Lietuvos melioracijos įrenginių būklė ir ateitis
5 (100%) 1 vote

Lietuvos melioracijos įrenginių būklė ir ateitis

11

Įvadas

Įtempta padėtis žemės ūkyje pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu augant kuro ir energijos bei technikos kainoms labai sumažino Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą ir pelningumą, kartu mažėjo ir investicijų į melioracijos sistemų įrengimą, palaikymą bei priežiūrą pelningumas. Tai privertė iš naujo įvertinti melioracijos sistemų funkcionalumą bei ekonominį efektyvumą, nustatyti aiškius tokio vertinimo kriterijus ir ja vadovautis planuojant bei plėtojant melioracijos sektoriaus veiklą Lietuvoje. Dabartinės esamos padėties žemės ūkyje bei melioracijos sektoriuje analizė rodo, kad investicijų į melioraciją efektyvumas šalyje labiausiai priklauso nuo melioruotų žemių našumo, ūkininkavimo lygio bei žemės ūkio produktų realizavimo rinkos sąlygų. Investicijos į melioraciją vidutiniškai gali duoti 10 – 30 % papildomą pelną nuo viso gaunamo pelno dalies

I. Bendra apžvalga

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, nes kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Melioracija Lietuvoje yra labai svarbi, nes apie 90 % visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose žemėse. Žemių sausinimas pašalina drėgmės perteklių ir sureguliuoja dirvožemio vandens režimą, skatinantį dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystimąsi, padidina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, tręšimo efektyvumą ir daugelio dirvožemių derlingumą.

Intensyviai nusausintose dirvožemiuose pavasarį galima sėti 2-3 savaitėm anksčiau negu nenusausintuose dirvožemiuose, taip pat pagerėja žemės ūkio mechanizmų darbo sąlygas. Vadinasi žemių sausinimas techninėmis arba kitokiomis priemonėmis gerina nepalankias gamtines naudojamų žemių sąlygas žmonių poreikiams tenkinti.

Lietuva tarp daugiausiai melioruotų žemių turinčių valstybių , pagal melioruotų žemių santykį su dirbamų žemių plotais, yra viena iš pirmaujančių. Tokius didelius žemės melioravimo tempus lėmė sovietiniais laikais valstybės vykdoma politika. Dėl didelių žemių melioravimo mastų ir ypač dėl didelių melioravimo tempų buvo priimta ir abejotinų techninių sprendimų. Be reikalo buvo didinami dirbamų laukų plotai manant, kad taip žymiai padidės mechanizmų našumas, sumažės produkcijos savikaina.

Dėl abejotinų techninių sprendimų neigiamai įtakoti kai kurie kraštovaizdžio komponentai: vertingi natūralių pievų ir pelkių biotopai pakeisti į kultūrinių pievų ir ganyklų biotopus, kurie skurdesni ekologiniu, ypač biologinės įvairovės, požiūriu; pažemintas kai kurių ežerų vandens lygis, dėl ko žymiai pasikeitė augmenijos ir gyvūnijos bendrijų rūšinė sudėtis; sunaikintos krūmų ir miškų juostos, kuriomis migruodavo gyvūnai; sumažėjus želdinių nusausintose plotuose, padidėjo vėjo ir vandens sukeliama dirvožemio erozija; nusausinus kai kurias pelkes, labai pakito dirvožeminio ir gruntinio vandens režimas, sustabdyti durpėdaros procesai.

Dalis neefektyviai nusausintų žemių yra neproduktyvios. Dažniausiai jos apleistos ir nenaudojamos. Įrengtų melioracijos įrenginių būklė blogėja, plotai apauga pelkine augalija, kiti transformuojasi į krūmynus arba mišką.

II. Melioracijos sistemos ir jų būklė

1991 m. Lietuvoje dar buvo nusausinta per 16 tūkst.ha, tačiau nuolat mažėjant lėšoms dabar naujų sistemų beveik neįrengiama, atliekamas tik būtiniausias senųjų remontas. Šalyje dabar yra per 3 mln. ha sausinamų žemių, iš jų 2,6 mln. ha – drenažu. Drėkinimo sistemos veikia 8 tūkst. ha plote. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 70,5 tūkst. hidrotechnikos statinių (pralaidų, tiltų ir kt.), 721,4 tūkst. drenažo įrenginių (žiočių, šulinių), 147 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 500 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 271 tvenkinys. Balansinė šio turto vertė – 7,5 mlrd. litų. Valstybė pastaraisiais metais vos po 40 mln. Lt kasmet skiria melioracijos sistemų priežiūrai, nors visas melioracinis turtas – jos nuosavybė.. Iškyla dau spęstinų problemų, viena iš jų ta, kad žemės ūkio pertvarkos sumaištyje valstybei nepavyko grąžinant žemę atiduoti savininkams ir melioracijos įrenginius. Susidariusi unikali situacija: žemė – privati, kas joje – valstybės, reikalauja sprendimo.

Lietuvoje melioracijos sistemos veikimo amžiaus vidurkis yra apie 26 m. Jis gali būti pailgintas tinkamai prižiūrint bei remontuojant įrenginius. Jau dabar dideli plotai reikalauja ne tik drenažo remonto, bet ir jo rekonstrukcijos. Jie vis didės, nes melioracijos sistemos kasmet sensta. Atlikta melioracijos sistemų inventorizacija parodė, kad per 39 tūkst. ha plote sistemos jau neveikia, o 275 tūkst. ha plote veikia neefektyviai. Kiekvienais metais ši sistema nustoja veikti 20– 25 tūkst. ha Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad dabar nesirūpinant melioracijos sistemomis, ateityje gali tekti skirti dideles lėšas. Jei iš naujo reikėtų įrengti šiuo metu turimą sausinimo sistemą, tektų panaudoti maždaug 30 mlrd. Lt.

Phare programos Lietuvos melioracijos projekto vykdytojų nuomone 1 ha melioruoto ploto priežiūrai ir remontui šalyje
kasmet reikia vidutiniškai 80 Lt. Vidutinė metinė griovių priežiūros ir remonto darbų kaina, taikant optimalų griovių priežiūros scenarijų, svyruoja nuo 50 Lt. lyguminiuose ir iki 55 Lt. kalvoto reljefo rajonuose. Drenažo tinklo priežiūrai taikant linijų praplovimą, dar reikėtų 47 Lt/ha, tačiau dabar ši priemonė šalyje netaikoma. Šiuo metu būtina prižiūrėti paviršinio vandens nuleistuvus, drenažo šulinius ir remontuoti nedidelius lokalinio drenažo tinklo gedimus. Beto, drenuotų plotų priežiūros išlaidos kinta – taikant naujas technologijas ir techniką mažėja, o apskritai didėja, nes ilgainiui sausinimo sistemos gedimų tikimybė didėja. Kasmet šalyje sausinimo sistemų 1 ha priežiūrai skiriama mažiau nei 76 – 87 Lt.

Sausinimo sistemų priežiūros darbus laiku ir gerai galima atlikti dviem būdais:

1. Didinant melioracijos darbų finansavimą iki reikiamo lygio (galimi bet kurie subsidijavimo šaltiniai ar mokesčiai ir prisidėjimo darbo jėga varianati, kiti alternatyvūs šaltiniai.

2. Mažinant prižiūrimų drenuotų plotų kiekį, kad intensyviai dirbamuose plotuose pajėgtume atlikti priežiūros darbus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 945 žodžiai iš 1881 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.