Lietuvos radijas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos radijas

Turinys

Įvadas 2

Radijo ryšių užuomazgos Lietuvoje 3

Radijas Lietuvoje 1926 – 1939 m. laikotarpiu 3

Kauno radijas 3

Klaipėdos radijas 4

Vilniaus radijas 4

Radijo abonentų situacija 4

Radijo programos 5

Radijas Lietuvoje 1940 – 1944 m. laikotarpiu 6

Radijas Lietuvoje 1945 – 1956 m. laikotarpiu 7

Radijo programos 7

Radijas Lietuvoje 1957 – 1982 m. laikotarpiu 8

Radijo programos 8

Radijas Lietuvoje nuo 1986 m. iki šių dienų 9

Komercinis radijas 10

Lietuvos radijų tipai 11

Tarptautinės radijo stotys 11

Respublikinės radijo stotys 11

Regioninės radijo stotys 12

Vietinės radijo stotys 13

Lietuvos radijo stočių auditorijos ir programų struktūra 14

Radijo muziejai 14

Išvados 16

Šaltiniai 17

Priedas …………………………………………………………………………………………………………………………..18

Įvadas

Žmonių troškimas kuo greičiau sužinoti naujienas paskatino didžiulį perversmą 19-20-ojo šimtmečių sandūroje, kai plėtojantis techninei pažangai, informacijai perduoti pradėtas naudoti radijas, šio šimtmečio 3-iame dešimtmetyje tapęs masinės komunikacijos priemone.

Radijas – tai garso perdavimas per atstumą radiomagnetinių bangų pagalba. Pamatus radijo atsiradimui padėjo 1837 m. išrastas telegrafas. Radijo arba bevielio telegrafo, kaip tada vadintas šis technikos stebuklas, išradėjais pripažinti italas Giuljelmo Markonis (1874-1937) ir rusas Aleksandras Popovas (1859-1906). Idėją apie elektromagnetinių bangų naudojimą signalams perduoti tam tikru nuotoliu, nesinaudojant laidais 1890 m. iškėlė A. Popovas, kuris 1895 m. pademonstravo ir radijo imtuvo veikimą. Tais pačiais metais, prietaisą, priimantį signalus 2 km atstumu, sukonstravo ir G. Markonis, kuris 1903 m. užmezgė radijo ryšį tarp Amerikos ir Europos.

Radijo naudą netruko suvokti pramoninkai ir prekybininkai. Greitas ryšys monopolijų konkurencinėje kovoje tapo lemiamu žingsniu. Bevielis telegrafas buvo ypač reikalingas valstybėms, kurių laivai plaukiojo tolimose jūrose. Apie radijo kultūrinę funkciją tada niekas negalvojo… Jis buvo pajungtas verslui. Tik atradus būdus perduoti garsą, radijo bangomis nuskriejo ne Morzės abėcėlės signalai, o žmogaus balsas ir muzika.

Radijo ryšių užuomazgos Lietuvoje

Lietuvoje iki I pasaulinio karo buvo tik Rusijos kariuomenės radijo stotys. Kadangi karo metais daugelis telefono ir telegrafo ryšių linijų buvo sugadintos, buržuazinė vyriausybė ryšiams su periferija ir užsienio valstybėmis nutarė panaudoti radiją. 1919 m. liepos 8 d. Lietuvos kariuomenės atstovai perėmė iš besitraukiančios vokiečių armijos Kauno tvirtovės stotį (įrengtą 1910 m.) ir kitą dieną ji pradėjo tarnauti Lietuvos valstybės reikalams. Todėl 1919 m. liepos 9 d. yra Lietuvos radijo ryšių pradžios data.

Per radiją buvo kreipiamasi pagalbos į pasaulio valstybes, kai Lietuvon veržėsi bolševikai, puolė Lenkijos kariuomenė, siautėjo bermontininkai. Tuo metu radijas buvo ypač reikšmingas. Per Kauno radijo stotį palaikomas ryšys ir su kariuomene.

Tobulėjant kitoms ryšių priemonėms, Kauno tvirtovės radijo stoties vaidmuo mažėjo. Galiausiai ji pradėta naudoti tik kariuomenės poreikiams. O 1923 m. lapkričio mėnesį – pirmoji radijo stotis Lietuvoje nustojo veikus.

Radijas Lietuvoje 1926 – 1939 m. laikotarpiu

Kauno radijas

Dar veikiant Kauno tvirtovės radijo stočiai, jau buvo kuriami planai statyti naują, didesnius reikalavimus atitinkančią stotį. 1923 m., surengus konkursą, buvo nuspręsta naujos radijo stoties statybą patikėti Prancūzijos firmai SFR.

Radijo stoties statymo vieta buvo pasirinktas Petro kalno (taip tada vadintas Vytauto kalnas), kur stovėjo ir pirmoji radijo stotis. 1926 m. birželio 12 d. Kauno stotis buvo priimta naudoti ir pradėjo veikti. Taigi ši data, kai buvo pradėtos transliuoti lietuviškos radijo programos, – visuotinai pripažinta Lietuvos radijo transliacijų pradžios diena.

1929 m. Kauno radijas tapo Valstybės radiofonu, o jam vadovavo paskirtas direktorius (pirmasis – A. Sutkus).

Kauno radijo stotis iš pradžių buvo viena galingiausių Europoje, tačiau 1933 m. tarp 22 Europos radijo stočių kauniškė pagal galingumą atsidūrė paskutinėje vietoje. Kilo būtinybė statyti naują radijo stotį. Ir ne tik Kaune. To ketvirtojo dešimtmečio viduryje reikalavo politinė, ir ekonominė bei kultūros ir švietimo situacija.

Naujos Kauno radijo stoties statymas buvo pradėtas įgyvendinti 1938 m. Stotį įrengti patikėta Anglijos firmai „Standard“. Antenos įrenginius pagaminti apsiėmė prancūzai, o elektrinę – šveicarai. Statybos vieta buvo pasirinktas Sitkūnų kaimas. Tačiau sutartys sužlugo dėl okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo. Taigi Sitkūnų radijo stoties statyba buvo sustabdyta. Stotis baigta tik pokario metais.

Klaipėdos radijas

1936 m. iškilo Klaipėdos radijo stotis. Tą lėmė tai, jog Kauną blogai girdėjo pajūryje ir visoje vakarinėje krašto dalyje bei politiniai tikslai – kiek įmanoma išlaikyti ir stiprinti lietuviškumą Klaipėdos krašte, kurį Lietuva neseniai buvo atgavusi. Stotį pastatė Latvijos valstybinis elektrotechnikos fabrikas (VEF) ir radijo transliacijos oficialiai pradėtos 1936 m. gegužės 28 d. Tačiau 1939 m. kovo 22 d. hitlerinė Vokietija užgrobė Klaipėdą ir tuoj pat užėmė radijo
stotį. 1945 m. vokiečiai, traukdamiesi iš Klaipėdos, sunaikino stotį ir studijos įrenginius.

Nors Klaipėdos radijo stotis veikė mažiau nei trejus metus, tačiau jos darbo nauda neabejotina. Radiju uostamiesčio politinės ir visuomeninės organizacijos naudojosi lietuviškumui krašte skleisti ir įtvirtinti. O kitų Lietuvos vietovių gyventojai daugiau sužinojo apie pamario kraštą, žmonių gyvenimą ir kultūrą.

Vilniaus radijas

Pirmoji stotis Vilniuje, kuri tuomet priklausė Lenkijai, veikė Žvėryne nuo 1927 m. gruodžio mėn. iki 1931 m. 1931 m. Liepkalnyje (pietrytinėje miesto dalyje) pastatytas naujas stoties pastatas. Nuo 1938 m. Vilniaus Šiaurės vakarų pakraštyje, Viršuliškėse, imta statyti nauja radijo stotis, bet iki karo ją įrengti nesuspėta.

1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai buvo perimtos radijo stotys. Tais metais daugiau nei pusę Vilniaus radiofono programų sudarė informacija, paskaitos, lietuvių kalbos pamokos, nes Vilniuje buvo daugiatautė gyventojų sudėtis – reikėjo visus supažindinti su Lietuvos valstybine santvarka, ekonomine sankloda, kultūros vertybėmis, ūkio gyvenimo pertvarkymais.

Radijo abonentų situacija

Radijo aparatų Lietuvoje gausėjo stiprėjant ekonomikai, kylant žmonių pragyvenimo lygiui. Buvo mėginimų organizuoti savą radijo pramonę, tačiau Lietuvoje pagaminti imtuvai buvo prastesni ir netgi brangesni už importinius. Pagal abonementų skaičių Lietuva gerokai atsiliko nuo kaimyninių, ypač ekonomiškai išsivysčiusių, šalių.

Abonentų daugėjo nuosekliai – po 7-9% kasmet., tik pasaulinės ekonominės krizės metais (1929-1933 m.) šie tempai kiek sulėtėjo, užtat po to kasmet abonentų prieaugis pasiekė 25-33%. Staigus abonentų skaičiaus padidėjimas buvo 1927 m., tam turėjo įtakos tais metais jau reguliariai transliuojamos, plečiamos ir įvairinamos Lietuvos radijo programos (žr. 1 priedą, 1 grafikas).

1928-1931 m. vyravo detektoriniai radijo imtuvai (69-53%), o nuo 1931 m. vis daugėjo (po 3-7% per metus) lempinių aparatų, 1938 m. – iki 85%, kadangi tarp Europos radijo stočių kauniškė pagal galingumą atsidūrė paskutinėje vietoje – teko įsigyti galingesnius imtuvus.

1926 m., kai Lietuva radijo aparatus tik šimtais skaičiuodavo, daugelis šalių – jau dešimtimis ir šimtais tūkstančių. 1929 m. Lietuvoje 1000-iui gyventojų tekdavo tik 4,6 imtuvo. Taip buvo todėl, kad nualinta Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos metais, Lietuva sunkiai kėlėsi iš varganos būties. Tad neturėta galimybių skirti daug dėmesio radijo entuziastų ir specialistų sumanymams.

Radijo programos

Per pirmąjį Kauno radijo veiklos pusmetį, kol vyko bandomosios transliacijos, tobulinami radijo stoties įrenginiai perduoti ne tik žodį bet ir muziką, metereologinius pranešimus. Tai trukdavo 30-40 min. Vėlesniais metais programų apimtys nuosekliai didėjo, o radijo programa buvo baigiama Lietuvos himnu (žr. 1 priedą, 2 grafikas).

Ketverius paskutiniuosius laisvės metus Lietuvoje veikė ne viena, bet dvi, o nuo 1939 spalio pab. – net trys radijo stotys. Kartu su kauniške 1936-1939 m. veikė Klaipėdos, 1938-1940 m. trumpųjų bangų Kaune, o 1939-1940 m. Vilniaus radijo stotys. Jos sudarė vieningą tinklą, transliuojantį ir bendras, ir specifines programas. Nors didžioji programos dalis buvo retransliuojama iš Kauno.

Radijo programų prioritetas tarpukario Nepriklausomos Lietuvos metais buvo vienintelis – kultūra. Tai buvo įteisinta ir akcentuota 1929 m. paskelbtame ir visą laiką vieninteliame galiojusiame Valstybės radiofono įstatyme.

Tiesa, 1938 m., didėjant politinei įtampai (Lenkijos ultimatumas Lietuvai, artėjanti karo grėsmė ir kt.), kai Radiofonas tapo pavaldus Visuomeninio darbo valdybai, radijo programoms, kaip ir spaudai, buvo keliami reikalavimai aktyviau nušviesti politinį krašto gyvenimą, tarptautinių santykių raidą. Tačiau programų struktūroje didelių pakitimų neįvyko. Meninės programos sudarė apie 50%.

1939 m. radijo programą sudarė: 18,9% – informacinės laidos (žinios, spaudos apžvalgos, reportažai, vidaus ir tarptautinio gyvenimo komentarai), 14,7% – tiesioginės transliacijos iš Kauno ir provincijos miestų (pirmoji spaudoje paminėta transliacija -1926 m. gruodžio 2 d. iš Valstybės teatro, o 1928 m. – įvairiose Lietuvos vietose), 14,7% – įvairios tematikos paskaitos ( per jas politikos ir visuomenės veikėjai diegdavo tautiškumo jausmus), 4,4% – specialios valandėlės (laidos moterims, vaikams, senimui), 4% – vaidinimai (1927 m. pirmasis radijo spektaklis – Liudo Giros pjesė „Beauštanti aušrelė”) ir 43,4% – įvairios muzikinės laidos (žr. 1 priedą, 1 diagrama).

Radijas labai pasitarnavo valstybių ir tautų bendradarbiavimui. Lietuvos radijas su kitų šalių radiofonais keitėsi muzika, literatūros veikalais bei dramomis, reportažais, apžvalgomis.

Radijas Lietuvoje 1940 – 1944 m. laikotarpiu

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Radiofono veikla imta pertvarkyti pagal sovietinio darbo tradicijas. 1940 m. spalio 26 d. Valstybės radiofonas buvo įjungtas į Sąjunginį radijo komitetą. Padidėjo radijo transliacijų apimtis (per metus – dvigubai), kūrėsi naujos redakcijos, didėjo darbuotojų skaičius. Radijas ėmė transliuoti mitingus, sveikinančius naująją valdžią, Raudonosios armijos saviveiklinių ansamblių
koncertus. Taip pat pradedama mokyti rusų kalbos, revoliucinių dainų, dėstyti komunistų partijos istoriją, aiškinti Stalino konstituciją. Buvo nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, prasidėjo bendradarbiavimas ir socialistinis lenktyniavimas su „broliškomis“ respublikomis.

1941 m. birželio 22 radijo veiklą sutrikdė hitlerinės Vokietijos užpuolimas. Rugpjūčio mėn. Kauno radiofonas įjungtas į vokiečių radijo tinklą. Lapkričio mėn. į šį tinklą įjungtas ir Vilniaus radijas. Hitlerininkai Lietuvos radiją naudojo savo propagandai skleisti. Įvesta programos cenzūra. Tačiau nuo 1941 liepos mėn. iki 1944 rugsėjo mėn. veikė lietuviška radijo redakcija Maskvoje, kuri iš už respublikos ribų kvietė tautiečius į kovą prieš okupantus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1601 žodžiai iš 5243 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.