Lifosa ekonominė analizė
5 (100%) 1 vote

Lifosa ekonominė analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. AB “LIFOSA” aprašymas 4

1.1. Glausta istorija 4

1.2. Gaminama produkcija 4

1.3. Rinka ir pardavimai 5

1.4. Kainodara 7

1.5. Konkurentai 8

2. Finansinės būklės tyrimo metodo pagrindimas 10

3. AB “LIFOSA” finansinės būklės tyrimas 12

3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys įmonės finansinę būklę 12

3.2. Horizontali ir vertikali analizė 14

3.2.1. Balanso 14

3.2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos 17

3.3. Finansinių santykinių rodiklių analizė 18

3.3.1. Likvidumo rodikliai 18

3.3.2. Pelningumo rodikliai 20

3.3.3. Finansinių struktūrų rodikliai 21

3.3.4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai 22

3.3.5. Rinkos vertės rodikliai 25

3.4. Benrojo likvidumo koeficiento faktorinė analizė 27

4. SWOT analizė 29

Išvados ir pasiūlymai 31

Naudota literatūra 32

Priedai 33

ĮVADAS

Darbo aktualumas. AB “LIFOSA” buvo chemijos pramonės gigantas sovietiniais laikais; Lietuvai atgavus nepriklausomybę, reorganizavosi, modernizavosi ir pradėjo veikti sėkmingai. Tačiau 1999 – 2000m. dėl nenumatytų trąšų kainų smukimo pasaulinėje rinkoje, ši įmonė patyrė milijoninius nuostolius. Ar nebuvo galima to prognuozuoti ir kaip nors išvengti skaudžių padarinių? Kaip tai paveikė įmonės veiklą? Ar sugebės ši Kėdainių chemijos gamykla atsigauti ir vėl pradėti pelningai veikti? Į šiuos ir kitus klausimus mes bandėme atsakyti, atlikdamos įmonės finansinės būklės analizę.

Taigi, darbo objektas – AB “LIFOSA”.

Darbo tikslas – ištirti įmonės finansinę būklę bei įvertinti jos kitimo priežastis. Šiam tikslui įgyvendinti buvo naudojami tokie tyrimo metodai:

– Horizontali ir vertikali balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos analizė;

– Finansinių santykinių rodiklių analizė (lyginama ir su šakos atitinkamais rodikliais);

– Faktorinė bendrojo (einamojo) likvidumo analizė;

– SWOT analizė;

Darbe taip pat supažindinama su įmonės istorija, gaminama produkcija, rinka bei pardavimais, kainodara, svarbiausiais konkurentais.

Analizuodamos AB “LIFOSA” veiklą, naudojomės įmonės 1998–2000 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, darbuotojų suteikta informacija bei informacija internete, taip pat moksline literatūra ir statistiniais duomenimis.

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad sėkmingą įmonės veiklą lėmė: modernizacija, aukšta gaminių kokybė, atsivėrusi pasaulinė rinka, racionalus turto ir kapitalo panaudojimas. O paskutiniųjų metų nuostoliai susiformavo tik dėl ekonominės krizės Rusijoje ir kainų smukimo pasaulinėje trąšų rinkoje. Pakilus trąšų kainoms, įmonė vėl turėtų pradėti pelningai veikti.

1. AB “LIFOSA” aprašymas

1.1. Glausta istorija

Akcinė bendrovė “LIFOSA” (buvusi Kėdainių chemijos gamykla) – Lietuvos chemijos ir mineralinių trąšų gamybos pirmagimis. Jos statyba pradėta 1959 m. Pirmoji produkcija – sieros rūgštis – gauta 1963 m. sausio mėn. 18 dieną. Ši data laikoma gamyklos gimtadieniu.

Tų pačių metų gruodyje pradėtas gaminti paprastas miltinis superfosfatas, o 1964 m. – granuliuotas superfosfatas bei aliuminio fluoridas. 1968 m. pabaigoje stojo rikiuotėn ekstrakcinės fosforo rūgšties ir amofoso gamybos cechai. 1972 m. pastatytas trąšų mišinių cechas, kuriame buvo gaminamos presuotos fosforo – kalio trąšos. Cechas veikė iki 1990 m.

Nuo 1975 m. buvo pradėtas visos gamyklos rekonstrukcijos ir modernizacijos projektavimas ir šių projektų įgyvendinimas. Modernizuojant gamyklą kai kurie cechai buvo uždaryti, o jų vietoje buvo pastatyti nauji. Rekonstrukcija užbaigta 1988 m. modernaus sieros rūgšties cecho įvedimu eksplotacijon. Užbaigus rekonstrukciją, žymiai pagerėjo dirbančiųjų darbo sąlygos, produkcijos kokybė ir ekologinė būklė. Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą ir į vandenis sumažėjo dešimt kartų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pasukus rinkos ekonomikos keliu, Kėdainių chemijos gamykloje buvo atliktas valstybinio turto privatizavimas, ko pasekoje 1996 m. spalio mėn. 30 d. gamykla reorganizuota į akcinę bendrovę “LIFOSA”.

1997 m. spalio mėn. superfosfato gamybos bazėje įkurta bendra įmonė su suomių firma “Kemira” – UAB “KEMIRA-LIFOSA”

1999 m. liepos mėn. JAV trąšų bendrovė “Cargill”, veikianti beveik 130 šalių, įsigijo 15 proc. “LIFOSOS” akcijų. Po šio sandorio “Cargill” tapo oficialiu eksportuojamų “LIFOSOS” fosfato produktų platintoju. JAV bendrovės atėjimas į Lietuvą gali užtikrinti “LIFOSAI” priėjimą prie pasaulinės trąšų rinkos.

1.2. Įmonės gaminama produkcija

Pagrindinė bendrovės produkcija – azoto fosforo trąša diamonio fosfatas (diamofosas). Gamybos pajėgumas – 500 tūkst. tonų diamonio fosfatų per metus.

Fosforo rūgšties cecho gaminama produkcija – ekstrakcinė fosforo rūgštis – kartu su atsivežtiniu amoniaku yra pagrindinės žaliavos diamonio fosfato gamybai. Cechas gali pagaminti 250 tonų 100% P2O5 fosforo rūgšties per metus. Dalis fosforo rūgšties parduodama vartotojams – chemijos gaminių, odos apdirbimo, maisto ir kitoms įmonėms.

Sieros rūgšties ceche gaminama techninė sieros rūgštis, akumuliatorių sieros rūgštis ir elektrolitas rūgštiniams akumuliatoriams užpildyti. Pagrindinė sieros rūgšties dalis sunaudojama ekstrakcinės fosforo
rūgšties gamybai, tuo pačiu trąšų gamybai. Dalis techninės sieros rūgšties parduodama mineralinių trąšų, sintetinio ir natūralaus pluošto gamintojams, odos perdirbimo, maisto, dažų ir kitoms pramonės įmonėms. Sieros rūgšties cecho pajėgumas – 700 tūkst. tonų monohidrato per metus.

Aliuminio fluorido ceche panaudojant gamybos atlieką silicio heksafluorinę rūgštį bei importuotą aliuminio hidroksidą gaminamas aliuminio fluoridas. Jis parduodamas aliuminio gamintojams kaip fliusas. Aliuminio fluorido gamybinis pajėgumas – 12 tūkst. t per metus.

1.3. Rinka ir pardavimai

Didžioji “LIFOSOS” produkcijos dalis parduodama Vakarų Europos rinkoje: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Italijoje. AB “LIFOSA” trąšas perka NVS šalys, Baltarusija, Turkija. Pastaraisiais metais daugiau trąšų perka ir Lietuvos žemdirbiai.AB “LIFOSA” trąšos gerai vertinamos pasaulio rinkoje, nes yra geros kokybės, ekologiškai švarios, kadangi jų gamybai naudojamas apatito koncentratas beveik neturi kenksmingų, radioaktyvių priemaišų. Naujos trąšos – diamofoso (DAP) – gamybos įsisavinimas taip pat plečia eksporto geografiiją.

Aliuminio fluoridas eksportuojamas į Rumuniją, Estiją, Tadžikiją.

Nuo 1999 metų AB “LIFOSA” produkciją eksportuoja į Etiopiją, Argentiną, Indiją.

1.3.1. paveikslėlyje galime pamatyti AB “LIFOSA” eksporto struktūra 2000 metais.1.3.1. pav. AB “LIFOSA” eksportas.

Per 1999 m. produkcijos parduota ir suteikta paslaugų už 493,1 mln. Lt (23,3% daugiau nei 1998m.). Eksportas 1999 m. sudarė 88,3% nuo visos parduotos produkcijos ir suteiktų paslaugų (1.3.2 pav.)

Eksportas, mln. Lt

Vidaus rinka, mln. Lt1.3.2 pav. AB “LIFOSA” eksportas ir pardavimai vidaus rinkoje, 1994 – 1999 m.

AB “LIFOSA” eksportuoja didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos, t.y. aliuminio fluoridą, amofosą (MAP), diamofosą (DAP), fosforo rūgštį, sieros rūgštį. Kaip matome iš 1.3.1 lentelės, pastaraisiais metais daugiausiai eksportuoja diamofoso (net 97 proc. visos eksportuojamos produkcijos).

Produktai Mato vnt. 1994 1995 1996 1997 1998 1999

Aliuminio fluoridas tūkst. t 2,2 3,5 3,2 5,2 4,4 6,6

Amofosas (MAP) tūkst. t 135,5 223,8 266,0 311,6 31,6 –

DAP tūkst. t – – – 7,3 431,6 596,8

Fosforo rūgštis tūkst. t – – – – – 9,3

Sieros rūgštis tūkst. t 0,5 – – – 0,1 0,2

1.3.1 lentelė. Eksportuojama produkcija, 1994 – 1999 metais.

1.4. Kainodara

AB “LIFOSA” kainos yra orientuotos:

• į rinką;

• į vidinius įmonės poreikius.

Pirmu atveju, numatant kainų politiką, siekiama pastoviai didinti pelną, išlaikyti klientus, užimti privilegijuotą vietą vidaus ir užsienio rinkose.

Antru atveju, stengiamasi prisiderinti prie įmonės gamybinio pajėgumo bei bendrų gamybos išlaidų pagrindimo, garantuoti darbuotojų aprūpinimą.

Lyginant su pasaulinėmis trąšų kainomis, AB “LIFOSA” produkcija (kuri yra labai aukštos kokybės) yra palyginus pigi. Tai lemia:

– nebrangios iš Rusijos gaunamos žaliavos;

– pigi darbo jėga Lietuvoje;

– kaštų mažinimo projektų įgyvendinimas.

Todėl AB “LIFOSA”, skverbdamasi į užsienio rinkas gali taikyti neaukštas prasiskverbimo kainas. Itin kokybiškai ir paklausiai produkcijai (pvz., DAP), taikomos taip vadinamos nugriebimo kainos – santykinai aukštos kainos, kurios palaipsniui po truputį mažinamos (mažėjant išlaidoms ar didėjant konkurencijai). Įmonė taiko ir geografines kainas: Vakarų rinkoje produkcija parduodama brangiau, o Rytų rinkoje – pigiau.

Kad AB “LIFOSA” taiko tinkamą kainų politiką, įrodo:

– besiplečiančios pasaulyje rinkos;

– augančios pardavimų apimtys;

– didėjantis pelnas.

Tik 2000 m. dėl pasaulyje ženkliai sumažėjusių trąšų kainų įmonė buvo priversta katastrofiškai mažinti kainas (parduoti produkciją mažesnėmis nei savikaina kainomis), stabdyti gamybą ar neišnaudoti visų gamybinių pajėgumų, kas lėmė milijoninius nuostolius iki tol pelningai veikusiai įmonei.

Prognozuojama, kad artimoje ateityje pasaulinėje trąšų rinkoje kainos kils, ir įmonės padėtis pagerės.

Įdomumo dėlei, 1.4.1. lentelėje pateikiame 2001 m. AB “LIFOSA” gaminamos produkcijos kainas.

Gaminys Kaina, Lt/t.

Diamonio fosfatas (DAP) 530

Ekstarkcinė fosforo rūgštis 1300

Aliuminio fluoridas 2200

Techninė sieros rūgštis 260

Akumuliatorinė sieros rūgštis 320

Elektrolitas 300

dikalcis 900

1.4.1. lentelė. AB “LIFOSA” gaminamos produkcijos kainos, 2001 m.

1.5. Konkurentai

AB “LIFOSA” yra stambiausia fosforo trąšų gamintoja Baltijos šalyse. Lietuvoje ji neturi konkurentų, gaminančių tokią produkciją. Artimiausi konkurentai įsikūrę Baltarusijoje (Gomelyje, Čerepovetske), Rusijoje (Voskrisenske) ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

AB “Achema” yra stambiausia Baltijos šalyse azoto trąšų gamintoja. Ji, kaip ir AB “LIFOSA”, eksportuoja savo produkciją (86 proc.) į Vakarų Europą, JAV, Rytų šalis.

Taigi, AB “Achema” yra pagrindinis AB “LIFOSA” konkurentas pasaulinėje ir vidaus trąšų rinkoje. 1.5.1. pav. galima pamatyti AB “Achema” pajamų iš realizuotos produkcijos dinamiką 1996 – 2000 m. (1.3.2. pav. – AB “LIFOSOS”).

1.5.1. pav. Pajamų iš realizuotos produkcijos dinamika, 1996 – 2000 m.

Kaip
iš paveikslų, 1999 m. krizė ir trąšų kainų smukimas pasaulinėje rinkoje, turėjo įtkos ne tik AB “LIFOSA”, bet ir AB “Achema”, pardavimų pajamų sumažėjimui.

Už sėkmingą prekybos plėtojimą ir gerą gaminių kokybę abi įmonės yra pelniusios ne vieną apdovanojimą.

Lietuvoje taip pat veikia ir keletas smulkesnių įmonių, gaminančių trąšas (Šilutės agrochemija, Alytaus chemija ir kt.), tačiau vidaus rinkoje jų gaminama produkcija sudaro tik labai nedidelę dalį.

2. FINANSINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO ANALIZĖS BŪDŲ PAGRINDIMAS

Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.

Šiame darbe mes atliksime AB “LIFOSA” veiklos finansinę analizę. Remsimės tokiomis buhalterinės apskaitos formomis:

• Balansu;

• Pelno (nuostolio) ataskaita.

Susipažinę, su “LIFOSOS” finansine atskaitomybe, veiklos pobūdžiu, jos problemomis, tyrime pasirinkome tokius analizės būdus:

 Horizontaliąją ir vertikaliąją analizę;

 Finansinių koeficientų (santykinę) analizę;

 Lyginimo būdą;

 Faktorinę analizę;

 SWOT analizę;

 Grafinį būdą;

 Detalizavimą ir apibendrinimus.

Horizontalioji ir vertikalioji analizė bus taikoma balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitose užfiksuotos AB “LIFOSA” 1998-2001 m. finansinės veiklos įvertinimui. Taikant šiuos būdus, siekiama išsiaiškinti finansavimo šaltinių, iš jų – nuosavo kapitalo, turto bei jų elementų – dinamiką, taip pat struktūrinius jų pakitimus ir šių pokyčių priežastis, bendrus nuosavybės formavimo dėsningumus, išsiaiškinti pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryšius, jų dinamiką. Šios analizės būdo naudojimas leis išsiaiškinti “LIFOSOS” vadovo ir specialistų kapitalo bei turto valdymo sprendimus bei šių sprendimų kokybę.

Finansinių koeficietų (santykinė) analizė bus atliekama pagal likvidumo, veiklos efektyvumo ir pelningumo rodiklių grupes, kuriais siekiama atspindėti “LIFOSOJE” vykstančių finansinių procesų ryšius, jų pakitimų pobūdį bei priežastis.

Lyginimo būdas tyrime bus labai plačiai taikomas. Lyginsime “LIFOSOS” atskirų laikotarpių duomenis, taip pat chemijos pramonės šakos bei konkurentų duomenis su mūsų tiriamos įmonės tam tikrais duomenimis. Tuo siekiama atskleisti “LIFOSOS” finansinės veiklos pakitimus, o tuo pačiu ir jos galimybes gamybinėje bei prekybinėje veikloje.

Faktorinė analizė leis kiekybiškai įvertinti bendrojo likvidumo pokytį dėl trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pakitimų (1999-2000m.). Šis būdas padės tiksliau nustatyti pasikeitimo priežastis, o jas žinant galima priimti racionalesnius sprendimus, sąlygojančius mūsų tiriamos įmonės ateities sėkmę.

Siekiant parengti subalansuotą “LIFOSOS” ateities veiklos strategiją, svarbu kompleksiškai įvertinti jos vidinės ir išorinės aplinkos sąlygas bei kryptingai tai susisteminti. Mūsų manymu, šiam tikslui įgyvendinti geriausiai tiks SWOT analizė, pagal kurią galima minimizuoti išaiškintų grėsmių bei silpnybių įtaką finansiniam rezultatui ir pasinaudoti įmonės stipriosiomis savybėmis bei galimybėmis.

Taikant grafinius būdus bus siekiama aiškiau iliustruoti analizės rezultatus bei visapusiškai atskleisti ekonominių veiksnių įtaką bei procesų ryšius įmonėje “LIFOSA”.

Analizuojant AB “LIFOSA” finansinę veiklą, tikrai neišsiversime be detalizavimų ir apibendrinimų. Juos pateiksime išvadose bei siūlymuose, o taip pat po kiekviena daline finansinių procesų analize.

3. AB “LIFOSA” finansinės būklės tyrimas

3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys įmonės finansinę būklę

Įmonės finansinei būklei įtakos turi daugybė išorinių ir vidinių vieksnių, kuriuos atskleidus, galima prognozuoti įmonės ateitį.

AB “LIFOSA” net 98 % savo gaminamos produkcijos eksportuoja, ir tik 2 % yra parduodama vidaus rinkoje. Todėl šios įmonės parduodamos produkcijos apimtys daugiausiai priklauso nuo pasaulinio masto išorės veiksnių (krizių, paklausos kitimų, konkurentų, klimato sąlygų, politinių, teisinių, demografinių ir kitų procesų), kurių įmonė negali valdyti, o dažnai ir numatyti bei jiems pasiruošti. Lietuvos ūkinė politika ir ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos taip pat veikia AB “LIFOSA” finansinį rezultatą.

Taigi, AB “LIFOSA” finansinę būklę veikia tokie išoriniai veiksniai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2074 žodžiai iš 6891 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.