Lietuvos užsienio politikos prioritetai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos užsienio politikos prioritetai

TURINYS

Įvadas 3

Narystė Europos Sąjungoje 5

Narystė NATO 8

Santykiai su kaimynais 11

• Santykiai su Lenkija 11

• Santykiai su Rusija 12

• Santykiai su Baltarusija 13

• Santykiai su Ukraina 14

Lietuvos užsienio politikos vizija 15

Išvados 17

Literatūros sąrašas 18

Įvadas

Lietuvos užsienio politikos laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo XX a. pab., sąlygiškai būtų galima padalyti į tris etapus.

 Pirmasis etapas pasižymėjo, galima sakyti, veržlia ir ryžtinga kova už nepriklausomybės įtvirtinimą. Ir tikslas buvo pasiektas. Valstybė visuotinai pripažinta ir tapo ESBO bei Jungtinių Tautų nare. Su TSRS buvo pradėtos derybos dėl tarybinės armijos išvedimo. Tuo metu Lietuvai, ypač tarptautinėje arenoje ir santykiuose su kaimynais, kaip naujai demokratinei valstybei, iškilo ir naujų uždavinių, ir būtinybė ieškoti kitokio bendravimo stiliaus.

 Antrasis etapas prasidėjo 1992 metais. Jo metu buvo įtvirtinti stabilūs santykiai su kaimynais ir pereita prie išlaikytos, tradicinėmis europinėmis vertybėmis grindžiamos, į susitaikymą nukreiptos užsienio politikos. Tai tapo Lietuvos užsienio politikos sėkmės garantu ir didino jos tarptautinį autoritetą bei įtaką Europos procesams.

 Trečiasis etapas, tai įstojimas į ES ir NATO 2004 m.

Dažnai ir pagrįstai tvirtinama, kad tarp vidaus ir užsienio politikos egzistuoja glaudus ryšys. Todėl galima tvirtinti, jog vykdant užsienio politiką per tuos visus nepriklausomybės metus, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos žmonių laisvesniam, saugesniam ir labiau pasiturinčiam gyvenimui kurti, kad Lietuvos žmonės galėtų didžiuotis savo valstybe, o pasaulio šalių bendrija jaustų pagarbą Lietuvai ir jos vykdomai politikai, kad užsienio politika būtų stabili ir prognozuojama.

Mūsų šalies užsienio partneriai ypač vertina tai, kad Lietuvos užsienio politika vykdoma perimamumo principu ir yra prognozuojama remiantis svarbiausių partijų politiniu konsensusu. Lietuva, tapusi konsoliduotos demokratijos šalimi, užsitikrina pati ir užtikrina savo kaimynus, kad šalies viduje nėra realių jėgų, galinčių ją priversti pasukti iš demokratinių reformų, gerų santykių su visais kaimynais ir integracijos į europines bei transatlantines struktūras kelio. Todėl Lietuvos užsienio politikos tikslas – visapusiška ir visiška integracija į suvienytą, saugią ir pasiturinčią Europą. Tuo remdamasi Lietuva aiškiai suformulavo ir realiai įtvirtino valstybės užsienio politikos bei nacionalinio saugumo doktriną, apibrėžė savo uždavinius ir jų realizavimo galimybes.

Taigi beveik prieš dešimtį metų buvo suformuluoti trys pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos tikslai: narystė Europos Sąjungoje, narystė NATO ir geri santykiai su kaimynais. Šituo keliu Lietuva ištvermingai ir kantriai žengė ilgus metus. Dabar šie tikslai iš esmės pasiekti. Lietuvos padangę saugo NATO naikintuvai, o Lietuvos ūkis tapo ES sudėtine dalimi, su kaimyninėmis valstybėmis pasirašyta daugybė bendradarbiavimo sutarčių. Visa tai pasiekta vos per vieną dešimtmetį.

Šių fundamentalių užsienio politikos tikslų įgyvendinimas pareikalavo daug ryžto ir įvairių politinių jėgų bei visuomenės sluoksnių sutarimo. Vertinimų gali būti įvairių. Be abejo, ne viskas pavyko. Būta ir nekompetencijos, nuolaidžiavimo, tuščių frazių apie puikų kaimyninį bendradarbiavimą, bet taip pat konstruktyvaus užsispyrimo. Tai buvo sparčios, ir nors būtinos, tačiau taip pat kartais skausmingos reformos. Todėl Lietuvos visuomenėje išliko dar daug socialinės įtampos ir nepasitenkinimo, politinės sistemos nestabilumo požymių.

Prieš kurį laiką pradėta galvoti apie naujų Lietuvos užsienio politikos uždavinių formavimą. Tiek Lietuvos vyriausybė, tiek laikinai ėjęs prezidento pareigas A. Paulauskas kelis kartus viešai bandė tuos tikslus įvardinti bei kvietė šalies gyventojus diskutuoti apie užsienio politikos ateitį.

Taigi mano darbo tikslas bus apžvelgti Lietuvos praeito amžiaus pabaigos siekius, t. y. narystė ES bei NATO. Taip pat pamėginsiu pažvelgti į Lietuvos santykius bei jų perspektyvas su kaimyninėmis valstybėmis (Lenkija, Rusija, Baltarusija bei Ukraina), tačiau čia įvardinsiu ne konkrečiai atliktus darbus, o tiesiog pažiūrėsiu į tuos santykius iš geopolitinės pusės. Na ir pabaigoje pateiksiu Lietuvos užsienio politikos vizija, kokia turėtų būti Lietuva ir ko jai reikėtų siekti XXI amžiuje.

Rašydamas šį darbą rėmiausi tiek knygomis tiek ir interneto teikiamomis galimybėmis. Konkrečiau apibrėžiant, naudojau labai naudingas knygas, t. y. „ Baltijos valstybių geopolitikos Bruožai. XX amžius“, taip pat „ Lietuva ir tarptautinės organizacijos“ bei taip pat įdomia knyga „Geopolitikos akiračiai“.

Narystė Europos Sąjungoje

Integracija į Europos Sąjungą – vienas svarbiausių strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų. 1989-1990 m., kai išryškėjo Baltijos valstybių apsisprendimas atkurti savo nepriklausomybę, Lietuva, Latvija ir Estija susidomėjo didžiausios Vakarų valstybės. Vienas svarbiausių to laikotarpio datų – 1990 m. gruodžio 14 d. Tuomet Baltijos šalių
vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos ekonomijos bendriją, prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per TSRS, o tiesiogiai. 1991 m., po Lietuvos sausio 13 d. įvykių, ES griežtai pasmerkė jėgos naudojimą Baltijos šalyse, o 1991 m. rugpjūčio 27 d. Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų siūlymu vieningai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę. 1992 metais Lietuva ir ES pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp ES ir Lietuvos. Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.

Tokio svarbaus žingsnio, kaip Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, pasekmių vertinti vienareikšmiškai neįmanoma. Be abejo, šis istorinis įvykis atneš tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, kurios neretai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Be to, integracija į Europos Sąjungą – tai ilgas procesas, kuris nesiriboja vien tik stojimo sutarties pasirašymu ir įsigaliojimu. Integracija apima ir prieš pasirašymą, ir po jo vykstančius pokyčius.

Galima išskirti penkias galimas pasekmes:

1) Ekonominės pasekmės. Kalbant apie ekonomines įstojimo į ES pasekmes Lietuvai, reikia pradėti nuo Europos Sąjungos vidaus rinkos charakterizavimo. Tai rinka be vidinių sienų, kurioje gali laisvai judėti prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės.

a. Prekių judėjimas – tai ir muitų bei muitinių panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika, netarifinių barjerų panaikinimas.

b. Paslaugų judėjimas – tai galimybė teikti paslaugas visoje vidaus rinkos teritorijoje;

c. Laisvas kapitalo judėjimas – tai teisė investuoti, pirkti turtą ir vertybinius popierius, laisvai disponuoti pelnu bet kurioje iš bendroje rinkoje dalyvaujančių valstybių;

d. Laisvas asmenų judėjimas – tai neribota laisvė gyventi, steigti savo verslą ir dirbti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.

2) Fiskalinės pasekmės. Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva į ES biudžetą turi įmokėti 1 % valstybėje surenkamos PVM sumos, visus Lietuvoje surenkamus muito mokesčius bei 1,27 % BVP. Įvairūs apskaičiavimai, kiek Lietuva gautų išmokų iš Europos Sąjungos biudžeto, skiriasi, tačiau galima prognozuoti, kad išmokos Lietuvai net keletą kartų viršytų jos įnašus. Fiskaliniai kaštai, susiję su įnašais į Europos Sąjungos biudžetą ir jo išlaidų paskirstymu. Konkrečiai šaliai, t.y. Lietuvai, tai reiškia įnašų į ES biudžetą ir iš jo gautų lėšų sumos skirtumą.

3) Socialinės pasekmės. Ko gero, šias pasekmes sunkiausia įvertinti vienareikšmiškai. Kaip būdinga socialiniams reiškiniams, jos yra sunkiai prognozuojamos ir gali plėtotis viena ar kita linkme, atsižvelgiant į daugybę įvairių, kartais net neapčiuopiamų veiksnių.

Kalbant apie socialines pasekmes, galima daryti tam tikras prielaidas ir prognozes:

1. Pasekmės migracijai – Lietuvai tapus ES nare, jos piliečiai galės laisvai keliauti po visas Europos Sąjungos šalis-nares. Tai nebūtinai lems nepaprastai išaugusias migracijos apimtis – gali būti, jog emigracija netgi sumažės dėl padidėjusių įsidarbinimo galimybių bei ekonomikos augimo Lietuvoje.

2. Nacionalizmo-kosmopolitizmo problema. Šiuo klausimu socialinių mokslų atstovų nuomonės išsiskiria. Vienų nuomone – integracija skatintų nacionalizmo augimą. Kitų manymu, stojimas į Europos Sąjunga, priešingai, lemtų plintantį kosmopolitizmą, kuris silpnintų nacionalizmą ir ksenofobiją.

3. Ekonomistų bei socialinių mokslų atstovų teigimu, ekonomikos augimas sudarys prielaidas išaugti viduriniajai klasei. Tai mažins mažiausių ir didžiausių pajamų grupių atotrūkį ir prisidės prie ekonominio ir socialinio valstybės stabilumo didėjimo.

4) Politinės pasekmės

Galima išskirti keletą reikšmingų pokyčių:

1. Dalyvavimas Europos Sąjungos institucijose leis Lietuvai lemti Europos Sąjungos sprendimus.. Tikėtina, kad Europos Sąjungoje stiprėjant regionalizacijos tendencijoms, susiformuos Baltijos bei Vidurio Europos šalių blokas, kuris turės specifines savo problemas ir balsuodamas Taryboje galės pakreipti sau naudinga linkme tam tikrus jos sprendimus.

2. Dalyvavimas Bendroje užsienio ir saugumo politikoje pareikalaus iš Lietuvos sustiprinti ir modernizuoti institucinį Lietuvos užsienio politikos mechanizmą, jos biurokratines struktūras, išplės galimybes gauti ir perduoti informaciją. Be to, rytinė Lietuvos siena taps išorine ES siena, todėl padidės Lietuvos strateginė svarba Europos Sąjungai.

5) Pasekmės saugumui. Narystė ES dažnai siejama su saugumo garantijomis – saugumas nurodomas kaip vienas svarbiausių narystės motyvų. Pažymėtina, kad narystė ES nesuteikia jokių formalių saugumo garantijų, tačiau pati narystė jau gali būti kaip tam tikra apsauga nuo išorinės agresijos. Be to, narystė sustiprina ir vidinį saugumą, kadangi ekonomikos augimas mažina visuomenės socialinius prieštaravimus, didina socialinį stabilumą, o tai stiprina demokratiją ir šalies vidaus saugumą.

Reikia įvertinti ir tai, kad per dešimt
pasikeitė ne tik Lietuva. Europos Sąjunga taip pat ieško naujo savo veido. Vis labiau ryškėja noras sukurti ne tik bendrą ekonominę (kas nuo pat pradžių buvo), bet ir politinę, gynybinę erdvę. Naujoje Lietuvos užsienio politikos doktrinoje pasisakoma už didesnę, stipresnę ir atviresnę Europą, bet ir kas svarbu Lietuvai – Europą, susaistytą transatlantiniais ryšiais, t.y. visų pirma ryšiais su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1620 žodžiai iš 5385 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.