Liudininko asmenybė ir jo parodymai liudininkas sakantis netiesą subjektyvios tiesos išaiškinimas
5 (100%) 1 vote

Liudininko asmenybė ir jo parodymai liudininkas sakantis netiesą subjektyvios tiesos išaiškinimas

Vilniaus Verslo Teisės Akademija

Liudininko asmenybė ir jo parodymai. Liudininkas, sakantis netiesą. Subjektyvios tiesos išaiškinimas

Parengė:

Vilnius, 2007

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Liudininko asmenybė ir jo parodymai 4

Bendras psichikos procesų aktyvumo lygis 4

Priklausomybė nuo konteksto 6

Anoniminio liudytojo parodymai 8

Liudininkas, sakantis netiesą. Subjektyvios tiesos išaiškinimas 9

Naudota literatūra : 12

Įvadas

Sąvoka „liudininkas“ įstatymuose nėra apibrėžta. Yra vartojama sąvoka – „liudytojas“, kaip proceso dalyvis. Įstatyme ši sąvoka gana tiksliai išaiškinta. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 78 straipsnyje „Liudytojas“ pasakyta: „Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių“.

Panašiai apibrėžia liudytojo statusą ir Civilinis kodeksas. Jo 189 straipsnis „Liudytojas“ nustato: „Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla“.

Teismo psichologija pateikia tokį termino „liudininkas“ apibrėžimą: Liudininkas – tai kiekvienas proceso dalyvis, kuris vienaip ar kitaip praneša apie teisės požiūriu reikšmingus faktus. Tai ne tik liudytojas, bet taip pat ir nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis baudžiamajame procese, ieškovas, atsakovas civiliniame procese, ar dar kitas asmuo, kuris irgi turi informacijos apie praeities faktus ir, kaip liudytojas, duoda parodymus dėl jų.

Liudininko asmenybė ir jo parodymai

Liudininkai gali būti labai įvairūs: skirtingo amžiaus, išsilavinimo, charakterio. Jie skirtingai elgiasi ir duodami parodymus. Yra siūloma nemažai liudininkų tipologijų, siekiant aprašyti jų elgesį. Pavyzdžiui, CH. Swansonas ir N. Teritto išskiria keletą liudininkų tipų. Tarp jų – doras ir linkęs padėti, tylenis – jis pasirengęs padėti teisėtvarkai, bet iš viso nesugeba ir nemėgsta kalbėti; įtarus – nepasitiki tardytoju, yra įsitikinęs, kad apklausa – tai kitų slaptų tikslų priedanga; priešiškai nusiteikęs – jis apskritai nepatenkintas ir piktas; per daug plepus, pagyrūnas – apklausa jam – tai tik proga pakalbėti mėgstamiausiomis temomis; drovus – tai senyvo amžiaus žmonės, imigrantai, menko išsilavinimo žmonės, blogai suprantantys kriminalinę justiciją ir jos tikslus; apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų liudininkai ir pan.

Teismą visada domino liudininko asmenybė. Klausydamiesi liudininko parodymų teismo nariai atidžiai žiūri į liudininką ir bando suprasti, koks jis žmogus, kiek juo galima pasitikėti, kiek jis sugeba pastebėti ir suvokti. Liudininko įvertinimas gali būti išreikštas tokiais žodžiais kaip: „geras“, „blogas“, „atviras“, „gudrus“, „protingas“ ir pan. Tokių apibūdinimų gali būti per 14 tūkstančių. Manoma kad kiekvienas iš tų bruožų gali vienaip ar kitaip paveikti parodymų pilnumą ir tikslumą.

Liudininkai, kaip ir kiekvienas žmogus, kartais yra aktyvūs, pasyvūs, geros ar blogos nuotaikos. Visi šie veiksniai gali turėti didelės įtakos jų parodymams. Pagal tai, kaip jie elgiasi teisme, kaip jie kalba, ar jaudinasi ar pasakoja labai ramiai, galime daryti tam tikrą išvadą apie jų parodymų tikslumą. Tačiau tai padaryti yra labai sunku.

Bendras psichikos procesų aktyvumo lygis

Kiekvieno žmogaus aktyvumo lygis yra labai skirtingas. Kartais galime būti apsnūdę, pavargę, be jėgų ir pan. Kartais būna atvirkščiai – būname labai geros nuotaikos, puikiai nusiteikę, jaučiame jėgų antplūdį ir pan. Vienais ir kitais atvejais, skirtingai veikia ir mūsų suvokimas bei atmintis. Pavyzdžiui, jei tuo metu, kai liudininkas matė tam tikras aplinkybes, buvo prastos nuotaikos, pavargęs ar apsnūdęs, jis įsimins žymiai mažiau detalių, nei tuomet kai būna geros nuotaikos. Būdamas geros nuotaikos liudininkas gali pastebėti žymiai daugiau smulkmenų, jis domisi tuo, kas vyksta aplinkui, daug ką atsimena.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad sąžiningo liudininko psichikos aktyvumas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Nuo jo priklauso parodymų pilnumas ir tikslumas. Tyrimai parodė, kad skirtumas tarp to paties liudininko parodymų įvairiu laiku yra labai didelis, Tas pats žmogus gali būti tikrai geras arba blogas liudininkas. Tai priklauso nuo tuometinės jo būklės.

Šioms problemos išnagrinėti buvo skirtas M. Digeso ir jo kolegų tyrimas, atliktas 1992 metais. Tiriamiesiems buvo rodomas labai trumpas filmas apie automobilių avariją. Šis filmas buvo demonstruojamas skirtingu laiku: vieniems jis buvo rodomas 10 val. ryto, kitiems – 8 val. vakaro. Padaryta išvada: dauguma žmonių geresni liudininkai yra ryte, nes atsimena daugiau ir žymiai tiksliau.

Kadangi liudininko parodymams toks svarbus bendras psichikos aktyvumas, psichologai daug dėmesio skyrė veiksniams, nuo kurių jis priklauso ir tyrinėjo ryšį tarp jų ir liudininko tikslumo be išsamumo. Vienas iš šių veiksnių yra skirtumas tarp „vieversių“ ir „pelėdų“. Manau, visi puikiai žinome, kad „vieversiai“ žmonės, gali atsikelti labai anksti, nuo ryto jie būna aktyvus. O žmonės „pelėdos“ – atvirkščiai – jie daug aktyvesni vakare, linkę
ilgai neiti miegoti, užtat labai sunkiai keliasi. Šiuo klausimu M. Digeso ir jo kolegų tyrimas pateikė labai įdomių duomenų. Buvo patvirtinta, kad aktyvumo dinamikos tipas yra svarbus veiksnys, darantis poveikį liudininko parodymams. Tačiau jie taip pat išnagrinėjo šią dinamiką ir pateikė tam tikrų pastebėjimų. M. Digeso ir jo kolegų manymu, teiginys, kad „vieversiai“ pabudę ryte yra labai žvalūs ir aktyvūs yra ne visai teisingas. Ir „vieversiai“ ir „pelėdos“ ryte yra mažiau aktyvūs nei dienos viduryje. Tiek vieni, tiek kiti, apie vidurdienį pasiekia aukščiausią aktyvumo lygį. Tik „vieversiai“ pasiekia aktyvumo viršūnę vidutiniškai trimis valandomis ankščiau nei „pelėdos“.

 Suvokimo ir įsiminimo aktyvumą taip pat veikia tai, ar individas intravertas, ar ekstravertas. Nuo šio bruožo priklauso ne tiek bendras aktyvumo lygis, kiek jo kryptis. Intraverto dėmesys, jo suvokimas, įsiminimas labiau nukreiptas į jo vidinį pasaulį. Ekstraverto tie patys procesai – labiau nukreipti į išorę. Taigi, galime teigti, kad ekstravertai yra geresni liudininkai, kada reikia liudyti apie išorinius įvykius.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 967 žodžiai iš 3028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.