Lietuvos konstitucingumo raida
5 (100%) 1 vote

Lietuvos konstitucingumo raida

112131

“ Pradžioje būna Konstitucijos žodis, bet jis pasikeičia, kai tik

prisiliečia prie tikrovės. Konstitucijos keičiamos ne tik formaliomis

pataisomis, jos taip pat keičiasi- ir net labiau- vykstant nepastebimai /…/

politinės praktikos ir papročių normų metamorfozei.”

K. Loewenstein. Verfassungslehre. 3. Aufl., Tubingen, 1975. P. 152, 153.

1. Įžanga

Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesnės nei

kaimyninėse šalyse: valstybinės teisės normų buvo jau paprotinėje teisėje,

po to- valdovų aktuose, o 16 a. pradžioje kai kurios šios teisės nuostatos

buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos

konstitucingumo tradicijų užuomazga.

2. Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemos įpatumai

Lietuva priklauso kontinentinės teisės tradicijai, tad kalbėdami apie

Lietuvos konstitucinės teisės šaltinius, galvoje turime tik norminius

teisės aktus.

Visi Lietuvoje galiojantys norminiai teisės aktai yra glaudžiai susiję

tarpusavyje: vieni teisės aktai konkretina kitus, tam tikrų teisės aktų

normos saugo kitų normas. Juos sieja bendri teisėkūros principai ir griežti

hierarchijos ryšiai. Teisės šaltinių hierarchija- svarbiausias Lietuvos

Konstitucinės teisės šaltinių sistemos ypatumas.

3. Žmogaus teisių istorinė raida

Žmogaus teisių ištakos siekia seniausius laikus- senovės Graikų ir Romėnų

humanizmo idėjas, judėjų, krikščionių etiką. Renesanso metu jos buvo

praturtintos nauju turiniu. Žmogaus suverenumo suvokimas, jo nepriklausymas

nuo monarcho valios tapo žmogaus teisių ir idėjų ištakomis. Vėliau Džonas

Lokas formulavo žmogaus teises kaip politinės sistemos koncepcijos

integralų elementą. Ši nuomonė turėjo daug pasekėjų mokslininkų.

Moderni žmogaus teisių samprata įtvirtinta 1789 m. Prancūzijos žmogaus ir

piliečių teisių deklaracijoje. Tai dokumentas, kuriame įtvirtintos esminės,

prigimtinės žmogaus teisės- laisvė, lygybė, nuosavybės neliečiamybė ir kt.

Kai kuriuose dar ankstesniuose teisės aktuose jau buvo skirtas dėmesys

žmogaus teisėms. Tai: 1215 m. Magna Charta, 1679 m. Habeas cirpus act, 1689

m. Teisių bilis, Amerikos nepriklausomybės deklaracija, 1787 m. JAV

Konstitucijos pirmosios 10 pataisų ( Teisių bilis) ir kt. Tačiau 1789 m.

Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija išlieka vienu

svarbiausių žmogaus teises skelbiančiu aktu, nes joje suformuluotas svarbus

žmogaus teisių katalogas. Šios deklaracijos nuostatos atsispindėjo

daugelyje vėliau priimtų Europos valstybių konstitucijų.

Lietuva. Žmogaus teisių doktrina Lietuvoje klostėsi kaip europinės žmogaus

teisių kultūros dalis, grindžiama prigimtinių teisių nuostatomis. Jau

Pirmojo Lietuvos Statuto preambulėje nurodoma, kad statutas skiriamas

visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebūtų. Pačiame Statute galima rasti

ir tokių nuostatų, kurios įtvirtina tokius principus: bausmę skiria tik

teismas, rengiantis teismo procesą, procese turi dalyvauti abi bylos šalys;

nekaltumo prezumpcija: tik teismas nustato kaltę, kiekvienas atsako už savo

veiksmus, nėra atsakomybės be kaltės. Statute ginamos moterų turtinės

teisės, garbė. Tuo šis Statutas išsiskiria iš kitų kaimyninių šalių

įstatymų. Vėliau, 1795 m. prigimtinės žmogaus teisių vertybės buvo

puoselėjamos VU, kur dėstyta prigimtinė teisė. Po okupacijos, tarpukario

laikotarpiu, Lietuva vėl pradėjo kurti teisę. 1922 m. Konstitucijos žmogaus

teisių nuostatos atitinka to meto Europos valstybių tradicijas. Tam didelę

įtaką darė M. Riomerio darbai.

1922 m. LR Konstitucija rėmėsi tuo metu populiarios liberalios

filosofijos nuostatomis. Piliečių teisinei padėčiai reglamentuoti 1922 m.

Konstitucijoje buvo specialus skirsnis „ Lietuvos piliečiai ir jų

teisės“. Jis yra tradicinis pagal to meto konstitucinę doktriną ir

siejasi su 1789 m. Prancūzijos deklaracija.

4. Lietuvos konstitucingumo raida

Pirmajame Lietuvos Statute ( 1529 m.) konstitucinio turinio teisės normos

dėstomos daugiausia 1- ajame šio statuto skirsnyje. Čia suformuluotos

tokios nuostatos kaip:

a) Lietuvos suverenumo

b) Teritorijos neliečiamumo

c) Įsipareigojimai kunigaikščiui: apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę,

garbę, teritorinį integralumą, nemažinti valstybės žemių

Antrajame Lietuvos Statute (1566 m.) konstitucinei teisei skiriami taip

pat pirmieji Statuto skirsniai. Vėl pabrėžiamas visiškas LDK valstybinis

nepriklausomumas ir savarankiškumas. Apibrėžtos valstybės sienos. Seimo

kompetencija išplėsta, jis gali svarstyti visus svarbesnius reikalus,

įstatymai gali būti priimami tik Seime.

Trečiasis Statutas ( 1588 m.) išleistas po Liublino unijos- jungtinė

Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Tai federacinė valstybė, kurios monarchą

renka Seimas. Jam nominaliai priklausė visa žemė. Lietuvos reikšmė

sumažėja. Ponų taryba panaikinta, jos nariai tapo senatoriais.

1-asis Konstitucinis dokumentas-1791 m. gegužės 3 dienos Konstitucija.

Pirmasis tokio pobūdžio rašytinis dokumentas Europoje. Konstitucija buvo

svarstoma 4-rius metus Ją svarstęs seimas priima valdymo įstatymą, kurį

patvirtina Seimas ir karalius. Šis dokumentas ir yra garsioji Konstitucija.

Ji susideda iš preambulės ir 11-kos straipsnių. Padarytos
reformos:

1. Patvirtintos senosios bajorų teisės ir privilegijos. Patvirtinta

miestiečių teisė siųsti savo atstovus į Seimą. Jie dalyvaudavo Atstovų rūmų

darbe ir čia galėjo kelti bei pasisakyti tik miestų klausimais, tačiau

neturėjo teisės balsuoti.

2. Stengtasi centralizuoti valstybę: valdymo forma iš respublikos su

renkamu valdovu, buvo pakeista į konstitucinę monarchiją ( šis dokumentas

buvo pirmoji rašytinė konstitucija teisiškai įtvirtinusi šią valstybės

valdymo formą)

3. Aukščiausių valstybės organų sistema formuojama laikantis valdžių

padalijimo principo

4. Įstatymų leidybą, mokesčių nustatymą bei valdymo kontroliavimą,

konstitucija pavedė Antrajam rūmų seimui, susidedančiam iš Atstovų rūmų ir

Senato. Atstovų rūmus sudarė deputatai, renkami pavietų seimeliuose

dvejiems metams, kurie atstovavo tautai, o ne rinkėjams. Senatas turėjo

veto teisę, nesunkiai įveikiamą atstovų rūmų. Senato nariai neturėjo

įstatymų iniciatyvos teisės.. Senatoriai buvo aukšti valstybės pareigūnai

valstybės pareigūnai ir bažnyčios hierarchai.

5.Karalius nustojo būti parlamento dalis, neteko teisės sankcionuoti

įstatymus ir apskritai daryti įtaką įstatymų leidybai. Užtat padidėjo

karaliaus vykdomoji galia. Prie karaliaus kuriama patariamoji taryba, nors

paties karaliaus aktai galią įgydavo tik kontrasignuoti vieno iš tarybos

narių ir priėmusiam atsakomybę už tą aktą. Pats karalius už savo politinius

sprendimus neatsakingas. Jis – vyriausias kariuomenės vadas.

6.Karaliaus postas tapo nebe renkamas, bet paveldimas

7. Pabrėžiamas teismų savarankiškumas ir nepriklausomumas.

Svarbiausios šios konstitucijos nuostatos, skirtos ir parlamentarizmo

užuomazgoms, ir nepriklausomam teismui, iš esmės kartojo Lietuvos statutų

nuostatas.

Užsimojusi centralizuoti valstybę, konstitucija kėlė rimtą grėsmę

Lietuvos savarankiškumo likučiams. Buvusi federacinė valstybė,

konstitucijoje paverčiama vieninga Lenkijos karalyste, vieninga suverenia

valstybe ir žengiamas žingsnis unitarinės valstybės link. Konstitucijoje

neaptariamas unijos faktas, čia net nėra Lietuvos pavadinimo. Iki šiol

išsaugojusi savo atskirą valstybės aparatą, kariuomenę, iždą, dabar Lietuva

turėjo virsti Lenkijos provincija. Lietuvos padėtį švelnino tik tą

aplinkybė, kad 1791 m. spalio 20 d. Seimas priėmė ir karaliaus vardu

paskelbė dokumentą, pavadintą “Abipusis abiejų tautų įsipareigojimas”,

kuriame buvo ne tik “abi tautos”, bet ir LDK.

1791 m. Konstitucija nepateisino į ją dedamų vilčių. Ji net nebuvo

įgyvendinta, o svarbi tik tuo, kad joje naujų laikų idėjas sugebėta iškelti

ir įstatymiškai suformuluoti gerokai anksčiau, nei tą padarė kitos Vidurio

ir Rytų Europos tautos.

Mūsų šalies konstitucingumo pradžia laikomas konstitucinės svarbos aktas –

Lietuvos tarybos nutarimas, kuriuo 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta

Lietuvos nepriklausomybė.

|IŠTRAUKA IŠ 1918 m. VASARIO 16 d. AKTO |

|Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu |

|nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes |

|su pareiškimu: |

|Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi|

|pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus |

|konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia |

|atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą |

|Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo |

|visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. |

|Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir |

|jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek|

|galima greičiau sušauktas Steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų|

|jos gyventojų išrinktas. |

Susiklosčius palankiai politinei situacijai, tų pačių metų lapkričio 2 d.

Lietuvos valstybės Taryba priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios

Konstitucijos Pamatinius Dėsnius, kuriuose, 1919 m. balandžio 4 d. padarius

papildymus, buvo įtvirtinti svarbiausi vykdomosios valdžios organai –

Valstybės prezidentas ir Ministrų kabinetas.

Tolesniam Lietuvos konstitucinės raidos etapui didelę įtaką turėjo

Steigiamojo Seimo sušaukimas, kuris 1920 m. birželio 10 d. priėmė Laikinąją

Lietuvos Valstybės Konstituciją, įtvirtinusią parlamentinės respublikos

modelį, nustačiusią valstybės organų sistemą, paskelbusią svarbias piliečių

asmenines bei politines teises ir laisves.

1922 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmasis

mūsų valstybės konstitucinis aktas, kuris savo pagrindiniais bruožais

atitiko bendrus demokratinių konstitucijų reikalavimus. Piliečiu teisinė

padėtis-pirmiausiai pabrėžiamas jų lygiateisiškumas, nepaisant lyties,

kilmės, tautybės ir tikėjimo. Rėmėsi liberaliosios filosofijos nuostatomis.

Garantuojama sąjungų laisvė, draugijų laisvės turinys glaudžiai susijęs su

susirinkimu laisve. Tiesioginį poveikį
demokratinėms teisėms ir laisvėms

turėjo nepaprastoji padėtis.-kilus karui, sukilimui, neramumams. Tada

sustabdomos piliečių konstitucinės laisvės. Ji buvo apskelbta 1920 liepą.

Buvo ir kita nepaprastosios padėties rūšis-sustiprinta apsauga. Galima buvo

stabdyti visuomeninių organizacijų veiklą, drausti išleisti ir platinti

spaudos leidinius, drausti susirinkimus, taikyti ištrėmimą ir pan. Buvo

pritaikyta 1938 m. Kauno apskrity, 1939 m. visoje Lietuvos teritorijoje.

Konstitucija skelbė nuosavybės teisės apsaugą, nurodė, kad piliečių turtą

galima nusavinti tik įstatymu, bet nutylėjo visuotinai pripažintą

išankstinio ir teisingo atlyginimo reikalavimą. Numatyta teisė tautinėms

mažumoms savarankiškai tvarkyti savo kultūros reikalus ir įstatymo tvarka

sudaryti savo atstovaujamuosius organus.

Valdžios organai. Ministru kabinetas, skirtingai nuo prezidento,

konstitucijoj buvo traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybės

organas. Konstitucija skelbė, kad ministru kabinetas “vykdo respublikos

konstituciją ir įstatymus, veda respublikos vidaus reikalus ir užsienio

politiką, saugoja respublikos teritorijos neliečiamybę ir vidaus tvarką”.

Kandidatu į seimo atstovu sąrašus galėjo siūlyti partijos ir kitokios

žmonių grupės. Buvo tik reikalaujama, kad sąrašą pasirašytu 50 tos

apygardos rinkėju. Seimo atstovo elgesys seime priklausė nuo partijos

įtraukusios jį į savo kandidatu sąrašus. Valdančioji seimo partija savo

rankose laikė ir vykdomąją valdžią.

1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija sustiprino

Respublikos Prezidento, kurį dabar renka ne Seimas, kaip anksčiau, o

ypatingieji tautos atstovai 7 metams, valdžią. Respublikos Prezidentas

įgyja teisę paleisti Seimą, varžytį politinių partijų veiklą. Dėl šios ir

kitų nuostatų formavosi prezidentinės respublikos modelis. Ši Konstitucija

pasuko Lietuvą nuo demokratijos į autoritarinį režimą. Tam, be abejo,

įtakos turėjo 1926 m. gruodžio mėnesį įvykdytas valstybės perversmas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1711 žodžiai iš 3401 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.