Lietuvos lengvosios atletikos istorija
5 (100%) 1 vote

Lietuvos lengvosios atletikos istorija

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Lengvosios atletikos, kaip sporto sąjūdžio pradžia……………………………………………………4

2. Pirmieji, bet tvirti žinksniai……………………………………………………………………………………4

3. Į Amsterdamo olimpines žaidynes………………………………………………………………………….7

4. Debiutas pirmajame Europos čempionate………………………………………………………………..8

5. Tautinės olimpijados metai…………………………………………………………………………………..10

6. Sidnėjaus olimpinės žaidynės(1997-2000m)…………………………………………………………..11

7. 2000-ieji – Olimpiniai metai…………………………………………………………………………………16

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………..18

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………19

Įvadas

Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas. Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį, disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF – International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus klausimus.

Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė tik pirmuosius žingsnius. Totalitarinėse valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje ir kt. šalyse) sportas buvo smarkiai militarizuotas ir ideologizuotas, tarnavo politikai.

Lietuva buvo agrarinė šalis. Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimyninių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labai primityvų kūno kultūros supratimą. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra turčių pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas.

Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto orgalizacijos ir pirmieji sporto klubai. 1920-09-15 V. Bagdonavičius, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: “Sveikame kūne – sveika siela”. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai. LFLS organizacijoje išaugo daug gabių sportininkų. Tarp savo narių turėjo mūsų tautos didvyrį Steponą Darių, kuris buvo aktyvus ne tik sporto aikštelėse, bet parodė ir nepaprastų organizacinių gabumų bei sumanumo ir tuometiniame Lietuvos sportiniame gyvenime dažnai ėjo atsakingas pareigas.

1. Lengvosios atletikos, kaip sporto sąjūdžio pradžia

1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventė”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje

Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai. 60 m greičiausias S. Garbačiauskas (9,0), 400 m – L. Latonas (1.10,0), šuolis į aukštį – L. Latonas ir Šembergas (po 1,49), šuolių su kartimi nugalėjo Markevičius (2,52), ietį toliausiai numetė Petrauskas (38,70), diską – Draugelaitis (20,20).

Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį). S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti ir pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį “Lietuvos sportas”. Jis daug rašė sporto klausimais to meto
laikraščiuose, buvo pirmas lietuvis korespondentas olimpinėse žiemos žaidynėse Šamoni (1924).

1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai. Ji, kaip sporto korespondentė, 1924 m. dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir buvo Lietuvos moterų atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.

1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono, inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose, pievose, nes sporto aikščių nebuvo. Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.

2. Pirmieji, bet tvirti žinksniai

1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės buvo rengiamos kasmet iki 1941 m., išskyrus 1925m., kai čempionatas dėl organizacinių nesklandumų neįvyko.

Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS. Varžybose dalyvavo 39 Kauno sporto klubo (KSK), Šaulių sąjungos, žydų sporto sąjungos “Makabi” ir Karo mokyklos sportininkai, buvo ir keletas užsieniečių.

S. Garbačiauskas po varžybų pažymėjo, kad Tarptautinė teisėjų komisija dirbo kantriai ir pasiaukojančiai. Varžybas įdomiai vedė ir komentavo dr. J. Eretas. Vyrų varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis. Net šešias dovanas paskyrė Ministrų kabinetas, tai pat Ūkio bankas, Lietuvos prekybos ir pramonės bankas ir kitos organizacijos. Pirmenybes žiūrėti buvo atvykę daug aukštų valdžios pareigūnų ir kitų valstybių diplomatinio korpuso atstovų. Šios pirmenybės tai pat sukėlė nepaprastą kauniečių susidomėjimą. To meto spauda rašė, kad žmonės bėgo būriais tų pirmųjų Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių Vytauto kalne žiūrėti. Jose dalyvavo iš viso apie 100 lengvaatlečių. Vyrų varžybos buvo papildytos net 7 naujomis rungtimis (60, 200, 800 ir 5000 m bėgimais, trišuolis, kūjo metimas ir 4100 m estafetės bėgimas).

Visose rungtyse,išskyrus šuolio su kartimi, pasiekti Lietuvos rekordai: 60m – 7,6 S. Garbaciauskas; 200 m – 25,2 S. Garbačiauskas; 5000 m – 18 min 30,0 s L. Juozapaitis;šuolis į tolį – 5 m V. Vokietaitis; šuolis su kartimi – 2,40 m E. Fersteris; diskas – 29,02 m I. Teršerskis; ietis – 40,57 Dargužas;kūjis – 17,86 K. Bulota; trišuolis – 10,50 m Bulota; rutulis – 9,90 m I. Teršerskis. Tačiau registruojant rekordus iškilo pilietybės klausimų.

Šios varžybos parodė, kad lengvosios atletikos populiarumas per du mėnesius, praėjusios nuo Lietuvos pirmenybių, labai išaugo. Gausus dalyvių skaičius, nauji rekordai ir naujos rungtys liudijo, kad šią sporto šaką pamėgo jaunimas, kad jis domisi sportu.

Svarbiu dalyku reikia laikyti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje. Ne taip paprasta buvo moterims laužyti nusistovėjusias tradicijas. Tuometinė prietaringa, konservatyvi ir bažnyčios įtakoje esanti Lietuvos visuomenės dauguma ypač daug reikalavo iš moterų ir ypač mažai joms leido. Tas 100 m bėgimas parodė, kad yra drąsių merginų, kurios nepaiso nusistovėjusių kanonų. Tokiu būdu Lietuvos moterims buvo pravertos durys į naują viešą laisvalaikio veiklą.

1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. Garbačiauskas rašo, kad lengvaatlečių jau negali patankinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba. Eretas išspausdina bėgimo rungčių varžybų taisykles. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga skelbia pirmąjį 1922 m lengvosios atletikos varžybų kalendorių. Šio kalendoriaus paskelbimas rodo, kad lengvajai atletikai skiriamas rimtas dėmesys, be to, renginiai suplanuoti ir paskelbti buvo pirmą kartą.

1922 m. ketvirtajame “Lietuvos sporto” numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Tuos abu straipsnius galima laikyti lengvosios atletikos mokslinės-metodinės literatūros lietuvių kalba pradžia.

Kaip buvo varžybų kalendoriuje numatyta, birženio 4-5 d. Įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Garbačiauskas 100 m – 11.8; Vokietaitis 400 m – 59.0; Garba-čiauskas šuolis į aukštį – 1,59 m; Laurinaitis šuolio į tolį – 5,31 m Vokietaitis šuolio su kartimi – 2,50 m. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų
rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko 1-ą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis: Garba-čiauskienė – 60 m (8,6) ir 200 m (31,4)bėgimo; A. Karnauskaitė – ieties metimo (21,36).

Daug rekordų pagerino vyrai. Ypač pasižymėjo I. Teišerskis. Jis 7 kartus gerino Lietuvos rekordus. Du kartus buvo gerintas vyrų šuolio į tolį rekordas. Be kauniečių, pirmą kartą dalyvavo Utenos, Dotnuvos ir Ukmergės lengvaatlečiai. Tai naujas Lietuvos lengvosios atletikos puslapis.

1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. 1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. Jaunių varžybose rung-čių skaičius pasiekė 14.

1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį. Jame buvo tokie skyriai: Lengvosios atletikos istorija Lietuvoje; Lengvosios atletikos pratimai; Lengvosios atletikos higiena; Kaip organizuoti lengvosios atletikos rungtynes; Lengvosios atletikos rungtynių taisyklės. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspir-tis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams. Dėl lėšų stokos nutrūko “Lietuvos sporto” liedimas. Iš viso išleista 12 numerių.

1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Nustojus eiti “Lietuvos sportui”, “Karys” pasidarė pagrindiniu lengvosios atletikos propaguotoju ir informacinės medžiagos teikėju.

Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. 1923 m. Kaune įvyko trečiosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jos sukėlė didelį susidomėjimą, nes jose dalyvavo ir Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, kurie buvo pasiekę neblogų rezultatų.

Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių. Šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas. Buvo sukauptas neblogas varžybų vykdymo ir treniruočių patyrimas. Be to, čia būta ir geresnės sporto bazės.

Šiose pirmenybėse pirmą kartą skaičiuoti komandiniai rezultatai. Iš viso 120 dalyvių, iš jų 44 moterys. Rungčių prizininkai buvo apdovanoti medaliais, o estafetes laimėjusios komandos ir koman-dos nugalėtojos – taurėmis. Pastebimai išaugo sportininkų meistriškumas, apie ką byloja ne tik 8 vy-rų, 5 moterų ir 5 jaunių rekordai, bet ir tai, kad nugalėtojai susilaukė rimtos kitų dalyvių konkuren-cijos. Vykdyta komandinė įskaita skatino sporto klubų vadovus dėmesingiau rūpintis organizaciniais reikalais ir stengtis stiprinti finansinę bei materialinę bazę.

1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje “Sportas” (1924-04-20 Nr. 10�11) paskelbia Lietuvos rekordus. Vienas iš trūkumu yra tas, kad nenurodyta daugelio rekordų pasiekimo data.

Tais metais K. Dineika išleido didelį veikalą “Moters kūno kultūra”, kuriame teigia:

“Bendrai imant, atletika moterims negeistina daugeliu žvilgslių. Ypač pradžioje, kol kūnas neparuoštas pedagogine gimnastika, žaidimai ir bendra pažiūra, kol kūnas sistemingai ir visapusiškai neišlavintas, lengvoji atletika, kad ir nerungtyninio pobūdžio, yra neįmanomas dalykas. Bet ir paruoštas moters organizmas nėra tikęs atletikai. Rungtyniavimas, iš viso imant, yra negeistinas, išskyrus žaidimus, kur lenktyniavimas yra apibrėžtas higienos ir pedagogiškos žvilgsniais, prisilaikant prie moters anatominiai fiziologinių ypatybių.”

Lengvosios atletikos specialistai atsakė:

“K. Dineika, rašydamas šį savo veikalą, parodė, kaip jis tada buvo atsilikęs nuo moterų pasaulinio sportinio gyvenimo ir visai nesekė, kas dėjosi pasaulyje. Jau 1922 m. Paryžiuje įvyko pirmoji pasaulinė moterų olimpiada, kurioje pagrindinės varžybos ir buvo lengvoji atletika.” (J. Narbutas, p. 170).

1924 m. išėjo vyr. leitenanto J. Pyragiaus 30 p. apimties knygutė, pavadinta “Sportiniai bėgimai”. Joje yra keturi skyriai: Trumpi bėgimai; Vidutiniai atstumai; Ilgieji atstumai; Estafetės.

1925 m. lengvosios atletikos reikalams kenkė ir prasidėję nesutarimai tarp atskirų sporto klubų ir orgalizacijų. Labai santūriai laikėsi Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, visi buvę vokiečių tautybės, ir tai trugdė suvienyti pastangas lengvosios atletikos labui. Dėl to Lietuvos sporto lygos centro komitetas Klaipėdos sporto šventės organizaciniam komitetui pareiškė protestą. Dėl finansinių nepriteklių ir orgalizacinių nesklandumų neįvyko 1925 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės.

1925 m. aktyvesni negu anksčiau buvo Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Dotnuvos, Vilkaviškio ir kt. meistrų lengvaatlečiai. Nors per metus lengvaatlečių meistriškumas mažai pagerėjo, bet pastebimai prasiplėtė geografija, o kartu ir masiškumas. Per metus moterys pasiekė 4 rekordus, vyrai 7 rekordus ir jauniai pasiekė du rekordus.

“Sporte” (1926 m. balandžio mėn. Nr. 36) išspausdintame straipsnyje “Fiziškas auklėjimas” dr. A. Jurgelionis įspėja: “Deja, mums ne kartą teko konstatuoti, kad jau vaikai 15-16 metų rungiasi greitume
200, 400 ir net 800, 1500 m, ėjime 5 ir daugiau km. Be abejo, tai netoleruotini dalykai, vaikai pervargdami žeidžia savo šiedį”.

Varžybose didelio žiūrovų dėmesio susilaukė 20 km bėgimas. Toks ilgas nuotolis Lietuvoje buvo bėgamas pirmą kartą. Greičiausiai nuotolį (per 1:23.08,0) įveikė M. Klungevičius (LFLS, Dotnuva).

1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Vis dėlto aukštesnio lygio rezultatų buvo mažai, nes daugumos rungčių varžybos vyko jau rugsėjo pabaigoje.

Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams. Gerai pasirodė Suvalkijos – Marijampolės ir Vilkaviškio sportininkai.

3. Į Amsterdamo žaidynes

Pamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui. Pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, o 1926 m. apsilankė net Respublikos Prezidentas.

1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Buvo sudarytas pirmenybių garbės komitetas, į kurį įėjo labai aukšti pareigūnai. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės. Tos pirmenybės buvo rekordinės ir rekordais. Moterys pagerino 6, vyrai – 9, jauniai – 6 Lietuvos rekordus. Jos turėjo ir ryškų politonį atspalvį. Į stadioną, lydimas aukštų karininkų ir vietos valdžios atstovų, atvyko Lietuvos Respublikos Prezinentas Antanas Smetona.

Lengvaatlečių laimėjimai rodo, kad Marijampolė tapo trečiuoju lengvosios atletikos centru, nors sportavimo sąlygos čia buvo visai tokios pat kaip ir kituose Lietuvos apskričių centruose.

Rugpjūčio 14 d. Klaipėdos “Speilvereiningung” surengė tarptautines varžybas, kuriose dalyvavo lengvaatlečiai iš Vokietijos, Estijos ir Latvijos.

Klaipėdos lengvaatlečiai palaiko aktyvius tarptautinius ryšius: kviečia užsienio lengvaatlečius pas save ir dažnai svečiuojasi pas juos, o Kaunas sioje srityje dar yra labai mažai ką nuveikęs.

1927 m.lengvaatlečiai po dvejų metų atoslūgio padarė didelį šuolį pirmyn. Buvo pagerinta daugu-ma rekordų. Išryškėjo keletas jaunų lengvaatlečių, jų padaugėjo. Pirmą kartą lengvaatlečiai galėjo pasinaudoti oficialaus trenerio paslaugomis. Iš Čekoslovakijos buvo pakviestas Mykolas Forostenka. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas – Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, – Aukštojoje Panemunėje Kaune. Jie atitiko laikmečio reikalavimus, juose buvo galima treniruotis ir rengti aukštesnio lygio lengvosios atletikos varžybas.

1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatle-čių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. Kiti teigė, kad dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pakels lengvaatlečių entuziazmą, paskatins aktyviai treniruotis.Po kelių mėnesių susiformavo nuomonė, kad lengvaatlečius į olimpines žaidynes siųsti reikia.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2635 žodžiai iš 8729 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.