Lietuvos kino istorija
5 (100%) 1 vote

Lietuvos kino istorija

Lietuvos kino istorija

Pirmasis viešas kino seansas Lietuvoje, Vilniuje, įvyko jau 1897 metais, du metai po oficialios kinematografo įteisinimo datos. 1905-aisiais kūrėsi pirmieji kino teatrai, o apie 1911 metus Lietuvos teritorijoje jų buvo apie 30. Rodyti italų, rusų, po Pirmojo pasaulinio karo – amerikiečių, kiek vėliau – vokiečių filmai.

Pačios lietuvių kinematografijos pionieriumi daug kas iš tyrinėtojų laiko Kauno fotografą Vladislovą Starevičių, jau 1908-1909 metais dėjusiu čia tūrinės animacijos pagrindus. (Tai ginčytina, nes prie savų kūrėjų V.Starevičių priskiria ir rusai, ir lenkai, ir prancūzai, kurių krašte jis gyveno nuo 1919 metų.) Pirmąsias kronikines juostas Lietuvoje ėmė filmuoti Amerikos lietuvis, operatorius Antanas Račiūnas (nuo 1909 metų iki karo pradžios); jo „vaizdinės“ juostos turėjo didelį pasisekimą JAV lietuvių išeivijos kolonijose.

Nepriklausomos Lietuvos metais iškilo gabūs operatoriai kronikininkai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, iš JAV atvyko broliai Kazys ir Mečys Motūzai. 1926 m. įsikūrė „Lietfilmo“ ir „Akies“ kino studijos. Sukurta trumpo metražo vaidybinių filmų (1927 m. – farsas „Gydytojas per prievartą“, 1928 m. – „Kareivis – Lietuvos gynėjas“), pilnametražis „Onytė ir Jonelis“ (1931 m.), agituojantis jaunimą likti kaime. Pirmas garsinis lietuvių filmas – Henriko Kačinsko režisuotas marionečių „Storulio sapnas“ (1938 m.). Dauguma šių juostų neišliko, o rimtų kultūros veikėjų Juozo Vaičkaus, Boriso Dauguviečio ir kitų idėjos sukurti pilnavertį vaidybinį filmą (tokie projektai – „Kražių skerdynės“, „Birutės daina“) realizuoti nebuvo.

Po Antrojo pasaulinio karo visas kino platinimas ir kino gamyba pateko į perdiem ideologizuotos sovietų valdžios rankas. Kino teatrų ir tuo metu išplitusio kilnojamųjų kinų tinklo ekranus užplūdo propagandistiniai sovietų filmai. Kino gamyba pirmaisiais pokario metais apsiribojo tokia pat propagandistine kronika (nors Viktoro Starošo ir Liudgardo Maciulevičiaus teminiame 1945 m. žurnale „Išlaisvintoji žemė“ yra istoriniu požiūriu vertingų kadrų). Pirmasis valdžios. Panašus ir Aleksandro Faincimerio filmas „Aušra prie Nemuno“ (1953), kičo priemonėmis liaupsinęs kolektyvizaciją Lietuvos kaime. Buvo sukurta dar keletas panašių filmų, dažniausiai statytų antrojo ešelono rusų režisierių.

Lietuvos to meto kinui pavyko, kad pirmoji nacionalinės režisūros karta atėjo į gamybą, jau Stalinui mirus, ėmė veikti „atšilimo“ sąlygomis. Pirmuoju, baigęs Maskvos Kinematografijos institutą (tuo vaidybinis filmas, reklamuotas kaip lietuviškas, – „Marytė“ (1947) – su Lietuva, išskyrus peizažą ir lietuviškus personažų vardus nieko neturėjo. Tai buvo Maskvos studijos „Mosfilm“ produkcija su rusų režisiere Vera Strojeva priešakyje, su rusų aktoriais (net raudonąją partizanę Mariją Melnikaitę vaidino Tatjana Lennikova), tesiekusi vieno tikslo – įrodyti, kaip lietuvių tauta laukusi sovietų metu tai buvo vienintelė galimybė įsigyti profesinį išsilavinimą), į Lietuvą grįžo režisierius V.Žalakevičius, laikui bėgant, sugebėjęs suburti bendraminčių kolektyvą. Itin ryškiai ta pradinio lietuvių režisūros formavimosi etapo konsolidacija atsiskleidė novelių filme „Gyvieji didvyriai“ (1960), ne tik pelniusiame regioninių bei tarptautinių (Karlovy Varų festivalio) premijų, bet, kas svarbiausia, subūrusiame į meninę vienumą skirtingų manierų režisūrą:M.Giedrio socialinį realizmą,A.Žebriūno poetiškumą, B.Bratkausko potraukį herojinei dinamikai, V.Žalakevičiaus polinkį į psichologiškumą bei publicistiką.

Visų šio filmo novelių herojai – vaikai, ir tuo pradedama vėliau įsitvirtinusi lietuvių kino tradicija: mat, kalbant apie subtilų vaiko pasaulį, buvo įmanoma lengviau išvengti sovietinės cenzūros priekabių. Šią tradiciją tęsė daugelis A.Žebriūno juostų, taip pat Algirdo Aramino „Kai aš mažas buvau“ (1968), „Maža išpažintis“ (1972), „Andrius“ (1980), vėlesnieji „Aš esu“ (rež. Romas Lileikis, Stasys Motiejūnas, 1990, Didysis prizas Kosta do Estoriljo, Portugalija, festivalyje), Raimundo Banionio „Neatmenu tavo veido“ (1989) ir „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990). Kita tematinė lietuvių vaidybinio kino kryptis – pokario kaimas, dar neužgesusios kovos tarp patriotų ir prokomunistiškai nusiteikusiųjų. Nors sovietų valdžios sąlygomis paskutinieji, natūralu, privalėjo nugalėti ne vien fiziškai, bet ir morališkai, daugelis „atšilimo“ meto filmų bandė parodyti visą dialektinį tos kovos nevienaprasmiškumą. Tai meniniu požiūriu skirtingos juostos – dinamiška epinė „Niekas nenorėjo mirti“ (rež.V.Žalakevičius, 1965), psichologizuoti „Laiptai į dangų“ (rež.R.Vabalas, 1966), detektyvinė „Sužeista tyla“ (rež.Algimantas Kundelis, 1979), tragikomiška „Mėnulio Lietuva“ (rež.G.Lukšas, 1997), – bet visos jos savaip siejasi į stambų tematinį bloką. Tai „vyriški“ filmai, iš dalies paskleidę mitą apie lietuvių kino mokyklos atsiradimą, išpopuliarinę svetur lietuvių vyrus aktorius, ir neleidę atsirasti tokiems pat ryškiems ekrano moterų paveikslams. Nūdienis Lietuvos gyvenimas sovietų laikais buvo atspindimas kine kur kas silpniau, čia galima paminėti nebent aštrius publicistiškai psichologinius filmus „Vienos dienos kronika“ (rež.V.Žalakevičius,
1963) ir „Birželis, vasaros pradžia“ (rež.R.Vabalas, 1969). Kadangi abu jie turėjo labai nelengvą, konfliktišką likimą, lietuvių režisūra ilgam nusisuko nuo šios pavojingos terpės. Paskutiniaisiais sovietų valstybės merdėjimo laikais lietuvių kinas daugiausia nėrė į nepavojingą užsieninę tematiką, gana profesionaliai ekranizuodamas Vakarų literatūrinės klasikos kūrinius. Grynai nacionalinės, patriotinės gaidos skverbėsi į dar sovietmečiu, greta oficialiosios, susiformavusią savitą lietuvių dokumentikos mokyklą.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 2358 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.