iežuvio sužeidimai pasitaiko nuo mažų žaizdelių iki visiško jo nuplėšimo. Pagal sužalojimo dažnumą pirmoje vietoje – liežuvio šonai, antroje – viršūnė (galiukas liežuvio) ir nugara, trečioje vietoje – liežuvio šaknis, ketvirtoje – poliežuvinė sritis. Į liežuvį dažnai gali įstrigti svetimkūniai: matalo dalių, kaulų, dantų. Susižeidę liežuvį žmonės skundžiasi: valgant, kalbant, liežuviui judant, sutrinka kalba, skonio jutimas, paunkėjus rijimui, padidėjus refleksiniam veikimui – padidėja seilėtekis.
Skausmo receptoriai yra liežuvio šone. Skausmas svarbiausias simptomas, nes liežuvį dirgina įvairūs dirgikliai: skonio,taktiliniai, temperatūros jutimai atsiranda tik 5 – 7 dieną, kai praeina pažeidimas. Skonis pakinta, vieni nejaučiau saldumo, kiti surumo. Po to visą tai atsistato. Liežuvio motorinio nervo pažeidimas yra sunkus sužalojimas. Tačiau pirmomis dienomis gali būti neatpažintas arba hiperdiagnozuotas. Po kelių dienų, kai praeina skausmas galima tai nustatyti. Liežuvio žaizdos apsineša apnašomis, audiniai nekrotizuojasi. Sužeidęs liežuvį žmogus negali ištarti: d, t, l, r, k.
Kai žaizdos didelės ir gilios liežuvio nugaroje, sunku ištarti: g, k, h. Maistą sunku nuryti. Maistas ryjamas atlenkus galvą ir tik skystą maistą.
GYDYMAS: jei sužeistas liežuvis yra defektu, dedamas situacinės siūlės, bet jei didelė žaizda, tai siūvamos žaizdos kraštų nesutraukti labai.