Santykius, susijusius su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, reguliuoja Valstybės skolos įstatymas. Šis įstatymas nustato vidaus ir užsienio paskolų skirstymo bei administravimo tvarką, apibrėžia pagrindines sąvokas, atskleidžiančias vidaus ir užsienio paskolų esmę.
Todėl norint kalbėti apie užsienio skolą, pirmiausia reikia išsiaiškinti valstybės skolos, užsienio skolos bei kitas svarbias sąvokas.
Valstybės skola – konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.
[Vidaus skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų vidaus kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.]
Užsienio skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų užsienio kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.
Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio komerciniai bankai ir kiti nerezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Užsienio paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.
Užsienio paskolas valstybės vardu ima bei valstybės garantijas paskoloms teikia Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų.
Valstybės vardu gaunama paskola paimama, išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką.
Taigi šalies užsienio skola apima valstybės ir ūkio subjektų skolą. Ją sudaro:
· skolos vertybiniai popieriai,
· gautos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos,
· nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose,
· nerezidentų suteiktas trumpalaikis prekybinis kreditas,
· kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai nerezidentams.
Kai šalis skolinasi užsienyje, ji turi tvarkyti skolą mokėdama palūkanas, kurių norma nurodyta paskolos sutartyje, ir per sutartą laiko tarpą grąžindama pagrindinę paskolos sumą. Palūkanos įrašomos einamojoje sąskaitoje (straipsnyje „pajamos, debetas“), o pagrindinės paskolos sumos grąžinimas (amortizacija) – kapitalo ir finansinėje sąskaitoje. Skolos naštai analizuoti yra naudojami trys santykiniai rodikliai:
1. mokėjimų tvarkaraštyje numatytų skolos tvarkymo išlaidų santykis su prekių ir paslaugų eksportu. Šis santykis išreiškia skolos tvarkymo prievolių poveikį užsienio valiutos srautams;
2. mokėjimų tvarkaraštyje numatytų (arba faktinių) palūkanų sumos santykis su prekių ir paslaugų eksportu. Šis santykis išreiškia dabartines skolos fondo išlaidas;
3. visa negrąžinta skola kaip santykis su BVP (arba kaip prekių ir paslaugų eksporto procentas), atspindintis skolos naštos tinkamumą ilgalaikiu laikotarpiu.
Nors šie rodikliai gali būti naudingi įspėjant apie galimas su skola susijusias problemas, šalių, kurių rodikliai panašūs, ekonominės padėtis gali skirtis, todėl atliekant konkrečios šalies skolos būklės analizę šiuos rodiklius reikia naudoti atsargiai ir tik kaip išeities tašką analizuojant šalies skolos priimtinumą. Atliekant išsamų šalies skolos būklės vertinimą reikia atsižvelgti į bendrąją makroekonominę situaciją ir mokėjimų balanso perspektyvas.
Vis didesnį susirūpinimą kelia fiskalinė užsienio skolos tvarkymo našta. Daugelyje šalių, kuriose yra sudėtinga situacija užsienio skolos srityje, mokėjimų tvarkaraštyje numatytos skolos tvarkymo išlaidos reikalauja didžiosios dalies vyriausybės pajamų ir sumažina vyriausybei erdvę manevruoti fiskalinio sureguliavimo srityje. Todėl užsienio skolos priimtinumas yra glaudžiai susijęs su fiskaliniu priimtinumu (tvarumu).
Lietuvos užsienio skola