Lietuvos Klimatas
Kas yra klimatas ir koks jis Lietuvoje? Mes žinome, kokie permainingi orai mūsų vidutinių platumų zonoje. Net dvi labai panašios dienos skiriasi viena nuo kitos skirtinga temperatūra, vėjo kryptimi, debesų kiekiu arba kitais meteorologiniais dydžiais bei reiškiniais. Kaip dažnai mes stebime, kad darganą keičia giedra, o šilumą – staigus atšalimas. Šią kaitą mes pastebime ne tik diena iš dienos, bet ir lygindami atskirus metų laikus. Nežiūrint į didelę orų kaitą, vis dėlto pastebime tam tikrus dėsningumus, būdingus tam regionui. Šiuos pastovius dėsningumus, būdingus tam tikrai vietovei, vadiname klimatu. Klimatas (klima gr.k.) – Saulės spindulių polinkis žemes paviršiaus atžvilgiu. Jo sąvoka yra daug sudėtingesnė negu orų. Orus mes galime betarpiškai matyti, jausti, galime iš karto juos apibūdinti žodžiais arba meteorologinių stebėjimų duomenimis. Orai keičiasi kas dieną, kai kada keletą kartų per dieną, keičiasi ir metų laikai, tuo tarpu klimatas išlieka santykinai pastovus ilga laiką (šimtmečiais ir tūkstantmečiais) visame Žemės rutulyje ir tam tikroje teritorijoje.
Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vietinėms geografinėms sąlygom. Didelę įtaka turi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva yra vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje. Pagal B. Alisovo klasifikaciją Lietuva priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas atskiram Pietinės Baltijos klimato posričiui.
Didžiausią įtaką Lietuvos klimatui daro Atlanto vandenynas, didelę įtaką turi šiltosios Golfo srovės vandenys, skalaujantys vakarų Europos krantus.
Dažniausiai mūsų respubliką veikia vidutinių platumų oro masės (80-87%): pavasarį ir vasarą dažniau kontinentinės, o rudenį ir žiemą – jūrinės. Rečiau mus pasiekia arktinis (6-17%) ir visiškai retai tropinis (1-2%) oras. Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje lygi 6,2C laipsniai. Skirtumas tarp šilčiausio liepos ir šalčiausio sausio mėnesių siekia 21,8º C.
Pavasaris pas mus labai nepastovus, su dažnu šaltų ir šiltų orų kaitaliojimusi. Tik retkarčiais, kai kuriais metais pavasaris esti pastoviai šiltas, ar pastoviai šaltas. Gana dažni arktinio oro įsiveržimai pavasarį, ypač gegužės mėnesį, sudaro palankias sąlygas atsirasti šalnoms dienos metu. Vidutinės mėnesinės temperatūros nuo kovo iki balandžio mėnesio pasikeičia iš neigiamų į teigiamas. Daugumos Lietuvoje augančių kultūrų vegetacinio periodo pradžia laikomas tas momentas, kai vidutinė paros temperatūra pereina per 5 laipsnius Celsijaus. Tai vidutiniškai nutinka apie balandžio 15 dieną.
Vasara pas mus vidutiniškai šilta. Vidutinė liepos temperatūra svyruoja apie 17 laipsnių. Vėsesnė vasara prie jūros – pasireiškia Baltijos vandenų šaltumas (tikriausiai daugelis norėtų, kad būtų atvirkščiai). Juo toliau nuo jūros, juo vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra aukštėja ir Biržuose siekia 18,2C. Vasaros audrų dėka per šį laikotarpį iškrinta daugiau kaip 50% metinio kritulių kiekio.
Rudenį išsilygina temperatūrų skirtumas tarp jūros ir sausumos ir dėl to atmosferos frontai pasidaro mažiau judrūs. Tai sąlygoja darganotų orų vyravimą, su ilgai dulksnojančiais lietumis.
Pirmosios rudens šalnos dirvų paviršiuje pas mus prasideda vidutiniškai rugsėjo 25-28 dienomis, tik pajūryje apie spalio 1 dieną.
Žiema Lietuvoje dažniausiai švelni, nes tuo metų laiku dažni šilto jūrinio Atlanto oro įsiveržimai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra kinta nuo minus 3C pajūryje iki minus 6C rytiniuose rajonuose. Žiemos metu dažni atodrėkiai ir advekciniai rūkai. Pastovi sniego danga respublikoje susidaro antroje gruodžio pusėje ir ištirpsta kovo viduryje. Pajūryje sniegas laikosi 65-70, o šiaurės rytų rajonuose 85-90 dienų. Pajūryje sniego danga palyginti plona – 10-15cm. Rytiniuose respublikos rajonuose sniego dangos storis siekia 30-35cm.
Lietuvos Meteorologiniai Rekordai
Aukščiausia temperatūra 37,5 laipsniai užregistruoti Zarasuose (1994 Liepos 31)
Žemiausia temperatūra -42,9 laipsniai užregistruoti Utenoje (1956 Vasario 1d.)
Aukščiausia liepos mėn. vidutinė oro temperatūra 21,1 C (Biržai, Dūkštas, Ukmergė, Utena 2001m.)
Žemiausia vidutinė sausio mėn. temperatūra -16,4 C (Dūkštas, 1967m.)
Smarkiausia liūtis 1980 liepos 1d. Sartų ežero apylinkėse (Rokiškio raj.) 250mm kritulių per 8 valandas.
Storiausia sniego danga 90cm Laukuvoje
Stipriausias vejas 44m/sek (Uragano Anatolijaus metu 1999)
Smarkiausias viesulas Širvintų miestelyje, 1981 gegužės 29d.
Stambiausia kruša (ledėkų skersmuo) 120mm (Kybartai, 1995m. liepa)
Giliausias dirvožemio įšalas 145cm (Lazdijai, 1969m. kovas)
Mažiausias santykinis oro drėgnumas 14% (Šilutė, 1995m. balandis)
Absoliutus slėgio maksimumas (jūros lygyje) 1058,5 hPa (Vilnius, 1889 gruodis)
Absoliutus slėgio minimumas (jūros lygyje) 951,5 hPa (Utena, 1931 sausis)
Absoliutus slėgio maksimumas (meteo stoties lygyje) 1054,2 hPa (Klaipėda, 1929 sausis)
Absoliutus slėgio minimumas (meteo stoties lygyje) 930,9 hPa (Dūkštas, 1931 sausis)
Orai Lietuvoje
pagal menesį
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Kovas
Birželis
Rugsėjis
Gruodis
Balandis
Liepa
Spalis
Sausis
Gegužė
Rugpjūtis
Lapkritis
Vasaris
Pasaulio Meteorologiniai Rekordai
Temperatūra
Aukščiausia 57,8° Al Aziziyah (Libija)
Aukščiausia metinė 31,1° Lugh Gananan (Rytu Afrikos resp.)
Žemiausia -89,2° Vostok (Antarktida)
Žemiausia metine -65° Vostok (Antarktida)
Slėgis
Aukščiausias 1083,8 hPa Agata (šiaurės vakarų Sibiras, Rusija)
Žemiausias 870 hPa Taifūne „Tip“ (Ramiajame vandenyne)
Vėjas
Stipriausias 103,6m/sek Mt. Washington (JAV)
Vėjuočiausia vieta 83,3m/sek George V. Coast (Antarktida)
Krituliai
Daugiausia per minutę 212mm Unionville (JAV)
Daugiausia per dieną 1870mm Reunion sala (Indijos vandenynas)
Daugiausia per metus 12000mm Čerapund˛is (Indija)
Daugiausia parų su krituliais 348mm Bahia Felix (Čilė)
Mažiausia kritulių per metus 0mm Atakamos dykuma (Čilė)
Daugiausia sniego per parą 193cm Silver Lake (JAV)
Daugiausia sniego per metus 2541 Mt. Rainier (JAV)
Daugiausia perkūnijų/metus 322 Bogor (Javos sala)
Saulės spindėjimas