Lietuvos valstybės biudžeto pajamos
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybės biudžeto pajamos

KAUNO KOLEGIJOS

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

LIETUVOS VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

Kursinis darbas

Studentė BA 3/2 grupės studentė

Jurgita Revuckaitė

Darbo vadovas Dėst.: R. Račkauskas

Kaunas 2005

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai 4

1.1. Biudžeto esmė ir funkcijos 4

1.2. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai 5

1.3. Biudžeto sandara 5

1.3.1. Valstybės sandaros formos 8

2. Valstybės biudžeto pajamos 10

2.1. Biudžeto pajamų klasifikacijos 14

3. Fiskalinės politikos esmė ir tikslai 15

4. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas ir priežastys 17

4.1. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas 2005m. sausio mėnesį 17

5. Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pateiktas 2005 m. biudžeto projektas 22

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 26

PRIEDAI:

1 priedas. Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto vykdymas.

2 priedas. Lietuvos Respublikos 1999-2004 metų valstybės biudžeto vykdymas.

3 priedas. Lietuvos Respublikos 1999-2004 metų valstybės biudžeto vykdymas (pajamos).

4 priedas. Valstybės biudžeto samprata. Svarbiausi 4 valstybės biudžeto principai.

5 priedas. Valstybės biudžeto pajamos.

6 priedas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžetas.

ĮVADAS

Norėdami kalbėti apie Lietuvos valstybės biudžeto pajamas, turime išsiaiškinti pačio valstybės biudžeto sąvoką. Lietuvoje suformuotas nacionalinis biudžetas, o jį sudaro: vastybės biudžetas ir Savivaldybių biudžetai.

Valstybės biudžetas (VB)- yra tam tikro laikotarpio valstybės pajamų ir išlai¬dų apskaita. Tai Seimo patvirtintas, vastybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti valstybės biudžeto pajamų struktūros sudėtį. Valstybės biudžeto įvykdymo ataskaitą rengia Finansų ministerija. Todėl pagrindinė informacijos reikia ieškoti internetiniame tinklapyje www.finmin.lt. Čia rasime informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą, pajamų struktūrą ir kt.

Pagrindiniai analizuojamos temos uždaviniai:

1) išssiaiškinti valstybės biudžeto esmę ir pagrindinius principus;

2) parodyti valstybės biudžeto pajamų klasifikaciją ir struktūrą;

3) nurodyti, kaip kito valstybės biudžeto pajamos;

4) suprasti fiskalinės politikos esmę;

5) atskleisti VMI valstybės biudžeto pajamų vykdymą ir priežastis.Taigi įvykdžius šiuos uždavinius, sužinosime iš kur gaunamos valstybės biudžeto pajamos, kaip jos kito 1999-2005, kuo svarbus vastybės biudžetas. 2003 m. gegužės 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 metų. Įstatymo tikslas – užtikrinti, siekiant ilgalaikės, visapusiškos, ekonominės ir socialinės LR piliečių gerovės, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

1. VALSTYBES BIUDŽETO SANDARA IR FORMAVIMO PRINCIPAI

1.1. Biudžeto esmė ir funkcijos

Valstybės biudžeto ekonominę esmę sudaro piniginiai santykiai, atsiran¬dantys tarp valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų dėl nacionalinių pajamų perskirstymo. Šie piniginiai santykiai yra vadinami biudžetiniais santykiais. Biu¬džetiniai santykiai susiję su piniginių lėšų centralizuoto fondo formavimu ir jo panaudojimu bendravalstybiniams poreikiams patenkinti.

Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funk¬cijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga šalies Vyriausybė. LR biudžeto sandaros įstatyme biudžetas apibūdinamas kaip valstybės pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.

Valstybės biudžetui, kaip ir valstybės finansams, būdingos 2 funkcijos: pa¬skirstomoji funkcija ir kontrolės funkcija.

Biudžeto paskirstomosios funkcijos turinį apibūdina finansinių išteklių per¬skirstymo procesai tarp atskiri) visuomeninės gamybos dalyvių. Per biudžetą vykdomas įvairių lygių (valstybės, savivaldybių) ir tipų (tarpšakinis, tarpregioni-nis) lėšų perskirstymas.

Biudžeto kontrolės funkcija pasireiškia tuo, kad biudžetas objektyviai – per valstybės piniginių lėšų fondo formavimą ir panaudojimą – atspindi ekonomi¬nius procesus, vykstančius ekonomikos struktūrinėse grandyse. Dėl to biudže¬tas gali „signalizuoti“ apie tai, kaip lėšos patenka valstybės žinion iš įvairių ūkio subjektų ir kiek atitinka valstybės centralizuotais ištekliais finansuojamus po¬reikius.

Biudžetinio mechanizmo dėka praktiškai galima spręsti labai svarbius vals¬tybės uždavinius:

1. Ekonomikos valstybinis reguliavimas. Biudželo dėka valstybė gali to¬bulinti visuomeninės gamybos struktūrą. Šiam tikslui valstybė naudoja įvairiastiesioginio ir netiesioginio poveikio ekonomikai priemones: įmonių subsidija¬vimą, valstybės investicijas ir pan.

2. Gamybinių procesų valstybėje skatinimas. Teisingai sureguliuotas biu¬džetinis mechanizmas realiai įtakoja mokslo ir technikos pažangą šalyje, ga¬mybos materialinės ir techninės bazės atnaujinimą ir tobulinimą.

3. Socialinių procesų valstybėje skatinimas.
Valstybės biudžeto lėšų dėkafinansuojama daug valstybės gyventojų socialinio aprūpinimo sričių: švieti¬mas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas. Valstybės teigiamus sociali¬nius poslinkius lemia būtent valstybės biudžete numatytos socialinės sferos finansavimo lėšos. Jos atspindi ir valstybės socialinę politiką.

4. Valstybės biudžetinės politikos vykdymas. Valstybės biudžetinę politi¬ką atspindi atskiri biudžeto pajamų ir išlaidų straipsniai, parodantys finansavi¬mo šaltinius ir valstybės biudželo lėšų panaudojimo kryptis.

1.2. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai

Norint, kad valstybės biudžetas iki galo atliktų savo funkcijas ir uždavinius, jį sudarant laikomasi tam tikrų principų. Iš jų svarbiausi yra 4 principai:

• Biudžeto vieningumas

• Biudžeto pilnumas

• Biudžeto realumas (teisingumas)

• Biudžeto viešumas

Biudžeto vieningumo principas reiškia, kad valstybė gali turėti lik vieną na¬cionalinį biudžetą, apimantį visas valstybės išlaidas ir pajamas. Biudžeto vie¬ningumas išreiškiamas ir per egzistuojančią vieningą biudžetinę sistemą valsty¬bėje, ir per standartizuotus finansinius dokumentus, ir per vieningą biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.

Biudžeto pilnumo principas papildo biudžeto vieningumo principą: kiek¬viename biudžeto straipsnyje turi būti parodomos visos atitinkamo straipsnio išlaidos ar pajamos. Tai palengvina valstybės finansų kontrolės funkciją.

Biudžeto realumo (teisingumo) principas nukreiptas prieš biudžeto falsifi¬kavimo galimybę. Šis principas numato valstybės finansinių operacijų, susiju¬sių su pajamomis ir su išlaidomis, teisingą atvaizdavimą biudžete, atitinkantį patvirtintas biudžete išlaidų sumas.

Biudžeto viešumo principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą, t.y. suteikti valstybės pagrindinėms pajamoms ir išlaidoms viešumą.

1.3. Biudžeto sandara

Biudžeto sandara – tai biudžetinės sistemos, veikiančios pagal valstybės biudžetą reglamentuojančius įstatymus, organizavimas ir šios sistemos suda¬rymo principai.

Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų mi¬nisterija. Lietuvos Respublikos Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biu¬džetas tampa Įstatymu. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai, kurių visuma su¬daro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą. Valstybės bei savival¬dybės biudžetų formavimo ir naudojimo principus nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 2000 m., kuris yra nauja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, priimto 1990 m., redakcija. Lietuvos teritorijoje esantys juridiniai ir fiziniai as¬menys moka jiems nustatytus mokesčius bei kitas Įmokas i atitinkamus Įstatymo nustatytus biudžetus. Dalis į valstybės biudžetą surenkamų lėšų perskirstoma į savivaldybių biudžetus pagal normatyvus, kuriuos nustato atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas.

Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos me¬tinės valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės pajamas sudaro mokes¬čiai, pajamos iš valstybės nuosavybės, baudos bei kiti pajamų šaltiniai. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro apie 90 proc. visų Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotaci¬joms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems valstybės įsipareigoji¬mams vykdyti.

Svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, didelė problema yra vengimas mokėti mokesčius. Dėl nesurenkamų mokesčių ne tik mažėja valstybės pajamos, bet ir pakertamas teisingumo principas, demoralizuojama vi¬suomenė. Laikoma, jog pernelyg didelė mokesčių norma didina šią problemą. Tačiau pernelyg maža mokesčių norma nepateisinamai su¬mažintų valstybės pajamas. Kyla klausimas: ar yra tokia norma, kuri užtikrintų didžiausias mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą. Teigiamai i klausimą bandė atsakyti A. Laferas. Jis nubrėžė kreivę (vėliau pava¬dintą jo vardu), susiejančią mokesčių normą MN su mokesčių įplauko¬mis Mį į valstybės biudžetą (1.3. pav.). Kai mokesčių norma lygi 0 arba 100 proc, kitaip tariant, kai visos pajamos atitenka ūkio subjektams arba paimamos į biudžetą, mokestinės Įplaukos yra lygios 0. Kai nusta¬toma maksimali mokesčių norma, paskatos dirbti mažėja, todėi niekas nedirbs arba slėps visas gaunamas pajamas. Mokesčių normai didėjant nuo 0 arba mažėjant nuo 100 proc. įplaukos į valstybės biudžetą didės, kol bus pasiekta tokia mokesčių norma MN m, kuri užtikrins maksima¬lias biudžeto įplaukas. Remiantis Lafero kreive skleidžiama idėja, jog valstybės biudžeto įplaukas galima padidinti sumažinus mokesčius. Te¬oriškai tai gali būti teisinga tik tuo atveju, kai esama mokesčių norma MNį yra didesnė už MNm, t. y. kai MN} atitinka mokestines įplau¬kas, vaizduojamas viršutinėje Lafero kreivės dalyje. Tačiau niekas ne¬gali nustatyti, kuri Lafero kreivės dalis vaizduoja „esamą“ padėtį (žr. punktyrinę
3.1.pav.) – viršutinė ar apatinė. Pažymėtina, jog Lafero kreivė yra tiktai teorinių samprotavimų rezultatas. Praktikoje jis sunkiai patikrinamas.

MN

MĮ, Mįmax

1.3. pav. Lafero kreivė

Svarbi sąvoka yra biudžeto balansas, apibrėžiamas kaip skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų. Biudžeto balansas lemia tris valstybės biudžeto tipus: subalansuotą biudžetą, kai pajamos lygios išlaidoms, deficitinį biudžetą, kai išlaidos viršija pajamas; ir perteklini biudžetą, kai pajamos viršija išlaidas.

Kitaip nei namų ūkio arba Įmonių biudžetas, kai išlaidos negali vir¬šyti pajamų, valstybės biudžetas nebūtinai turi būti nedeficitinis. Maža to, gana retai pavyksta subalansuoti valstybės biudžetą, o vykdant eko¬nomikos reguliavimo politiką sąmoningai formuojamas nesubalansuo¬tas biudžetas. Tai leidžia valstybei efektyviau reguliuoti ekonomiką. Faktinis valstybės biudžeto balansas priklauso ne tik nuo valstybės eko¬nominės politikos, bet ir nuo šalies ekonomikos būklės. Tarkime, pa¬tvirtintas subalansuotas kitų metų biudžetas. Tačiau, jei gamyba ims smukti, nors to nebuvo numatyta formuojant biudžetą, biudžeto paja¬mos mažės. Tuo tarpu biudžeto išlaidos gali didėti, nes didėja nedarbo draudimo bei kitos socialinės išmokos. Taigi atsiranda biudžeto defici¬tas. Ir atvirkščiai, jei ekonomika ima nenumatytai sparčiai augti, biu¬džetas tampa perteklinis.

Siekiant nustatyti faktinio biudžeto išbalansavimo priežastis – eko¬nominės padėties pokyčiai ar aktyvi vyriausybės ūkio politika, naudo¬jamas vadinamasis visiško užimtumo biudžetas. Sis biudžetas parodo, koks būtų biudžeto balansas visiško užimtumo sąlygomis, esant toms pačioms mokesčių normoms bei valstybės išlaidoms. Vyriau¬sybės išlaidos G nekinta net ir kintant ekonominei padėčiai, nes jų dy¬dis nustatomas Seimui patvirtinus valstybės biudžetą ir negali būti kei¬čiamas, o mokesčių įplaukos M didėja didėjant nacionalinio produkto gamybai. Faktinis biudžeto deficitas yra BD, tačiau deficito dalis B B’ = AA’ lieka ir visiško užimtumo sąlygomis, kai gamybos apimtis pasieka potencialų lygį Y . Todėl Šią biudžeto deficito dalį le¬mia ne ekonominė padėtis, o vyriausybės ekonominė politika ir ši dalis

Valstybinį socialinio draudimo fondą, Pri¬valomojo sveikatos draudimo fondą, Priva¬tizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Valstybės įmonės Ignalinos atomi¬nės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių pri¬vatizavimo fondus neįskaitome į valstybės biudžetą.

Valstybės biudžeto vykdymą organi¬zuoja Vyriausybė. Valstybės biudžeto ka¬sos operacijų vykdymą organizuoja Finan¬sų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių admi¬nistracijų direktoriai. Savivaldybių biudže¬tų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

Valstybės biudžeto įvykdymo ataskai¬ta rengia Finansų ministerija, svarsto Vy¬riausybe ir tvirtina Seimas. Valstybės biudžeto vykdymą kontro¬liuoja Valstybės kontrolė, o savivaldybių biudžetų — savivaldybių kontrolieriai. Teikiamoje Seimui Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nuro¬dytiems tikslams galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepada¬ryta kitų teisės pažeidimų, kiek pasiekta programose nustatytų tikslų. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdy¬tojų ir joms pavaldžių institucijų progra¬mų išlaidų sąmatų vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnybos.

1.3.1. Valstybės sandaros formos

Biudžeto sandarą konkrečioje valstybėje lemia tos valstybės konstitucinė sandara, Skiriamos 2 pagrindinės valstybės sandaros formos: unitarinė valstybė (pvz„, Prancūzija, Italija, Japonija, Lietuva) ir federacinė valstybė (pvz., JAV, Ka¬nada, Vokietija, Šveicarija).

Unitarinėse valstybėse yra dvi valdymo grandys: centrinė ir vietinė. Federa¬cinėse valstybėse yra trys valdymo grandys: centrinė, federacijos subjektų ir vietinė.

Unitarinėse valstybėse biudžetinę sistemą, apimančią visų teritorinių – ad¬ministracinių vienetų biudžetus, sudaro 2 grandys: valstybės biudžetas ir vieti¬nių valdžios organų (savivaldybių) biudžetai (1 lentelė).

1.3.1.1 lentelė

Unitarinės valstybės biudžeto sandara

1 grandis Valstybės biudžetas

2 grandis Vietinės valdžios organų (savivaldybių) biudžetai

Pagrindinį vaidmenį unitarinių valstybių biudžeto sandaroje vaidina valsty¬bės biudžetas, kurio dėka centrinė valdžia akumuliuoja savo žinioje didžiąją perskirstomų per finansinę sistemą nacionalinių pajamų dalį. Valstybės biudže¬tas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant valstybės ekonomiką ir socialinius pro¬cesus, įtakojant investicijas, stiprinant valstybės ekonominę ir politinę galią. Per valstybės biudžetą surenkamos pagrindinės pajamos (pelno mokestis, fizi¬nių asmenų pajamų mokestis, akcizas, PVM). Per valstybės biudžetą padengia¬mos ir svarbiausios valstybės išlaidos, susijusios su valstybės valdymo funkcijų atlikimu, gynybos, socialinių ir ekonominių funkcijų
Vietiniai biudžetai yra priklausomi nuo vietos savivaldos organų ir atlieka vietinės valdžios aprūpi¬nimo reikalingas finansiniais ištekliais funkciją. Kiekvienas administracinis -teritorinis vienetas turi savo biudžetą. Šie biudžetai yra atskirti nuo centrinio valstybės biudžeto ir funkcionuoja autonomiškai. Juos sudaro, tvirtina ir vykdo atitinkami vietinės valdžios organai ir jie formaliai nesusiję su valstybės biudže¬tu. Tačiau praktiškai egzistuoja didelė vietinės valdžios organų priklausomybė nuo centrinės valdžios, todėl vietiniai biudžetai atlieka centrinės valdžios ekonominės ir socialinės politikos „nešėjo“ vaidmenį ir yra tarpinė grandis valsty¬bės finansų sistemoje. Vietiniai biudžetai naudojami vykdant uždavinius, ku¬riuos centrinė valdžia perkelia savivaldybėms, siekdama didesnio manevringu¬mo ir išsilaisvinimo nuo antraeilių problemų. Vietinės valdžios biudžetai for¬muojami iš antraeilių šaltinių, prie kurių priskiriami vietiniai mokesčiai (turto, žemės, verslo), įvairios rinkliavos, municipalinės nuosavybės naudojimo paja¬mos. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka dotacijos iš valstybės biudžeto, kurios suteikia savivaldos organams ne tik finansinę paramą, bet ir padidina jų priklau¬somybę nuo centrinės valdžios. Be to, daugelyje šalių savivaldybės savo porei¬kių finansavimui plačiai naudoja vietinės valdžios vidines paskolas (skolos ver¬tybinius popierius). Šiomis paskolomis paprastai dengiamas vietinių biudžetų deficitas. Prie vietinės savivaldybės išlaidų, be administracinių, dar priskiria¬mos vietinio ūkio valdymo išlaidos (komunalinio ūkio įmonių, kelių remonto ir statybos įmonių ir pan.), taip pat dalis švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2597 žodžiai iš 7998 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.