Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas



Vilniaus Licėjaus

1d klasės mokinio

Lauryno Barausko

Referatas

TEMA : “Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas”

Mok. Rolandas Čiapas

Vilnius, 2004

Lietuva prieš nepriklausomybės paskelbimą

1795 metais po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos atiteko Rusijai. Per 120 metų, kai Lietuva įėjo į Rusijos, vėliau į Rusijos imperijos, sudėtį buvo bandoma atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Per šį laikotarpį kilo net 2 visuotiniai sukilimai, nuslopinti rusų kariuomenės. Rusų valdžia ėmėsi įvairių rusinimo priemonių.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų kariuomenė buvo telkiama Lietuvos-Vokietijos pasienyje. Lietuvoje buvo vykdoma skubota mobilizacija, pradėti rekvizuoti arkliai ir vežimai, ir netgi maistas, reikalingas rusų kariuomenei. Lietuvos žmonėms pradėjo trūkti maisto. Vėliau, prasidėjus karo veiksmams, per Lietuvos teritoriją buvo vedama Rusijos kariuomenė, į kurią įėjo ir apie 60 tūkstančių lietuvių.

1915 metais, rusų kariuomenei patyrus pralaimėjimą, ji ėmė trauktis, kartu į Rusijos gilumą pasiimdama ir apie 300 tūkstančių lietuvių, kurie užėmė aukštesnius postus. Lietuviai didelėmis kolonijomis daugiausiai apsigyveno Voronežo, Tambovo, Jaroslavlo, Petrogrado ir Maskvos miestuose. O Lietuvą okupavo vokiečiai. Tačiau ir po šio įvykio gyvenimo sąlygos nepagerėjo, tačiau atvikščiai – pablogėjo. Tad Lietuvoje vis garsiau pradėjo bruzdėti žmonės, norintys atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Užsienio šalių lietuvių parama

Svarbiausias kiekvieno tautinio išsivadavimo tikslas – valstybės nepriklausomybė. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Jau 1915 metais Švedijoje gyvenantys lietuviai surengė pirmąją lietuvių konferenciją. Jos dalyviai ryžtingai pareiškė savo pagrindinį tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę, nepriklausančią nuo jokios kitos valstybės. Taip pat šioje konferencijoje buvo paskelbta jog:

„Lietuvių Lenkų valstybių unija buvo panaikinta per šių valstybių padalinimą, įvykusį XVIII amžiaus pabaigoje, ir po šio fakto nustojo egzistuoti faktiškai ir juridiškai“.

Šios konferencijos nutarimai, paskleisti užsienio spaudoje, atkreipė Europos visuomenės dėmesį į Lietuvos klausimą, tačiau Rusijai ištikima spauda šią konferenciją paskelbė neteisėta, kadangi joje dalyvavo paprasti, niekieno neįgalioti asmenys.

Dar viena konferencija įvyko 1916 metų balandžio 25-30 dienomis. Nors ji ir vyko Šveicarijoje, jos vieta buvo nurodyta Hagos miestas, norint supainioti seklius. Ši konferencija primėmė nutarimą:

„Lietuva nebegali kęsti daugiau rusų jungo ir nesutiks už jokią kainą jam vėl pasiduoti. Bet ji mato reikalą pabrėžti, jog ji nieku būdu nenori pakeisti vieną jungą kitu. Lietuva reikalauja grąžinti jai visišką nepriklausomybę“

Šios konferencijos priimti nutarimai dar labiau suintrigavo politines sferas. Rusų atstovas pradėjo grasinti lietuvių konferencijos dalyviams, kad jie gali būti patraukti atsakomybėn už valstybės išdavimą.

Tačiau pačioje Lietuvos teritorijoje padėtis buvo žymiai liūdnesnė. Vokiečių okupuotos valstybės gyventojai ne tik negalėjo normaliai pragyventi dėl maisto trūkumo, bet ir vokiečiai nieko nenorėjo girdėti apie Lietuvos nepriklausomybę. Jie norėjo ne savarankiško valstybės organo, o vokiečių valdžiai pavaldžių žmonių.

Vilniaus konferencija

Po 1917 metais Rusijoje įvykusios vasario revoliucijos, Rusija buvo paskelbta respublika. Lietuvių inteligentai suprato, kad būtent tada reikia pradėti siekti Lietuvai nepriklausomybės. Po rimtos, nuoseklios ir kupinos ryžto veiklos lietuvių inteligentija privertė vokiečius atsižvegti į jų reikalavimus. Taip vokiečiams leidus, buvo sušaukta Vilniaus konferencija. Ji vyko 1917 metų rugsėjo 18-22 dieną. Daugiau kaip du šimtai įvairių partijų ir politinių srovių atstovų susirinko svarstyti krašto ateities.

Šioje konferencijoje pagrindiniai nesutarimai kilo dėl politinio Lietuvos savarnkiškumo ir nepriklausomybės, kuria didesne gretima valstybe – Rusija ar Vokietija – remtis. Visi pasisakiusieji šioje konferencijoje nepritarė tolimesniems Lietuvos artimiems santykiams su Lenkija. Vienus konferencijoje dalyvavusius žmones traukė Rusijoje po revoliusijos iškeltos demokratinės mintys. Tačiau kiti manė, kad Lietuvai savo santykius reikėtų sieti su Vokietija.

Galiausiai šioje konferencijoje buvo nutarta, kad Lietuva turi tapti nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė. Be to, buvo pasisakyta už ryšių su Vokietija užmezgimą ir Steigiamojo seimo sušaukimą. Buvo išrinkta Krašto taryba, kurią sudarė 20 narių. Vėliau ši taryba buvo pervadinta į Lietuvos tarybą. Tačiau Vokietija stengėsi šią tarybą paversti tik patariamuoju organu.

Lietuvos tarybos veikla

1917 metais rugsėjo 21 dieną buvo išrinkta Lietuvos taryba. Po dviejų dienų buvo išrinktas ir šios tarybos prezidiumas. Jame Antanas Smetona užėmė pirmininko pareigas, Stasys Kairys buvo pirmasis vicepirmininkas, Vladas Mironas – antrasis vicepirmininkas, Jurgis Šaulys – pirmasis sekretorius, o Petras Klimas – antrasis sekretorius.

Viename iš pirmųjų šios tarybos posėdžių buvo nuspręsta, kad posėdis vyks lietuvių kalba. Visi vokiečių pasakyti žodžiai turės būti
išversti į lietuvių kalbą. Tačiau vokiečiai nenorėjo pripažinti šios tarybos. Jie net nemanė kurti nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Lietuvos valstybės posėdžiuose buvo svarstoma ne tik Lietuvos nepriklausomybės reikalai. Šioje taryboje buvo kalbama ir apie Lietuvos ūkį, nepakeliamas rekvizicijas ir prievartinius žmonių vežimus darbui į Vokietiją. Ji informavo okupantų valdžią apie esamą ūkinę ir politinę padėtį Lietuvoje. Taip pat Lietuvos taryba 1917 metais spalio 20 dieną nusiuntė Vokietijos kancleriui memorandumą, kuriame reikalavo pašalinti ar bent jau sumažinti okupacinio valdymo negeroves, tokias kaip nepakeliamos rekvizicijos, maisto trūkumas miestuose, prievartinius darbus Vokietijoje. Taip pat prašė amnestuoti vietos gyventojus, vengusius stoti į darbo batalionus, o su rusų belaisvių ir vokiečių dezertyrų gaujomis be gailesčio kovoti. Bet net ir norėdamas įgyvendinti Lietuvos tarybos prašymą Vokiečių kancleris sunkiai galėtų tai padaryti, kadangi karinė valdžia Lietuvoje beveik neklausė Vokietijos civilinės valdžios pageidavimų. Todėl Lietuvos tarybai pradėjus dirbti jokio pagerėjimo Lietuvos gyventojai nepajuto.

Taip pat Lietuvos taryba pradėjo rūpintis padidinti savo įgaliojimus. 1917 metų rudenį jiems pavyko susisiekti su pasitraukusiais į Rusijos gilumą arba gyvenančiais Vakarų Europoje lietuviais ir gavo jų įgaliojimą.

Tarptautinės situacijos pagerėjimas

1917 m. spalio pabaigoje Rusijoje į valdžią atėjus bol¬ševikams, Baltijos tautos gavo galimybę kurti savo vals¬tybes. Naujosios valdžios išleista „Rusijos tautų teisių deklaracija“ skelbė Rusijos tautų laisvo apsisprendimo teisę, taip pat ir teisę atsiskirti bei kurti savarankišką valstybę. Sovietų Rusija bandė taikiai spręsti tarptau¬tinius konfliktus. 1917 m. gruodžio 2 d. ji pasirašė pa¬liaubų sutartį su Vokietija. Tarp šių valstybių gruodžio 9 d. prsidėjo Brest Litovsko taikos derybos. Šiose derybose Vokiečiams de¬rantis su Sovietų Rusija reikėjo dokumento, kuris nu¬sakytų Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykius, tiks¬liau sakant, rodytų lietuvių norą sudaryti sąjungą su Vokietija, tačiau Lietuvių konferencijos nutarimas dėl Lietuvos ateities buvo gana neapibrėžtas. Tad Vokietija pažadėjo, tuomet Taryba irgi turėjo duoti žodį, kad Lietuva su Vokietija susisies tvirta ir amžina sąjunga, pagrįsta keturiomis konvencijomis.“ (karine, muitų, valiutos ir susisiekimo).

Gruodžio 11 dienos Lietuvos nepriklausomybės deklaracija

Lietuvos taryba, po oficialaus pažado Vokietijai, privalėjo 1917 metų gruodžio 11 dieną pasirašti Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją. Šiame dokumente buvo du punktai. Pirmajame Lietuvos Taryba skelbė „nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir visų jos ryšių, kuriuos yra turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimą“. Antrajame punkte nurodoma, kad „kurdama šią valstybę ir siekdama apginti jos interesus Taikos derybose, (Lie¬tuvos Taryba) prašo Vokietijos apsaugos ir pagalbos (…) Lietuvos Taryba stoja už nuolatinį (amžiną) tvirtą są¬jungos ryšį su Vokietijos valstybe, kuris turėtų būti įvyk¬dytas ypač militarinės bei susisiekimo konvencijos ir muitų bei pinigų sistemos bendrumo pamatais“.

Po oficialaus dokumento pasirašymo visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas, kadangi buvo deklaruota amžina sąjunga su Vokietija. Dar didesnis nepasitenkinimas kilo sužinojus, kad šio dokumento neužteko norint, kad Vokietija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.

Gruodžio 11-osios deklaracijos neveiksmingumas privertė ir Tarybos dešiniuosius įsiklausyti į keturių radikalų balsus. 1918 m. sausio 8 ir 26 d. buvo mėginta skelbti nepriklausomybę be konvencijų. Tačiau kairieji galutinai nepalenkė į savo pusę dešiniųjų, kurie vis dar tikėjosi sulaukti pripažinimo. Tada iš Lietuvos tarybos sudėties pasitraukė 4 radikalai, tai: so¬cialdemokratai S. Kairys, Mykolas Biržiška ir demokra¬tai J. Vileišis, Stanislovas Narutavičius. Jie nenorėjo pripažinti šios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos, tiksliau ne visos deklaracijos, o antrojo punkto, dėl sąjungos su Vokietija. Taigi sausio pabaigoje Lietuvos Taryboje išryškėjo dvi srovės: viena (minėti keturi Tarybos nariai radikalai) reikalavo ryžtingai skelbti nepriklausomybę, nepaisant okupantų spaudimo ir jų milžiniškos galios, kita norėjo palaikyti su vokiečiais gerus santykius ir ragino ramiai, neišsišokant laukti palankesnių aplinkybių ir okupan¬tų nuolaidų. Ir ši Tarybos narių grupė, vadovaujama A. Smetonos, ir radikalų grupė laisvės troško abi vie¬nodai.

Po 1917 metų gruodžio 11 dienos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo reikalai nepasitaisė. O ir gyvenimo sąlygos krašte nė trupučio nepagerėjo, nes okupantai, kaip ir prieš tai, niokojo kraštą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1452 žodžiai iš 4793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.