Lietuvos miestai xix a
5 (100%) 1 vote

Lietuvos miestai xix a

LIETUVOS MIESTAI XIX a. PABAIGOJE – XX a. PRADŽIOJE

1897 m. devyniolikoje Lietuvos miestų, turinčių administracines teises, gyveno 341 420 gyventojai – 12,9% bendro skaičiaus visų gyventojų. 1923 m. ( be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) miestiečiai sudarė 14 %, 1939 m. – 22,9 %

1945 m. miestiečių Lietuvoje – vėl tik 16%( karo ir okupacijos pasekmės), 1959 m. – 38,6%. 1970 m. miestuose gyvena 50,2 %visų gyventojų. 1977 m. Lietuvoje 92 miestuose ir 20 miesto tipo gyvenviečių gyveno 1 952 400 gyventojų – 58,4 % bendro skaičiaus.¹

URBANIZACIJOS POSLINKIAI

Urbanizacija Lietuvoje turėjo kai kurių ypatumų. 1897 m. daugiausia buvo nedidelių miestų: 50 – nuo 2000 iki 5000 žmonių; 10 miestų – nuo 5000 iki10 000; 6 miestuose – daugiau kaip 10 000 gyventojų.

Kiekviename provincijos mieste yra turgavietė, pora akmenimis grįstų gatvių su žibaliniais žibintais, keliolika negrįstų. Yra kelios nedidelės įmonės, amatininkų dirbtuvės, krautuvės. Gausu smuklių. Galima apsistoti viešbutyje, atsidurti ligoninėje, pasiųsti telegramą. Veikia pradinės mokyklos, kai kur – gimnazijos. Visur – valdžios įstaigos, policija, žandarmerija, daboklės.

Trobesius projektuodavo kartais rusų inžinieriai, kartais technikai , dešimtininkai ir šiaip kask kas po popierių tušą vedžioti mokėjo.*(lL 1918 – 1938)

Kaimas dažnai ne tik supa miestą, bet ir įeina į jį. Pakraščiuose gyventojai verčiasi žemės ūkiu. Ten stovi tvartai, daržinės, klojimai.

Praūžus I pasauliniam karui, atgijusioji dabartinių ribų Lietuva gavo liūdną architektūrinį palikimą. Tačiau naujai susikūrusioje Lietuvos Respublikoje išugdytos gausios architektų gretos. Kaune ir provincijoje iškilo nemažai modernių pastatų, kurie techniškai ir estetiškai gerai pastatyti ir įrengti; stambesni miestai aprūpinti vandentiekiu ir kanalizacija, o tai žymiai pagerino miestų sanitarinę padėtį, daugelyje vietų miestuose lygiai išgrindžiamos gatvės …(L 1918 – 1938)

Jau 1939 m. Lietuvoje buvo 55 miestai, kuriuose gyveno po 2000 ir daugiau žmonių, iš viso – apie 675 000. Išaugo jie ir kaip kultūros, bei švietimo centrai. Buvo įsteigta aukštųjų mokyklų, mokslo ir kultūros įstaigų.

Kartu su urbanizacija vyko tam tikras tuometinės technikos progresas, atsirado ir paplito nauji civilizacijos reiškiniai. Tačiau, mažesniuose periferijos miestuose pažanga beveik nejuntama.

DEMOGRAFINIAI IR SOCIALINIAI POSLINKIAI

XIX a. II pusėje miestelių gyventojai ėmė keltis gyventi į miestus. Daugiausia migravo į Vilniaus ir Kauno miestus. Ypač šis procesas paspartėjo per paskutiniuosius tris XIX a. dešimtmečius. Miestų gyventojų tuo metu patrigubėjo. Vilniuje gyventojų padaugėjo 158 %, Kaune – 208 %.

Lietuvos miestų gyventojų dauguma XIX – XX a. sandūroje – asmenys, dažniausiai kilę iš to paties miesto arba iš tos pačios gubernijos, t.y. etnografinės Lietuvos gyventojai.

Miestas buvo daugianacionalinis. 1897 m. Vilniuje gyveno: žydų – 40%, lenkų – 31%, rusų – 20%, baltarusių – 4,2 %, lietuvių – 2,1%, kitų tautybių – 2,7%.; Kaune: žydų – 44,6%, lenkų – 28,7%, rusų – 12,5%, lietuvių – 7,9%, vokiečių – 5,9%, kitų tautybių – 0,4%.

Apie pusę lietuvių miestiečių sudarė darbininkai. Labai nedaug statistikos duomenų yra apie kitus miestiečių sluoksnius. Lietuvių inteligentų buvo nedaug, tačiau jų reikšmė tolydžio didėjo. Inteligentijoje daugėjo asmenų, kilusių iš valstiečių.

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais demografiniai procesai Lietuvoje vyko be didesnės išorinės migracijos. 1909 m. surašymo duomenimis, iš nereikšmingos mažumos lietuviai Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje jau užima antrą vietą. Šio pakitimo migracinis šaltinis buvo lietuviai kaimiečiai.

4 – ojo dešimtmečio pabaigoje migracija iš kaimo lietuvių skaičių persvėrė per pusę gyventojų, nors miestas tebebuvo daugianacionalinis. Antrą vietą čia užėmė žydai, po to – lenkai, rusai, vokiečiai.

MIESTO GYVENTOJŲ BUTAI XX a. PIRMAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS

Visiems žinoma, kad miestiečių, netgi gimusių ir augusių kaime, buitis ir kultūrinės nuostatos gerokai skiriasi nuo kaimo gyventojų. Absoliuti dauguma mieste gyvenančių lietuvių – išeiviai iš kaimo, ir jų gyvenimo būdas yra tinkamas pavyzdys pasekti liaudiškos kultūros virsmą į standartizuotą urbanistinę kultūrą. Tačiau dabartinė miestiečių materialioji bei dvasinė kultūra nėra kelerių metų ir net dešimtmečių proceso ar vienos žmonių kartos patirties rezultatas. Tiek materialioji, tiek dvasinė lietuvių miestiečių kultūra ypač didelį vesternizacijos poveikį patyrė tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, pirmuoju Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Vis dėlto vakarietiškoji kultūra to meto miestuose gana taikiai koegizistavo su etninės kultūros apraiškomis. Lietuviai miestiečiai, gyvendami tarp kitataučių, ambicingai stengdavosi pabrėžti, jog jie yra tikrieji krašto šeimininkai.(liaudies kultūra 6 psl.)

Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose darbininkų šeima dažniausiai gyveno vienoje patalpoje. Rečiau turėtas kambarys ir atskira virtuvė. Norint iš dalies padengti buto nuomą, neretai buvo įsileidžiami nuomininkai. Pasitaikydavo, kad viename bute gyvendavo net po 2 – 3 šeimas. Asmeniui tekdavo 4 – 5
m¹ gyvenamojo ploto. Butai gana skurdūs. Prisitaikant prie kambario plano, sustatytos 1 – 2 lovos, stalelis, 2 – 3 taburetės, rečiau – kėdės, virtuvinės spintelės. Lova užtiesta namine antklode ar „kaldra“, susiūta iš spalvotų skiaučių, galvūgalyje – pagalvės margu spalvotu perkelio užvalkalu. Viršutiniai rūbai buvo kabinami ant sienų. Aukštos kvalifikacijos darbininkai turėjo vaikų loveles, drabužių spintas, komodas, virtuvės indaujas, sofas.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 798 žodžiai iš 1443 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.