Lietuvos užsienio prekyba mėsa
5 (100%) 1 vote

Lietuvos užsienio prekyba mėsa

Turinys

ĮVADAS 3

1. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997

– 2002 metais 4

2. verslo struktūros rodiklių Dinamika 1997 – 2002 9

3. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KAUNO MIESTE 12

IŠVADOS 15

LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI 16

ĮVADAS

Šio darbo tikslas išnagrinėti tris ūkio statistikos rodiklius:

1. Iš pagrindinių ekonominių rodiklių nagrinėjama Lietuvos užsienio

prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997 – 2002 metais;

2. Vertinant verslo rodiklius nagrinėta pagrindinių rodiklių dinamika

1997 – 2002 metais. Dėmesį kreipiant į uždarbio, samdomų darbuotojų,

jų atlyginimo ir sukuriamos pridėtinės vertės dinamiką.

3. Iš pagrindinių makroekonominių rodiklių nagrinėtos tiesioginės

investicijos, dėmesį fokusuojant į Kauno miestą.

1. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997

– 2002 metais2002 metais užsienio prekybos gyvūninės kilmės produktais apyvarta

sudarė 957,9 mln. Lt (2001 m. – 976,6 mln. Lt), arba 26,4 proc. visos

Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvartos[pic]

1 pav. Užsienio prekyba mėsa ir subproduktais 1997–2002 metais, mln. Lt2002 metais lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksporto (grynojo)

vertė sudarė 40,7 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metais, padidėjo beveik 1,3

karto. Mėsos ir subproduktų importo vidaus vartojimui (grynojo importo)

vertė sudarė 73,0 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metų importu, sumažėjo 1,2

karto. Gaminių iš mėsos užsienio prekybos apyvarta sudarė 28,5 mln. Lt.

Palyginti su 2001 metais, ji padidėjo 2,3 karto, eksportas – 2,0, importas

– 2,4 karto. 2002 metais lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksportas

sudarė 2,4 proc. viso lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų

eksporto, gaminių iš mėsos eksportas – 0,4 proc. (2001 m. – atitinkamai 1,8

ir 0,2 proc.). Importas vidaus vartojimui sudarė: mėsos ir subproduktų –

3,8 proc. (2001 m. – 5,1 proc.), gaminių iš mėsos – 1,2 proc. (2001-aisiais

– 0,5 proc.) viso žemės ūkio ir maisto produktų importo vidaus vartojimui.

1 lentelė

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys grynąją užsienio prekybą mėsa,

subproduktais ir gaminiais iš mėsos 2001 ir 2002 metais

[pic]

Nuo 1997 metų mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra keitėsi

kelis kartus. 1997 metais jautienos grynasis eksportas sudarė 89,0 proc.

viso mėsos ir subproduktų eksporto. 1998 metais jis staigiai sumažėjo, po

to vėl didėjo iki 2000-ųjų, o 2001 metais vėl žymiai sumažėjo. 2002 metais

jautienos eksporto dalis bendroje lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų

eksporto apimtyje siekė tik 42,2 procento.[pic]

2 pav. Mėsos ir subproduktų grynasis eksportas ir importas 1997–2002

metais, mln. LtKiaulienos eksporto dalis 1997 metais bendroje lietuviškos kilmės

mėsos ir subproduktų eksporto apimtyje sudariusi 1,3 proc., sumažėjo iki

0,2 proc. 1999- aisiais, tačiau po to nuolat didėjo ir 2002-aisiais siekė

25,8 procento.

Padidėjo ir paukštienos dalis: 1997 metais paukštienos eksportas

sudarė 2,0 proc. viso mėsos ir subproduktų eksporto, 2002-aisiais – jau

26,2 procento.[pic]

3 pav. Mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra 1997 metais, proc.2002 metais 85 proc. visų užsienio rinkoms teikiamų gaminių iš mėsos

sudarė dešros ir panašūs produktai. Jų grynojo eksporto vertė – 5,1 mln.

Lt. 2002 metais, kaip ir 2001-aisiais, daugiausia mėsos ir gaminių iš jos

buvo eksportuota į Latviją – 90,7 proc. visos eksportuotos mėsos ir

subproduktų (2001 m. – 88,1 proc.) bei 65,6 proc. visų eksportuotų gaminių

iš mėsos.

Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais sumažėjo eksportuojamos mėsos

kainos: jautienos, šviežios arba šaldytos – apie 6 proc. (per metus

vidutinė kaina sumažėjo nuo 5,96 iki 5,57 Lt/kg), užšaldytos – apie 3 proc.

(nuo 7,16 iki 7,05 Lt/kg), kiaulienos – apie 10 proc. (nuo 6,21 iki 5,59

Lt/kg), paukštienos – apie 9 proc. (nuo 5,61 iki 5,12 Lt/kg).[pic]

4 pav. Mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra 2002 metais, proc.

2002 metais į Lietuvą vidaus vartojimui buvo importuota 20,9 tūkst. t

mėsos ir subproduktų, kurių vertė – 73,0 mln. Lt. Mėsos ir subproduktų

importo struktūroje, kaip ir 2001 metais, didžiausią dalį

sudarė paukštiena – 59,2 proc. 2000 metais sudariusi 41,8 proc., 2001 ir

2002- aisiais paukštienos dalis didėjo. Per 2002 metus ji padidėjo beveik

12 procentinių punktų.[pic]

5 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 1997 metais, proc.Kiaulienos dalis visoje mėsos ir subproduktų importo apimtyje nuo 2000

metų palaipsniui mažėjo: 2000 metais ji sudarė 31,9 proc., 2002-aisiais –

22,4 procento. 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, daugiau
nei dvigubai

sumažėjo įvežtų vidaus vartojimui subproduktų vertė. Jų dalis mėsos ir

subproduktų grynojo importo struktūroje nuo 1997 metų sumažėjo 18,6

procentinio punkto.[pic]

6 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 2002 metais, proc.

2002 metais daugiausia mėsos į Lietuvą importuota iš Estijos (22,8

proc. viso mėsos grynojo importo), Danijos (21,9 proc.) ir Vokietijos (17,9

proc.). Didžiausią importo iš Estijos dalį sudarė kiauliena ir paukštiena –

97 proc. viso mėsos ir subproduktų importo iš šios šalies, iš Danijos –

paukštienos (atitinkamai 97 proc.), iš Vokietijos – kiaulienos ir

paukštienos (62 proc.).

Beveik 60 proc. importuotų vidaus vartojimui gaminių iš mėsos 2002

metais sudarė virtos dešros, dešrelės ir panašūs gaminiai. Apie 86 proc.

virtų dešrų ir panašių gaminių buvo importuota iš Estijos. 2002 metais,

palyginti su 2000- aisiais, šių gaminių importas iš Estijos padidėjo beveik

7 kartus – nuo 0,4 tūkst. t iki 2,7 tūkst. t. 2001 metais importuotų iš

Estijos gaminių iš mėsos vertė sudarė 2,0 mln. Lt, 2002-aisiais – 11,2 mln.

Lt.

Pažymėtina, kad Estija be muitų iš ES šalių importuoja pigią mėsą. Tai

leidžia gaminti produkciją iš mėsos su mažesnėmis gamybos sąnaudomis, o tuo

pačiu juos realizuoti santykinai mažesne kaina. Importą į Lietuvą iš

Estijos sąlygojo žemos gaminių iš mėsos kainos. Pavyzdžiui, 2002 metais

importuotų iš Latvijos virtų dešrų ir panašių gaminių vidutinė kaina – 6,33

Lt/kg, iš Ispanijos – 4,48 Lt/kg, iš Švedijos – 11,73 Lt/kg. Tuo tarpu

importuotų iš Estijos analogiškų produktų vidutinė kaina – 3,92 Lt/kg.

Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais mėsos importo kainos sumažėjo:

šviežios arba šaldytos jautienos – 17 proc. (nuo 5,80 iki 4,80 Lt/kg),

užšaldytos – 3 proc. (nuo 7,94 iki 7,72 Lt/kg), kiaulienos – 29 proc. (nuo

6,96 iki 4,94 Lt/kg), paukštienos – 24 proc. (nuo 4,50 iki 3,43 Lt/kg).

Daugumos produktų importo kainos buvo mažesnės už eksporto: šviežios arba

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 1927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.