Lietuvos miško išsaugojimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos miško išsaugojimas

Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos būklė

Pasaulyje visuotinai pripažinta, kad genetinė įvairovė, apibūdinanti genetinį kintamumą tarp populiacijų ir jų viduje, šalia rūšinės bei ekosisteminės įvairovės, yra esminis biologinės įvairovės lygmuo. Todėl genetinių išteklių išsaugojimas yra laikomas vienu iš svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios ekologinės miškininkystės komponentų. Tačiau daugelis su gamtos išteklių apsauga ar išsaugojimu susijusių Lietuvos įstatymų (Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų įstatymas, Laukinės augalijos įstatymas) ir kitų teisinių dokumentų ilgą laiką nepripažino genetinės įvairovės išsaugojimo svarbos. Genetinių išteklių objektai nepatekdavo į Valstybės saugomų teritorijų sąrašą, o gamtiniai rezervatai, botaniniai draustiniai, gamtinių išteklių sklypai buvo daugiau skirti ekosistemų, nykstančių rūšių ar jų biotopų, o ne genetinės įvairovės išsaugojimui. Lietuvos miško genetiniai ištekliai daugelį metų buvo saugojami tik miškų žinybos lygmenyje. Tik 2002 metais, įsigaliojus Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymui bei naujiesiems Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymams, miško genetiniai ištekliai saugomi Valstybės.

Lietuvoje genetinių išteklių išsaugojimo veikla šiuo metu yra koordinuojama LR Aplinkos ministerijos Miškų departamento. Miškų atkūrimo koncepcija, kuri buvo patvirtinta 1994 metais numatė genetinės įvairovės išsaugojimo bazės išvystymą. 1995 metais Lietuva ratifikavo Rio-de-Žaneiro Biologinės įvairovės apsaugos konvenciją. Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonės valstybinė programa, kuri buvo patvirtinta 1996 metais laikotarpiui iki 2003 metų, bei Lietuvos Respublikos Biologinės įvairovės strategija ir veiksmų planas, kuri buvo patvirtintas 1997 metais, aptarė ir kai kuriuos miško genetinės įvairovės išsaugojimo aspektus. Tačiau iki šiol nebuvo atskiros genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos. Šiuo metu programos rengimas yra baigiamoje stadijoje. Ją numatoma patvirtinti 2003 metų pradžioje ir ji bus įgyvendinama 2004-2014 metais.

Esama Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos sistema buvo kuriama virš 35 metų. Šiuo metu (2003 m sausio 1 d.) Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo in situ ir ex situ sistemai priklauso:

• 194 genetiniai draustiniai (4623 ha),

• 126 sėkliniai medynai (1062,1 ha),

• 1080 pliusinių medžių,

• 130 palikuonių bandomųjų želdinių (203 ha),

• 7 klonų archyvai (714 klonųi, 38,3 ha,),

• 94 sėklinės plantacijos (657,3 ha). Tačiau šios didžiulės sistemos netobulumą parodė pastarojo dešimtmečio skaudūs praradimai: dėl po keleto viena kitą sekusių stichinių nelaimių (sausros, vėjovartų) iššaukto žievėgraužių (Ips typographus) masinio išplitimo, išdžiūvo didžiuliai plotai eglynų tiek ūkiniuose miškuose, tiek ir genetiniuose draustiniuose. 2001-2002 metais dėl nevisai aiškių priežasčių pradėjo katastrofiškai džiūti uosynai. Paskutiniais metais labai padidėjo pavasarinių šalnų daromi medžių pažeidimai (ypač ąžuolo, uosio, eglės ir net juodalksnio). Dėl šių ir kitų priežasčių kasmet prarandama dalis įvairių medžių rūšių genetinių draustinių, pliusinių medžių, bandomųjų želdinių, sėklinių plantacijų,

Romo Barausko nuotraukos

Išanalizavus ilgametę genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos Lietuvoje patirtį ir veiklos rezultatus, galima apibendrintai paminėti šiuos tradicinės statiškosios Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo sistemos trūkumus:

• Nesikišimu ir miško ūkinės veiklos ribojimu besiremianti apsaugojamoji genetinių išteklių išsaugojimo koncepcija buvo netinkama sparčių klimato ir aplinkos pokyčių sąlygomis. Dėl to: a)genetinių išteklių išsaugojimo populiacijų (genetinių draustinių) tvarumas yra mažas, b) neužtikrintas šių populiacijų nuolatinis atsikūrimas, c) esanti genetinė konstitucija yra “užšaldyta” ir rūšys neturi galimybių evoliucionuoti, d) sėklinė medžiaga iš geriausių genetinių išteklių populiacijų (genetinių ir sėklinių draustinių) bei pliusinių medžių labai mažai naudojama miškininkystės praktikoje.

• Natūrali genetinė įvairovė buvo nepakankamai reprezentuota geografiniu, populiaciniu, ekologiniu, generacijų ir kitais aspektais, nes medynų atrankos genetiniams ištekliams išsaugoti principai, kriterijai ir metodai daugiausiai buvo skirti ne išsaugojimui, bet ekonominės vertės ir praktinės selekcijos tikslams, nebuvo reikiamai atsižvelgiama į medžių rūšių variacijos geografinius, populiacinius bei ekologinius dėsningumus;

• Steigiant in situ ir ex situ genetinių išteklių išsaugojimo objektus nebuvo atsižvelgiama į Lietuvos geografinius ekoklimatinius dėsningumus;

• Nepakankamas saugotinų genetinių išteklių įteisinimas neleido juos veiksmingai apsaugoti;

• Finansavimas buvo nepakankamas per dideliam genetinių išteklių išsaugojimo objektų kiekiui prižiūrėti, juos tirti ir praktinei selekcijai vykdyti;

• Nepakankamas miškų žinybos darbuotojų, miškininkų ir plačiosios visuomenės išsilavinimas genetinių išteklių išsaugojimo srityje.

Tradicinės genetinių išteklių
išsaugojimo sistemos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių iki šiol yra statiškos ir todėl nepakankamai efektyvios. Klaidingai manoma, kad esamų populiacijų tęstinumas yra garantuotas, tačiau, natūrali miško dinamika ir reprodukcija jau yra suardyta žmogaus ūkinės veiklos bei šios veiklos sukeltų ekoklimatinių sąlygų pokyčio. Vien tik saugotinų teritorijų ar medynų išskyrimas ir griežtas miško ūkinės veiklos jose ribojimas yra visiškai neefektyvūs išsaugojant genetinę, o tuo pačiu, ir biologinę įvairovę. G.Eriksson’as (1993) pabrėžia, kad aplinka niekada nebuvo pastovi, o dabar keičiasi dar sparčiau. Vykstant spartiems aplinkos pokyčiams populiacijos nespėja tinkamai ir laiku adaptuotis. Tas ypač būdinga medžių rūšims, nes pastarosios pasižymi lėtu vystymusi ontogenezėje. Kiti evoliuciją įtakojantys veiksniai – mutacijos, genų dreifas ar genų pernešimas tarp populiacijų taip pat sukelia didelius nukrypimus nuo maksimalaus prisitaikymo. Be to, daugelis požymių yra tarpusavyje susiję, todėl, veikiant atrankai, padidėjus prisitaikymui pagal vieną požymį, prisitaikymas pagal kitus požymius gali net sumažėti. Todėl akcentuojama (Eriksson et al. 1993, Eriksson 1997, 1998), kad šių dienų kiekvienos medžių rūšies genetinė konstitucija tėra tik pereinamojo pobūdžio, ir todėl dabartinės genetinės konstitucijos išsaugojimas negali būti genetinės įvairovės išsaugojimo programų pagrindiniu tikslu, o tik pradine medžiaga. Šiuo metu griežtai pasisakoma, kad, siekiant atsilaikyti prieš esamus ir ateities negatyvius veiksnius, miško medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimas turi remtis evoliuciniais principais ir būti labai dinamišku (Namkoong 1981, 1984, Eriksson et al. 1993, Danell 1993, Hattemer, Gregorius 1990, Varela, Eriksson 1995, Hattemer 1995, Pliūra, Eriksson 1997, Koski et al. 1997). Evoliucinis principas reiškia tai, kad pagrindiniu genetinių išteklių išsaugojimo veiklos tikslu yra esamos genetinės variacijos išsaugojimas ir tinkamų sąlygų sudarymas populiacijų adaptacijai didėti ir kiekvienos rūšies nuolatinei evoliucijai vykti. Šiems principams įgyvendinti tinkamiausia G.Namkoong (1984) sukurta ir daugelio kitų autorių išvystyta daugiapopuliacinė selekcijos sistema (MPBS). Ja remiasi dauguma medžių genetinių išteklių išsaugojimo bei selekcijos šiuolaikinių tarptautinių (Koski et al. 1997, Rusanen 1998, Demesure 1998, Pliūra 1999, Jensen 1999, Rotach 1999 ir kt.) ir nacionalinių strategijų ir programų.

Dabartinės genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos sistemos trūkumai rodo būtinybę kuo skubiau pereiti prie dinaminio tvaraus genetinių išteklių išsaugojimo ir reformuoti šalies miškų politiką genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos atžvilgiu. Dabar vykstančių sparčių lokalių ir globalių aplinkos pokyčių sąlygomis tik specialus tinkamai išdėstytas objektų tinklas, specialios organizacinės priemonės, dinamiškumas ir aktyvus tikslinis ūkininkavimas saugojamuose objektuose ir genetinius išteklius tausojančios priemonės miškų ūkyje gali sudaryti tinkamas sąlygas genetinei įvairovei išlaikyti, nuolatiniam rūšies prisitaikymui didėti ir evoliucijai vykti, tuo užtikrinant genetinių išteklių išsaugojimo sėkmę bei praktinės selekcijos ir sėklininkystės efektyvumą.

Nuo 1994 metų Lietuvos miškų institutui kartu su kitais žemės ūkio bei biologijos profilio institutais ir universitetais pradėjus mokslo programą “Kultūrinių augalų resursai“, nuo 1994 metų Lietuvai įsijungus į EUFORGEN – Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programą, pradėjus Šiaurės genų banko programą Baltijos valstybių genetiniams ištekliams išsaugoti, bei 1998 metais inicijavus ilgalaikę valstybinę mokslo programą “GENOFONDAS – Lietuvoje naudojamųjų augalų ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas”, Lietuvoje labai suaktyvėjo miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos darbai. Vienas iš teigiamų rezultatų buvo ir tas, kad šios programos paskatino atsakingas valstybines institucijas remti naujų įstatymų, programų bei rekomendacijų rengimą miško genetinių išteklių išsaugojimo selekcijos, sėklininkystės ir miškų atkūrimo srityse. Dalyvavimas trijose EUFORGEN sekcijose (spygliuočių, socialinių lapuočių ir kilmingųjų kietųjų lapuočių) padėjo įsisavinti naujus genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos koncepcijas ir pritaikyti jas ruošiant nacionalines strategijas, programas ir rekomendacijas.

Vystant miško genetinių išteklių išsaugojimo, selekcijos, sėklininkystės ir genetinių tyrimo sistemą per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daug nuveikta:

• 2003 m. baigta ruošti ir patvirtinta Lietuvos miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa 10-čiai metų, numatanti šiuo metu nepakankamai efektyvios nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos sistemos pertvarkymą ir išvystymą;

• 2003 m. patvirtinti juodalksnio, paprastojo klevo, mažalapės liepos ir drebulės provenencijų (kilmės) rajonai (LR Aplinkos ministro įsakymais Nr. 54, 2003 m. sausio 30 d.), kartu patvirtinti ir reikalavimai miško dauginamosios medžiagos naudojimui;

• 1998-2003 m vykdyta ilgalaikė valstybinė mokslo programa “Lietuvoje naudojamųjų
ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas”;

• 2002 m. remiantis EUFORGEN programoje parengtomis genetinių išteklių išsaugojimo Europoje strategijomis ir rekomendacijomis, paruošta Lapuočių medžių genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos programos projektas;

• 2002 m. įsigaliojo Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas;

• 2002 m. Lietuvos miškų instutute įkurta ir pradėjo veikti moderni Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija;

• 2002 m. LR Aplinkos ministerijoje įkurtas Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius ir sudaryta Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetas;

• 2002 m. Lietuvoje įkurta genetitių išteklių išsaugojimą koordinuosianti bei genetinę medžiagą ex situ saugosianti institucija Lietuvos Augalų genų bankas su koordinaciniais centrais atitinkamose mokslo institucijose, tame tarpe – ir Lietuvos miškų institute;

• 2002 m. patvirtinti karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonai ( L R Aplinkos ministro įsakymais Nr. 317 2002 m. birželio 14 d.), kartu patvirtinti ir reikalavimai miško dauginamosios medžiagos naudojimui;

• 2001 m įsigaliojo naujas LR Miškų įstatymas su atitinkamomis pataisomis genetinių išteklių išsaugojimo srityje.

• 2001 m įsigaliojo naujas LR Saugomų teritorijų įstatymas su atitinkamomis pataisomis genetinių išteklių išsaugojimo srityje.

• 2000 m. įsigaliojo pušies, eglės ir ąžuolo miško sėklinis rajonavimas;

• 2000 m baigta periodinė visų genetinių draustinių, pliusinių medžių, sėklinių medynų ir plantacijų selekcinė inventorizacija;

• 2000 m. įsigaliojo nauji Genetinių draustinių nuostatai;

• 2000 m. paruoštas spygliuočių medžių Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos projektas;

• 1999 m. pradėtas ruošti LR Augalų genetinių išteklių įstatymas;

• 1999 m. adaptuojant EUFORGEN technines rekomendacijas paruoštos labiau paplitusių lapuočių (beržo, juodalksnio, uosio) genetinių objektų priežiūros rekomendacijos;

• 1999 m pasiūlytos pataisos LR Saugomų teritorijų įstatymui ir Miškų įstatymui, liečiančios genetinių išteklių išsaugojimą;

• 1999 m. paruošti nauji Genetinių draustinių nuostatai;

• 1999-2003 m. Lietuvos miškų institute vykdomas iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslinių tyrimų projektas “Lapuočių medžių rūšių ekogenetinė variacija ir genetinių išteklių išsaugojimas” bei Miškų ir saugomų teritorijų departamento užsakomi taikomųjų tyrimų darbai;

• 1999 m. apjungiant ir modernizuojant atskiras genetinių išteklių duomenų bazes sukurta vieninga Lietuvos miško genetinių išteklių duomenų bazė;

• 1998 m. adaptuojant EUFORGEN technines rekomendacijas paruoštos ir 1999 m. išleistos Lietuvos eglės genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo, priežiūros ir naudojimo rekomendacijos;

• 1998 m. įkurta išsami Lietuvos miško genetinių išteklių svetainė Internete;

• Remiant Šiaurės genų bankui įkurtas Augalų genų bankas, kuriame saugomi ir miško medžių pliusinių medžių sėklų pavyzdžiai.

• 1997 m. paruoštos pušies, beržo, juodalksnio ir uosio praktinės selekcijos ir genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo strategijos ir programos-metodikos, kurių pagrindu rengiama Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa;

• 1997 m. buvo parengtas pušies, eglės ir ąžuolo miško sėklinis rajonavimas;

• 1997 m. išleistas Lietuvos augalų genetinių išteklių katalogas (anglų kalba), talpinantis informaciją ir apie miško genetinius išteklius;

• 1997 m. paruošti ir išleisti priartinti prie OECD miško reprodukcinės medžiagos dokumentavimo schemos miško sėklininkystės nuostatai;

• 1996-2000 m. Lietuvos miškų institute vykdytas iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslinių tyrimų projektas “Paprastosios eglės populiacijų adaptyvumo bei kokybės įvertinimas, genetinių išteklių išsaugojimas ir naudojimas, bei Miškų ir saugomų teritorijų departamento užsakomi taikomųjų tyrimų darbai;

• I996 m. paruošti ir patvirtinti Miško genetinių draustinių nuostatai;

• Duomenų bazių pagrindu kasmet išleidžiamas Valstybinis genetinių išteklių sąvadas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2138 žodžiai iš 7098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.