Lietuvos spauda
5 (100%) 1 vote

Lietuvos spauda

Pirmasis lietuviškas laikraštis buvo pradėtas leisti dar 1823 metais. Tai „Nusidavimai Dievo karalystėje…“, ėjęs Tilžėje ir tarnavęs misijų reikalams. Žemaitišku šio leidinio, be abejo, negalime laikyti, kaip ir daugelio kitų, kurie vėliau buvo spausdinami buvusios Prūsijos teritorijoje.

Tik Žemaitijos regionui skirtų leidinių nerandame iki pat šio amžiaus antrojo dešimtmečio, nors apie žemaitišką laikraštį svajojo ir jo leidimui ruošėsi dar M. Valančius, S. Daukantas. Jie šiam leidiniui jau ir pavadinimą buvo parinkę „Pakeleivingas“. Pagal užmanymą jis turėjo būti „leidžiamas žemajtiszkaj arba lietuwiszkaj wieną kartą per savajtę po wieną lanksztą in 4. Warniai 1859“. Išliko tik šio laikraščio rankraštyje parašyta programa: 1) tikyba, dora; 2) gamtos mokslai ar pramonė; 3) geografijos ir istorijos žinios; 4) liaudies literatūra.

M. Valančius dėl laikraščio (žurnalo) leidimo jau buvo kreipęsis ir į Vilniaus gubernatorių, buvo apie save leidybiniam darbui pradėjęs burti mokytus žemaičius, o redaktoriumi parinkęs M. Akelaitį. Tame darbe M. Valančių rėmė ir kunigaikštis I. Oginskis. Jis buvo davęs žodį Varniuose įsteigti spaustuvę lietuviškiems raštams leisti. Bet… Dar daug dešimtmečių turėjo praeiti kol žemaičiai savo krašte pradėjo bandyti savo gimtąja kalba leisti laikraščius ir žurnalus. Na, o pradžioje Žemaitijos žmonės skaitė Mažojoje Lietuvoje, Peterburge, Rygoje ir kitur spausdinamus periodinius leidinius.

19 a. antroje pusėje stiprus spaudos centras susikūrė Klaipėdoje. Lietuvai, Klaipėdos kraštui skirti laikraščiai buvo leidžiami ir Šilutėje bei Priekulėje (vokiečių, lietuvių kalbomis). Šie leidiniai darė įtaką ir žemaičiams, vertė juos ieškoti galimybių steigti ir leisti laikraščius, žurnalus pačioje Žemaitijoje.

1883 metais Kaune pasirodė pirmasis Žemaičių kunigų seminarijos klierikų parengtas rankraštinis laikraštėlis „Lietuva“. Iš viso išėjo 4 numeriai. Daugiausia jį redagavo A. Dambrauskas-Jakštas. Leisti laikraštį padėjo ir M. Jurgutis, J. Ziebrys. Šio savaitraščio leidimą uždraudė vyskupas A. Baranauskas.

1887 metais uždarius „Aušrą“, aušrininkai Tilžėje pradėjo spausdinti katalikišką laikraštį „Šviesa“, kuris buvo skirtas „Žemaičiams ir Lietuvos mylėtojams“. 1887-1890 metais išleido vieną kartą per mėnesį.

Pirmą kartą didelio lietuviško periodinio leidinio pavadinime Žemaičių žodis atsiranda 1889 metų gruodžio 10 dieną Tilžėje pradėjus leisti katalikišką laikraštį „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Iš pradžių jis išeidavo neperiodiškai, o vėliau vieną kartą per dvi savaites. Iš viso išleisti 154 numeriai. Leidinys buvo uždarytas 1896 metais. Jis, kaip ir visa kita Lietuvos tautinio atgimimo spauda, Žemaičiuose buvo platinama kartu su draudžiama literatūra, maldaknygėmis. Dažnai jų slėptuvės būdavo įrengiamos bažnyčiose, vienuolynuose.

1892-1903 metais žymiausio Mažosios Lietuvos periodinės spaudos leidėjo M. Jankaus spaustuvė buvo perkelta iš Tilžės į Bitėnus. Būtent čia po to daugelį metų buvo spausdinami leidiniai, kurie tada platinti ir skaityti ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir dabartinės Žemaitijos teritorijoje.

Nemažai žemaitiškos tematikos rašinių buvo ir žemaitišką pavadinimą turėjusiame 1906-1913 metais Karaliaučiuje leistame lietuvių laikraštyje „Žemaitis Žemajtys“. Jo redaktorius ir leidėjas buvo P. B. Urbonas.

1912-1913 metais Čikagoje buvo leidžiamas mėnraštis „Žemaitis“, kurį redagavo kunigas J. Urbonas.

Antrame šio amžiaus dešimtmetyje lietuviški leidiniai jau buvo spausdinami ne tik Klaipėdoje, Šilutėje, Bitėnuose, bet ir daugelyje Žemaitijos miestų ir miestelių. Štai Ylakiuose 1915-1917 metais leistas rankraštinis jaunimo žurnalas. 1916 metais Plateliuose pasirodė „Saulutės“ laikraštukas, kurį redagavo J. Beržanskis ir kunigas P. Malakauskas. Po Žemaitiją plačiai sklido Šiauliuose spausdinami laikraščiai 1919-1922 metais P. Bugailiškio redaguotas „Sietynas“, ateitininkų laikraštis „Ateities žiedai“(red. J. Grinius) ir kiti.

Turtinga Raseinių krašto spaudos istorija. 1919 metais Raseiniuose leistas „Žemaičių visuomenės laikraštis“ (išėjo 55 numeriai). Tais pačiais metais buvo spausdinamas ir „Žemaitijos“ laikraštukas, 1919 metais bolševikų laikraštis „Darbo žodis“. 1919-1921 metais Raseinių gimnazijos ateitininkai leido laikraštuką „Atžala“. 1920 metais tos pačios gimnazijos auklėtiniai rankraštinį jumoro laikraštėlį „Bepietis“. 1920 metais Raseiniuose išėjo visuomeninio literatūros savaitraščio „Žemaičių žemė“ 5 numeriai. Tuo laikotarpiu daugelyje Žemaitijos mokyklų buvo leidžiami gimnazistų rankraštiniai laikraštėliai. Savo atskirus laikraščius turėjo ir nemažai tuo laikotarpiu šiame regione veikusių katalikiškų, kitų visuomeninių organizacijų, ūkinių sąjungų. Nuo 1919 metų Kaune buvo spausdinama „Žemaičių vyskupystės kronika“, prie kurios 1922 metais prijungtas dvasiškių laikraštis „Ganytojas“. Jį redagavo A. Dambrauskas ir M. Vaitkus. Iš Kaune tais laikais leistų laikraščių Žemaičius pasiekė ir „Kario“ priedas „7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas“, kuris buvo išleistas 1928 m. rugpjūčio 5 d.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 804 žodžiai iš 2147 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.