„Linux“ – kas tai?
Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas
Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“
vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS
atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už
studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes
pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities
tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“
autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių,
kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę
sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti
mikroprocesorius bei jų valdymą.
Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX
pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios
pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į
branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba
greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“,
„Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą,
Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik
visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja
norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“
yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386“ architektūros
kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64“,
„Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis
plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.
Kodėl verta naudoti „Linux“?
Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis
savybėmis:
Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį
„Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais
kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-
ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“
platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-
ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo
turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės
uždėti „brangių apyrankių dykai“.
Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš
„Linux“ branduolio.
Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti
šimtus dienų.
Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos
arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.
Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio
(nebent būtų keičiamas „Linux“ branduolys).
Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis
jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su
jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų,
priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima
pasirinkti, kurią OS krauti.
Kodėl neverta naudoti „Linux“?
Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams.
Ne išimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie
„Linux“ OS nesiūlome pereiti, jei:
dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir
panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;
jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių
pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau
paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas
ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip
„VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau
tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.
Kas yra paketas (distribution)?
Verta pastebėti, kad „Linux“ iš tiesų yra tik operacinės sistemos
branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų
paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan.
Egzistuoja „Linux“ (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos
rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį
„Linux“, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux“
branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl
daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?“. Atsakymas
paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia
gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo
visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.
Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams,
paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie
tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko
dokumentų.
Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais.