Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas principai ir taktika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas principai ir taktika

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas: principai ir taktika

Vytautas Landsbergis 1990-03-11 Lietuvos demokratiškai išrinktas parlamentas paskelbė apie tautos valia atkuriamą nepriklausomą valstybę, kurios aukščiausioji valdžia – Aukščiausioji Taryba – nuo tos dienos „pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą“. Buvo patvirtintas 1938 m. Konstitucijos tęstinumas, kartu panaikinant bet kurių prievarta primestų sovietinių konstitucijų veikimą Lietuvoje, ir tą pačią kovo 11 d. priimta Laikinoji konstitucija.

Palyginti su Latvija ir Estija, kurios darė sprendimus vėliau, Lietuva žengė radikaliausiu keliu. Jį galima priskirti ir išeities principo, ir taktikos sričiai.

Bendroji strategija buvo jungti demokratinių reformų reikalavimus su valstybingumo atkūrimo tikslais, iš pradžių daugiau pabrėžiant reformizmą, siejamą ir su M.Gorbačiovo paskelbta perestroika. Tikslą Lietuvos Sąjūdis nuo pat pradžių vadino žmogaus ir tautos „teise pasirinkti“ neturėdamas abejonių, ką mūsų tauta pasirinks. Kitas eufemizmas, kurį pats esu vartojęs, tai „perestroika iki galo“, t.y. iki visos SSSR demokratinio pertvarkymo tautų laisvo pasirinkimo pagrindu – vėlgi neskelbiant, o tiesiog žinant, kad žmonės pasirinks laisvę.

Taktikose buvo daugiau individualumo, neprieštaraujančio trijų tautų solidarumui. Iš to ir skirtingo turinio nepriklausomybės deklaracijos 1990 m. pavasarį – nuo paskelbimo Nepriklausomybės dabar, kuris atmetė bet kokį svetimos valdžios teisėtumą, iki Nepriklausomybės siekio, kol kas paliekant pusiau sovietinį pereinamosios valstybės statusą, beveik legalizuojantį pusės šimtmečio prievartą.

Šie statuso skirtumai tarp Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos sesių galėjo būti pavojingi, todėl stengėmės jų neviešinti, neeksponuoti, jokiu būdu nediskutuoti. O svarbiausią pozicijų išlyginimo žingsnį sumanė ir pasiūlė Estijos AT pirmininkas A.Ruutelis. Toks buvo jo protingas sumanymas oficialiai ir teisiškai pratęsti prieškarinę, priešokupacinę Baltijos Santarvę.

Taip iškart po to, kai sulaukėme Latvijos Aukščiausiosios Tarybos paskelbto ėjimo į Nepriklausomybę, susirinkome 1990 m. gegužės 12 d. Taline visų trijų valstybių aukščiausio rango delegacijos ir priėmėme dokumentus apie Baltijos Valstybių Tarybos, kaip atkuriamos 1937 m. Baltijos Santarvės tęsinio, įsteigimą. Tą pačią dieną priimti kiti dokumentai ir po to bemaž kas mėnesį Baltijos Valstybių Tarybos sesijose svarstomi, priimami ir skelbiami pareiškimai, laiškai, memorandumai bei komunikatai rodė, be savo tiesioginio turinio, trijų Baltijos valstybių bendrumą ir tolygų nepriklausomybę įvardijusiųjų profilį. Todėl jis matė tris bendro likimo šalis vienoje gretoje, paskelbusias atkuriamą nepriklausomybę ir siekiančias tarptautinio pripažinimo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 402 žodžiai iš 785 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.