Lietuvos tarptautinė prekyba
5 (100%) 1 vote

Lietuvos tarptautinė prekyba

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………….3

Dėstymas…………………………………………………………………………..4

Apibendrinimas…………………………………………………………………10

Literatūra………………………………………………………………………….11

Įvadas

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Su prekyba vystėsi ir prekybos politika, todėl jau nuo senovės įvairios valstybės bandė įtakoti šią veiklos sritį. Prekyba daro ne tik ekonominį bet ir kultūrinį poveikį valstybėms, ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms. Yra išskiriamos dvi prekybos politikos teorijos: liberalizmas ir ekonominis protekcionizmas. Liberalai laisvąją prekybą laiko geriausia prekybinių santykių forma, o ekonominio protekcionizmo šalininkai linkę įvairiomis priemonėmis varžyti tarptautinę prekybą, siekiant apginti vietinę rinką. Šalys, kurios sąmoningai vengė dalyvauti pasaulinėje rinkoje, protekcionistiniais muitais mėgino apsaugoti savo gamintojus nuo užsienio konkurentų, ekonomiškai atsiliko. Ekonomikos plėtra negali apsieiti be eksporto, nes šalys pasaulinėje rinkoje už gautas iš eksporto pajamas gali įsigyti naujų technologijų Šiuo metu nacionalistinę protekcionizmo teoriją keičia kita, strateginė prekybos politika kurios esmė ne ginti besikuriančią pramonę ribojant importą, bet ir įvairiomis priemonėmis skatinti eksportą.

Tarptautinės prekybos augimo fone pasaulinė gamyba per paskutinį dešimtmetį atrodo auganti labai lėtai. Tad tarptautinė prekyba darosi vis svarbesne sudėtine daugumos šalių ekonomikos dalimi.

Taigi šiame referate bandysiu išanalizuoti Lietuvos tarptautinę prekybą, eksportą ir importą į Lietuvą ir iš jos, tarptautinės prekybos kliūtys ir priežastys.

Užsienio prekybos statistika iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo rengiama remiantis muitinės deklaracijos Bendrojo dokumento (toliau – BD) duomenimis. Muitinės departamentas kiekvieną mėnesį Statistikos departamentui pateikia BD pirminius duomenis, gautus iš eksportuotojų ir importuotojų. Eksporto ir importo apimtis buvo apskaičiuojama pagal dvi prekybos sistemas: Bendrąją ir Specialiąją. Specialiojoje prekybos sistemoje importuotomis laikomos tik tos prekės, kurios importuotos vidaus vartojimui. Bendrojoje prekybos sistemoje importuotomis laikomos visos prekės, įvežamos į valstybės teritoriją (išskyrus tranzitu per valstybės teritoriją pervežamas prekes). Lietuvos užsienio prekybos oficialiosios apimtys buvo skelbiamos remiantis Bendrosios prekybos sistemos reikalavimais.

Įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), muitų sienos buvo panaikintos. Eksportuotojams ir importuotojams prekiaujant su ES šalimis nebereikia pildyti BD, todėl neliko pagrindinio užsienio prekybos statistikos duomenų šaltinio. Tam, kad būtų surinkti Lietuvos prekybos su ES šalimis duomenys, sukurta Intrastato duomenų surinkimo sistema.

Lietuvos užsienio prekybos duomenys pasidalijo į dvi dalis – Ekstrastatą ir Intrastatą.

Ekstrastato sistema apima Lietuvos prekybos su ne ES šalimis duomenis, kurių šaltinis ir toliau bus muitinės deklaracijos BD informacija.

Intrastatas – tai duomenų surinkimo sistema iš įmonių, kurios prekiaus su ES šalimis. Prekių vežėjai duomenis apie išvežtų ir įvežtų prekių apimtį teiks teritorinei muitinės įstaigai tik kartą per mėnesį, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, o ne kiekvieną kartą gabendami prekes, kaip buvo iki šiol. Prekių judėjimo pagrindas- išorinis ir vidinis, t. Y. Veikiantis patalpų viduje, transportas. Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas: prekių išsiuntimą ir gavimą., krovinių pakrovimą ir iškrovimą, paketų sudarymą ir jų išskaidymą. Prekių judėjimas sąlygoja ir kai kurias šalutines arba pagalbines operacijas, kurias taip pat turime įtraukti į bendrą sistemą, pvz., tuščios taros surinkimas ir grąžinimas gamintojams ar kitiems savininkams, prekių transporto ir prekes lydinčių dokumentų sutvarkymas, atitinkamo prekių transportavimo režimas, jų laikymo sandėliuose priežiūros užtikrinimas. Siekiant sumažinti prekių vežėjams atskaitomybės naštą, įmonės, kurių įvežtų ar išvežtų per metus prekių vertė neviršys Statistikos departamento apskaičiuotos ir „Valstybės žiniose“ paskelbtos vertės, bus atleistos nuo prievolės teikti Intrastato ataskaitas. Be to, Intrastato ataskaita yra daug paprastesnė ir joje mažiau rodiklių nei BD, o duomenims keliami šiek tiek kitokie metodologiniai reikalavimai.

Ruošiant prekybinius dokumentus pirmiausia sudaromas prekybinis kontraktas. Deja, tarptautiniu mastu tai nėra visiškai standartizuotas dokumentas. Todėl svarbu užtikrinti, kad jame atspindėtų tokia būtiniausia informacija:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 638 žodžiai iš 2046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.