Lietuvos pramones raida 1991-2003
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pramones raida 1991-2003

TURINYS

Įvadas………………………. ……………………………………………………2

Lietuvos pramonės raida 2002 m ……………………………………………………5

Baltijos valstybių BVP 1995-1998 m. ……………………………………………………………………………….6

Lietuvos pramonės raida 2002 m. ……………………………………………………………………………………..9

Pramonės sektorių plėtra…….. ……………………………………………………………………..11

Pramonės konkurencijos didinimas……………………………………………………………………………………14

Lietuvos statistikos departamento duomenys apie Lietuvos pramonės raidą 1990-2003m………..17

Verslo tendencijų apklausos rezultatai pramonėje………………………………………………………………28

Išvados, pasiūlymai ……………………………………………………………………………………………………….38

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………….42

ĮVADAS

Vos prieš dešimtmetį Lietuvoje dar veikė planinės ekonomikos dėsniai – pramonė buvo pajungta vykdyti TSRS valstybinius užsakymus. Šiandien daugiau nei 70 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto sukuria privataus kapitalo įmonės. Taigi perėjimas į privačios nuosavybės pagrindu veikiančią rinkos ekonomiką sąlygojo ir esminį Vyriausybės vaidmens pasikeitimą pramonės politikoje. Vyriausybė vis labiau veikia ne tik kaip vienas iš ūkio subjektų, bet ir kuria verslui palankią teisinę-ekonominę aplinką ir taip sudaro geresnes sąlygas investicijoms bei teisingai privačių įmonių konkurencijai.

1999-2000 m. Ūkio ministerija, vadovaudamasi bendraisiais ES pramonės politikos principais, parengė Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politiką ir jos įgyvendinimo strategiją.

Pramonės plėtojimo politikos strateginis tikslas – didinti pramonės konkurencingumą. Šis tikslas įgyvendinamas vadovaujantis principu remti veiklos sritis, kurių neįstengia paremti pačios įmonės: didinti investicijas į mokslo tyrimus, kelti vadovų kvalifikaciją, plėtoti verslo paslaugų infrastruktūrą. Makrostabilumui didinti numatyta sparčiau restruktūrizuoti energetiką. Siekiant padidinti investicijas, numatoma tobulinti teisines, ekonomines, tranzito sąlygas ir muitinių darbą, liberalizuoti muitinės terminalų veiklą. Numatoma sukurti efektyvią informacijos sistemą, jungiančią ministerijas, Lietuvos ambasadas užsienyje, užsienio prekybos atstovybes, kad įmonės būtų informuotos apie užsienio rinkų pokyčius, naujus produktus, technologijas, rinkų raidos tendencijas, taip pat tobulinti institucijų, teikiančių įmonėms informaciją apie galimybes prisijungti prie tarptautinių projektų, finansuojamų PHARE ir kitomis lėšomis, veiklą. Numatoma nustatyti yritechnologinių tmų politiką.

Valstybė numato remti:

– inovacijas versle;

– smulkų ir vidutinį verslą;

– verslo paslaugų sektorių;

– tarptautinę ir vietos kooperaciją;

– kokybės vadybą;

– įmonių vadovų vadybinės kompetencijos ugdymą;

– ekologišką gamybą.

Dalis šalies įmonių jau gavo valstybinę paramą – joms kompensuota dalis išlaidų už kokybės sistemų, atitinkančių tarptautinius ISO 9000 standartus, įdiegimą ir sertifikavimą, už produkcijos sertifikavimą, inovacinių projektų įgyvendinimą.

Lietuvos pramonės įmonės pamažu prisitaiko prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų – didėja pramonės gamybos apimtis, pramonės dalis BPV daugiau kaip pusė pramonės produkcijos eksportuojama. Tačiau paanalizavus tiek pramonės struktūrą, tiek eksportuojamos produkcijos pobūdį, tampa aišku, kad Lietuvos pramonė iki šiol susiduria su konkurencingumo problema. Pramonės struktūroje vyrauja mažą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančios pramonės šakos, naudojančios žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbo jėgą. Žema technologija paremta gamyba Lietuvoje sudaro apie 73%, o aukšta technologija paremta tik apie 13% visos pramonės gamybos. Aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudojanti pramonė (farmacijos, mašinų ir įrengimų, elektronikos ir kt.) sudaro mažiau nei 4% visos pramonės, o žemos (maisto ir gėrimų, lengvosios pramonės, plastmasinių dirbinių ir kt.) daugiau nei 50%.

Egzistuoja stiprus ryšys tarp investavimo į mokslinius tyrimus ir ekonomikos augimo bei jos inovatyvumo. Todėl akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi didinti savo mokslinių tyrimų potencialą ir plėtoti aukštas technologijas, skatinti jų diegimą pramonėje ir versle. 2001 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) sudarė 326,8 mln. Lt, t.y. 21% daugiau nei 2000 m. (1 pav.). Bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP 2001 m. sudarė 0,68% BVP (remiantis išankstiniais BVP duomenimis), ir tai yra daug mažiau už ES vidurkį. Lyginant mokslinės veiklos finansavimo šaltinius, 53% visų lėšų gauta iš valstybės biudžeto ir tik 10% iš verslo
užsakovų. Taigi stambus verslas mažai suinteresuotas mokslo naujovėmis, o smulkus bei vidutinis verslas turi riboti galimybes skirti lėšų mokslo imlių produktų ir moderniųjų technologijų sukūrimui.

Pokyčiai rinkoje turi skatinti verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos ir priežiūros kokybės klausimus. Lietuvoje yra mažai stiprių inovatyvių verslo įmonių, kurios užsakytų produkcijos atnaujinimui reikalingus mokslinius tyrimus. Ryškų mokslinių tyrimų ir verslo atotrūkį galima paaiškinti tuo, kad tik labai nedidelė Lietuvos mokslininkų dalis iki šiol yra atlikusi tokių darbų, pagal kuriuos pagaminti produktai galėtų būti konkurencingi pasaulio rinkose.

Nors Lietuvoje nėra specialių valstybės finansinių priemonių, skatinančių mokslo ir gamybos ryšius, tačiau šalyje yra stiprus kai kurių mokslo krypčių sričių (biotechnologija, biochemija, chemija, fizika, matematika, aplinkosauga) taikomųjų tyrimų mokslinis potencialas, kuris pajėgus vykdyti užsakymus. Tai patvirtina ir išlaidų pasiskirstymas pagal mokslo sritis. Kai kuriose kryptyse (optinė ir medicinos įranga, biotechnologinė produkcija) mokslinė kompetencija bei mokslo ir verslo ryšiai sudaro sąlygas vystyti ir nuolat atnaujinti aukštųjų technologijų gamybą bei teikti aukštų technologijų paslaugas.

Po TSRS žlugimo įvykę dramatiški pokyčiai Rytų ir Centrinės Europos (RCE) valstybėse turėjo daug bendrų bruožų. Visoms joms buvo būdingi: 1) ryški infliacija ir kainų struktūros pasikeitimas, sąlygotas kainų konvergavimu į pusiausvyrą ir resursų brangimu, 2) žymus BVP sumažėjimas, iššauktas ekonomikos valdymo sistemos pasikeitimų, susiklosčiusių ekonominių ryšių praradimu ir šių aplinkybių sąlygota restruktūrizacija, 3) biudžeto deficito augimas, apspręstas nemažėjančiais socialiniais poreikiais ir sumažėjusiomis pajamomis dėl BVP smukimo, 4) mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito (ESD) augimas kaip didėjančio vartojimo ir augančių užsienio kapitalo įplaukų rezultatas, 5) realaus efektyvaus nacionalinės valiutos kurso augimas, sąlygotas daugumoje šalių pasirinkto fiksuoto ar kvazi-fiksuoto kurso ir infliacijos šalies viduje ir užsienyje skirtumo, 6) nuosavybės struktūros pokyčiai dėl stambaus masto privatizacijos, 7) spekuliacinio kapitalo srautai, sąlygoti nacionalinės ir tarptautinių finansinių rinkų palūkanų skirtumo bei fiksuoto kurso, didinantys tų šalių finansų sistemų pažeidžiamumą, 8) teisinės ekonomikos reguliavimo bazės formavimas.

Suprantama, kad šalyse, kurios neįėjo į TSRS sudėtį, minėtos problemos nebuvo tokios aštrios, kaip buvusiose TSRS respublikose, nes pirmosios bent jau de jure buvo nepriklausomos ir turėjo tam tikrą pseudonepriklausomos ekonomikos funkcionavimo patyrimą bei atributus. Tuo tarpu pastarųjų ūkis sudarė tik visos TSRS ekonominės sistemos fragmentą, ir negalėjo būti jokios kalbos apie kokį nors savarankiškumą nei de jure, nei de facto.

Vadinasi, visiškai natūralu, kad pastarųjų 9 metų patirtis išryškino Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsilikimą ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir tam tikrą atotrūkį nuo labiausiai išsivysčiusių RCE valstybių. Kita vertus, kaip akivaizdų laimėjimą reikia pabrėžti tai, kad pastarasis skirtumas yra ne tik pakankamai menkas, bet pagal kai kuriuos rodiklius yra Baltijos valstybių naudai.

Šio pranešimo tikslas – apžvelgti Lietuvos kaip kandidatės į ES ekonominę situaciją ir perspektyvas. Tai labai plati tema, todėl nėra galimybių įsigilinti į atskirus vystymosi ypatumus. Nusprendėme atskirai nenagrinėti valstybės finansų, nes tą temą, mūsų žiniomis, turėtų nušviesti Finansų ministerijos atstovai. Pagal galimybes mes pateiksime Lietuvos duomenis kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos kontekste, kartu juos palygindami su ES arba kai kurių ES šalių duomenimis, siekdami išryškinti, ar Lietuvos siekis stoti į ES yra pakankamai realus ir koks gi tas atstumas, kurį mums tektų įveikti ten patekus.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas autorius susidūrė su dilema: apsiriboti matematinių modelių pagalba gautomis prognozėmis, kurios gali būti daugiau ar mažiau patikimos tik už pakankamai neilgą (daugiausia iki 1 metų) laikotarpį, nes trumpa reiškinių istorija ir nuolatiniai vidaus ir išorės šokai daro ilgalaikį prognozavimą visiškai nepatikimą; ar pabandyti bendromis frazėmis apibrėžti mūsų ekonomikos ateitį po 10 ar daugiau metų. Kadangi šiam darbui bandyta suteikti analitinį pobūdį, mūsų nuomone, persimetimas į pakankamai neapibrėžtą fantazijų sritį, nors pats savaime ir būdamas įdomus, konfrontuotų su bendru straipsnio stiliumi, todėl mes pasirenkame pirmąją iš minėtų alternatyvų.

Tačiau kartu norime pabrėžti, kad kai kuriuose skyriuose bendrais bruožais apžvelgtos tolimesnėje ateityje Lietuvos laukiančios problemos ir galimi sprendimo būdai.

BALTIJOS VALSTYBIŲ BVP 1995-1998 m.

Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito. Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas,
padidėjo vėlesniais metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė . Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.

Baltijos valstybių BVP

1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Lietuva

Bendras vidaus produktas, mln.litų:

Faktinėmis kainomis 24102.8 31568.9 38340.3 42767.9

Palyginamosiomis 1995 m. kainomis 24102.8 25238.4 27075.1 28468.6

Augimo tempas % 3.3 4.7 7.3 5.1

Defliatorius 1.00 1.25 1.42 1.50

LTL / USD (vid. per laikotarpį) 4.00 4.00 4.00 4.00

Tenkantis 1 gyventojui, USD:

Faktinėmis kainomis 1622 2128 2587 2887

Pagal PGP 5713 6388 6753Latvija

Bendras vidaus produktas, mln. latų

Faktinėmis kainomis 2349.2 2829.1 3275.5 3773.5

Palyginamosiomis 1995 m. kainomis 2349.2 2427.7 2636.8 2730.5

Augimo tempas % -0.8 3.3 8.6 3.6

Defliatorius 1.00 1.17 1.24 1.38

LVS / USD (vid. per laikotarpį) 0.53 0.55 0.58 0.59

Tenkantis 1 gyventojui, USD:

Faktinėmis kainomis 1778 2070 2293 2622

Pagal PGP 5015 5406 5996Estija

Bendras vidaus produktas, mln.kronų

Faktinėmis kainomis 40705.1 52445.9 64323.7 73213.4

Palyginamosiomis 1993 m. kainomis 40705.1 42297 46789 48681.5

Augimo tempas % 4.3 3.9 10.6 4.0

Defliatorius 1.00 1.24 1.37 1.50

EEK / USD (vid. per laikotarpį) 11.465 12.034 13.867 14.074

Tenkantis 1 gyventojui, USD

Faktinėmis kainomis 2399 2965 3156 3563

Pagal PGP 6581 7322 7719

.

Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį. Kaip matyti iš , savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3 veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis ir miškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiau negu tikėtasi augo prekyba.

Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpį didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas, sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos sudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. – 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %. Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCE valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės, žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8 %). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių (1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir 29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarė atitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui.

Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės investicijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998 m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnai reiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augo nežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %) negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvo artimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvo Liuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8 %) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]).

Toks žymus namų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. Po Nepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realios palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos pajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikos suteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamiršti ir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutos devalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizė taupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumo sąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kurso rizika skatina vartoti. 1998 m. namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi, taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtų priimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1934 žodžiai iš 6232 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.