jis nestandartinis. Tai buvo pirmasis oficialus raštiškas LT politinio koncepto išaiškinimas. Jame svarbūs du punktai:

1) Gediminas norėtų priimti krikštą ir yra pasirengęs pripažinti popiežių kaip visi krikščionių karaliai – nori integruotis į Europą;

2) Gediminas aiškina – LT tik ginasi, o ne kariauja prieš krikščionybę.

Taigi, tai yra kaip ir skundas. Šį atsakymą popiežiui papildo kiti Gedimino laiškai Vakarų Europos miestams. TAČIAU:

• Ar šis Gedimino žingsnis – kviestis į Vilnių Vakarų Europos miestų amatininkus,pirklius,karius,žemdirbius – buvo unikalus Europoje?

Ne – šitaip elgėsi ir Čekijos bei Lenkijos valdovai. Skirtumas – į Čekiją ir Lenkiją tie žmonės atvyko, o į Lietuvą – ne.

• Kas įvyko Čekijoje ir Lenkijoje, kai atvyko vokiečiai ,?

• nepaprastai paspartėja žemės ūkio raida (įvedama trilaukė sėjomaina) – LT šį būdą perims tik per Valakų reformą XVI a. viduryje;

• paspartėja miestų raida;

• amatų raida;

• pakinta pinigo cirkuliacija;

• TAČIAU – Lenkijos ir Čekijos miestai po truputį praranda savo etninį vienalytiškumą, Gdanskas tampa Dancigu, du regionai (nebe tik miestai) pradeda nutautėti: Gdansko – Pamario ir Silezija – europeizuoti regionai (ir dabar šiuose regionuose ta pati situacija).

Gedimino laiškuose slypėjo tas pats pavojus: LT valstybės stiprybė būtent ir buvo jos tautinis vienalytiškumas.

Kai suteikiamas pirmasis bandymas Gediminui apsikrikštyti, LT su Ordinu pasirašo Ketverių metų paliaubas (1324-28 m.): tai paliaubos tarp dviejų
pasaulių, tarp kurių turėtų vykti kova. Dėl to reikia, kad paliaubas patvirtintų Universali institucija – popiežius tai padaro – tai jau Lietuvos pripažinimas de jure (nors ir „tik tam kartui“) – daroma didžiulė išimtis Lietuvai iš susiklosčiusių bendravimo su pagonimis tradicijų.

Rygos vyskupas kreipiasi pagalbos į Gediminą: reiškia, čia tikisi paramos – ją gauna.

LT DIDVALSTYBĖ – UŽSIENIO ISTORIKŲ POŽIŪRIS

Vokietija

Teigė, jog LT ne tiek nori krikštytis, bet suteikti koncesiją krikščionių misionieriams (t.y., leisti jiems veikti ir jų netrukdyti). Vokietija tai paremia tuo, kad Gediminas savo laiškuose rašo „fidem recipere“ (lot. „priimti tikėjimą“ – stereotipinė to meto frazė), dėl to jis tarsi yra pasyvus krikštijimosi klausimu.

Vokiečiai taip pat teigė, jog Gediminas nesuvokia krikšto pranašumo (nes nenori krikštytis), dėl to LT – atsilikusi šalis. O jei LT atsilikusi, tai visos jos kovos prieš Ordiną – tik primityvaus patriotizmo išraiškos.

Pagal šiuos teiginius, vokiečiai tampa civilizacijos nešėjais į LT (Kultūrtrėgerystė), kuri yra labai atsilikusi.

Anglija

Istorikas A. Rowell’as nemato pagoniškosios Lietuvos kultūrinio atsilikimo nuo krikščioniškosios Europos – priešinga vokiškajai pozicija.

Rowell’as klausia: ar vertėjo Lietuvai krikštytis?

Lenkija

„Lenkai Lietuvą apkrikštijo“.

Šį LT – Lenkijos sąjunga – tik karinė, o ne politinė, be to – trumpalaikė.

LT ir Lenkijos taikiniu tampa vokiečių žemės (Brandenburgas). Karine prasme šis žygis buvo sėkmingas, tačiau politinėje plotmėje jis neatnešė nieko gero. Europą šokiravo ne žiaurumas nusiaubiant Vokietiją, bet pati sąjunga tarp LT – Velnio pasaulio – ir Lenkijos – krikščioniškos valstybės – prieš krikščionis. Europoje kyla labai didelis nepasitenkinimas Lenkija, popiežius irgi jos ima kratytis.

LT tikėjosi, kad šią sąjungą bus galima išplėtoti. O lenkai tikėjosi sudaryti trijų valstybių sąjungą: LT, Lenkijos ir Vengrijos. Tačiau vengrai pasipriešino: „arba mes, arba LT“ – čia LT – Lenkijos sąjunga iširo.

• Ar Gediminas padarė išvadas iš šios nesėkmingos Brandenburgo žygio pamokos?

Taip, ir tai liudija Gedimino antrasis bandymas apsikrikštyti. Bendrai, jis buvo vienas iš geriausiai supratusių krikšto politinę naudą.

Reziumuojant galima pasakyti, kad Gediminui politinės izoliacijos įveikti nepavyko.

KNYGA: A. Nikžentaitis „Gediminas“V., 1989.

**************************************************************************

KRĖVOS SUTARTIS IR JOS VERTINIMAI

Krėvos sutarties vertinimai yra dvejopi. Šiuo požiūriu istorikai skirstomi į dvi grupes: tai Krėvos sutarties skeptikai ir optimistai.

Skeptikai abejoja akto autentiškumu, nes:

a) jis buvo rastas tik 1837 m. Krokuvos archyve;

b) J. Batūra klausia: kodėl J. Dlugošas nemini šio akto, kodėl jo nemini lenkai diskutuodami Vytauto karūnavimo tema;

c) nėra atlikta šio akto ekspertizė.

Optimistai – jiems atstovauja prof. E. Gudavičius:

E. Gudavičius: net jei šis aktas ir nebuvo pasirašytas, vistiek visa istorija vyko taip, lyg jis būtų buvęs pasirašytas.

Ant Krėvos akto yra pagonių LT kunigaikščių „parašai“, bet nėra pravoslavų iš rytinės LDK dalies – tampa aišku, jog svarbiausi LDK raidai ir gyvenimui buvo pagonys valdovai, o ne rytinių LDK teritorijų valdovai.

M. Jučas pateikia tokią statistiką:

1340 – 1410 m. Ordinas į LT organizuoja 97 žygius (LT surengia 55 atsakomuosius žygius):

I. 1340 – 1360 m. Ordinas surengia 13 žygių;

II. 1360 – 1380 m. Ordinas surengia 70 žygių (prieš pat Krėvos sutartį, 1370 – 80 m. – net 40 Ordino žygių);

III. 1380 – 1410 m., pokrėviniame laikotarpyje, surengiama 14 Ordino žygių į LT.

Taigi, kaip matyti, prieš Krėvos sutartį Ordinas darė LT spaudimą (spaudžiama tada, kai matyti, jog tai daro poveikį, kai matyti, jog priešininkas silpnėja), spaudimą didino. Šis spaudimas ir vertė ieškoti kitokių politinių sprendimų nei iki tol.

LT šia sutartimi atsidūrė vasalo padėtyje: tai buvo Europos kasdienybė. Bet kaipgi atrodė tuo metu LT?

LT šiuo momentu išgyvena savo ankstyvuosius viduramžius:

• nėra luominio atstovavimo organų (pvz., valdovo tarybos);

• valdovas valstybę traktuoja kaip savo tėvoniją, todėl elgiasi su valstybe kaip su savo nuosavybe (Jogaila).

Dėl to ši valstybė atstovauja vieną žmogų. Svarbiausia institucija – LT didysis kunigaikštis.

Taigi, sutartį pasirašo Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis..

Reiškia, LT didysis kunigaikštis Jogaila išvyksta į Lenkiją, tampa Lenkijos karaliumi ir kaip LT didysis kunigaikštis tampa Lenkijos karaliaus Jogailos vasalu

Taigi, LT valdovo institucija išsikelia į Krokuvą ir tampa priklausoma nuo Lenkijos Karaliaus tarybos, t.y., LT nebelieka ją reprezentuojančios ir ginančios institucijos. LT atsiduria labai sudėtingoje situacijoje.

• Ar lenkai tai suprato ir ką nors darė?

Tiksliai atsakyti negalima, bet lenkai siunčia į LT pilis savo karines įgulas.

Šiuo metu LT atsiranda nauja jėga, norinti pakeisti LT valstybės sampratą – bajorų luomas su Vytautu priešakyje. Jie nori pakeisti sampratą, kad valstybė – tai tik valdovo nuosavybė. Taigi, LT pamažu išeina iš savo ankstyvųjų viduramžių periodo.

Krėvos sutarties svarbiausieji rezultatai:

• Spartėja feodalizacijos procesas,
LT jau gali vytis Europą;

• Krėvos sutartis ženklina lenkų įtakos sustiprėjimą;

• Susilpnėja Ordino įtaka Lietuvoje, galima sakyti, kad Žalgiris – Krėvos išdava;

• Krėva keičia LT geopolitinę padėtį: LT ir Lenkijos sąjunga tampa atsvara Imperijai ir Ordinui.

Krėvos sutarties neįmanoma vertinti vienareikšmiškai.

KNYGOS: M. Jučas „Nuo Krėvos sutarties iki Liublino unijos“K., 1970.

M. Jučas „Žalgirio mūšis“, Vilnius, 1990 m.

**************************************************************************

LIETUVOS KRIKŠTAS

LT krikštas – tai irgi Krėvos išdava.

• Kiek pagrindo turi teiginys, kad su krikštu prasidėjo lenkų kultūrinė ekspansija į LT, atėjo LT nutautėjimas?

• Kokia tuo metu buvo Europa ir LT?

929 m. 966 m. 1387 m.

čekų krikštas lenkų krikštas LT krikštas

Kodėl lenkai nesučekėjo?

Kultūrinis išsivystymas:

1348 m. 1364 m. ——–

Karlo I univ. Jogailaičių univ. nėra net pradžios mokyklos

Praha įsteigtas Krokuvoje

Kazimiero Didžiojo

Iš šių duomenų aiškiai matyti, jog kultūros srityje XIV a. LT atsilikimas didžiulis. X a. čekų ir lenkų išsivystymo lygis buvo apylygis. Tuo tarpu didžiulis skirtumas XIV a. tarp Europos ir LT leido susikurti sąlygoms nutautėjimui.

Todėl LT nutautėjo ne todėl, kad krikštijosi, bet todėl, kad vėlai krikštijosi.

LT viduje raštas beveik nenaudojamas. Jis reikalingas tik rašant į išorę. Čia ypač ryškiai vyrauja dvi kalbos – v o k i e č i ų ir l o t y n ų, dar – senoji slavų kalba – g u d ų. Net XVI a. raštininkai, mokėję vokiečių kalbą, buvo vertinami daug labiau, nei mokėję gudų kalbą (jie buvo brangesni, juos iš toliau reikėdavo atsivežti).

Taigi, LT „raštingoji“ visuomenė raštinga tik svetimom kalbom.

Dažnai Krėvos skeptikams, ypač J.Dainauskui, LT krikšto metai yra 1251 m. Jų motyvas: latvių krikštas – 1186 m., kai ten išsilaipina misionierius Meinhardas – jis netrukus tampa vienuoliu. Tai ir laikoma latvių krikšto data. Dainauskas: LT nebuvo užkariauta kaip latviai, todėl jai „prilipo“ neapsikrikštijusios valstybės etiketė.

Dainauskui oponuoja P.Rabikauskas. Jis teigia, jog krikštas nėra materialus staigus dalykas. XIII a. viduryje lietuviai dvasiškai dar nebuvo krikštui pasiruošę. Todėl šis 1251 m. krikštas buvo Mindaugo, o ne valstybės, krikštas, juolab kad po Mindaugo nužudymo LT valdovai vėl grįžo prie pagonybės.

• Kodėl 1387 m. krikštas sutiktas nuolankiai ir be pasipriešinimo – juk senasis tikėjimas buvo įaugęs į žmonių kraują?

Yra tik hipotezės – tikslaus atsakymo nėra.

Kultūros istorikai:

Senovės lietuvių tikėjimas buvo panašus į monoteistinį tikėjimą: trijų dievų (Patrimpo, Pikuolio ir Perkūno) piramidės viršuje-aukščiausia dievybė. Tai šiek tiek primena krikščionybę: yra Šv. Trejybė ir vienas iš jos narių yra aukščiausias.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2828 žodžiai iš 9325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.