Liuksemburgas
5 (100%) 1 vote

Liuksemburgas

Ðalis

Faktai

Sostinė : Liuksemburgas

Didžioji kunigaikštystė

Gyventojų skaičius : 442 tūkst.

Plotas : 2586 km2

Valstybinės kalbos : prancūzų, vokiečių, liuksemburgiečių

ES narė nuo : 1957

Liuksemburgą iš kitų ES šalių išskiria :

>>mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio)

>>didžiausias procentas užsieniečių (34,9% visų Liuksemburgo gyventojų)

>>daugiausia lėšų išleidžiama knygoms pirkti (vienam gyventojui)

>>daugiausia ligoninių lovų 1000 gyventojų;

>>didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst.dolerių, 1999)

>>mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21.8%, 1998)

>>mažiausias žemės ūkio sektoriaus (pagaminama 0,1% visų žemės ūkio produktų)

>>mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2%)

>>didžiausias importo ir eksporto procentas, tenkantis ES valstybės narėms

(atitinkamai 81,7 ir 85,4%, 1999)

>>didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui

>>daugiausia automobilių 1000 gyventojų (572, 1998)

>>didžiausias kiekis suvartojamo gryno alkoholio

>>Liuksemburgas ir Austrija – dvi ES šalys narės, neturinčios priėjimo prie jūros

>>Vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji kunigaikštystė

>>Liuksemburgo Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje

>>Liuksemburgas pirmauja ES pagal daugelį ekonominių rodiklių

ES

Beniliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiška mini Europos Sąjunga. Kaip Vatikanas yra valstybė valstybėje, taip Beniliuksas yra sąjunga Europos sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklės nedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. Beniliuksas Europos sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas.

Beniliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmtėvių. Jos pradėjo derinti ekonominę politiką dar tarpukariu, o 1984 metais – 20 metų anksčiau nei Europos Bendrijų šalys – įkūrė Muitų sąjungą. Dar po dešimties metų Beniliusko valstybės pasirašė sąjungos sutartį, numačiusią ekonominį ir politinį suartėjimą. Jos ir toliau vienijosi sparčiau nei Europos Bendrijų valstybės.

Beniliuksui apibūdinti tinka anglų posakis ‘small is beautiful’ (kas maža – dailu). Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra mažesnė už Lietuvą. Tuo tarpu pagal pragyvenimo lygį Beniliuksas – bene liuksas. Antai pažvelkime į Liuksemburgą, šią mažiausią Sąjungos šalį, turinčią vos 2,5 tūkstančio kvadratinių kilometrų ploto ir tik 400 tūkstančių gyventojų. Ji pirmauja Europos sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui : vienam liuksemburgiečiui tenka 38 840 eurų per metus. Daug pelno Liuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansų rinka.

Kitos valstybės net 22 kartus buvo užkariavusios Didžiąją Liuksemburgo Kunigaikštystę. Ir vis dėlto liuksemburgiečiai, vadovaudamiesi savo senu šūkiu ‘Wir welle bleiben, wat mir sin!’ (mes norime likti kuo esame!), sugebėjo išlikti nepriklausomi.

Beniliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusios ir įtakingos Europos Sąjungos narės. Savo įtaką jos dar padidina Briuselyje veikdamos kartu, dažnai pateikdamos bendrų pasiūlymų. Beniliukso šalys yra tarp pirmaujančių ir pagal kitą rodiklį – dėl nesutarimų kartais stringant ES sprendimų priėmimo mechanizmui, dažnai būtent jos ‘sutepa smagračius’, pasiūlydamos kompromisinių išeičių. Kodėl jos taip stengiasi? Europos sąjunga sergsti mažas šalis – Beniliukso valstybės tuo įsitikino. Praeityje skriaustos didesnių šalių, jos šią sąjungą itin brangina.

Beniliukso atstovai, kaip ‘šimtaproncentiniai europiečiai’ (anot vieno eurotarnautojo belgo), dažnai tampa kompromisinėmis figūromis, kai Europos sąjungos šalys laužo galvas dėl paskyrimų į svarbius postus Briuselyje. Antai liuksemburgietis Santeras tapo Europos Komisijos pirmininku 1995 metais todėl, kad buvo priimtinas visoms Sąjungos šalims. Pasirinkdamos Beniliukso kandidatus, Sąjungos šalys išvengia nemalonesnių situacijų, kai dėl posto susirungia didesnių valstybių atstovai. Tokio pobūdžio Beniliukso šalių privalumai, taip pat jų geografija iš dalies lėmė, kad būtent čia įsikūrė daug Europos sąjungos institucijų.

Geografija

Liuksemburgo Didžioji kunigaikštystė, konstitucinė monarchija, yra laisva suvereni valstybė, esanti tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Šalis yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 kvadratinių kilometrų teritoriją ir turi 435 700 gyventojų ( 2000 metų duomenys).

Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis:

>>Eisleck’ą ar Oesling’ą šiaurėje, kuris yra dalis Ardėnų, ir dengia trečdalį valstybės teritorijos. Tai yra miškingas nuostabaus grožio kraštas. Aukščiausias taškas: 555 metrai.

>>’Naudingą kraštą’ esantį valstybės centre ir pietuose, kuriame vyrauja kalvoti dirbamosios žemės laukai ir miškai. Vidutinis aukštis: 270 metrų. Aukščiausias taškas: 426 metrai. Rytuose ši sritis ribojasi su Moselle’io slėniu, garsėjančiu vyno gamyba, o pačiuose pietvakariuose ribojasi su siauru ruožu raudono grunto kuris formuoja Liuksemburgo geležies rūdos baseiną.

Upių tinklas:

Keturios svarbiausios upės yra: Moselle, Sure, Our ir Alzette. Kitos upės: Mess, Mamer, Eisch, Attert ir Wark yra vakaruose; Wiltz, Clerve ir Blees yra šiaurėje; Ernz Blanche, Ernz
Noire, Syr ir Gander yra rytuose; Petrusse yra labai maža upė kertanti Liuksemburgo miestą ir įtekanti į Alzette.

Klimatas:

Liuksemburgo Didžiojoje Kunigaikštystėje vyrauja vidutinis klimatas. Jūra orui daro nedidelę įtaką. Oras yra švarus, gydantis. Vidutinis kritulių kiekis: 12,5 cm.

Transportas

Susisiekimas:

Oras: Tarptautinis oro uostas Liuksemburge: Findel’io oro uostas yra 5,6 km į šiaurės rytus nuo sostinės – Liuksemburgo miesto. Jis yra 376 metrai virš jūros lygio.

Nacionalinė oro transporto bendrovė: Luxair, vygdanti reguliarius skrydžius į Agadirą, Alikantę, Amsterdamą, Barseloną, Kopenhagą, Djiorbą, Farą, Frankfurtą, Ženevą, Hamburgą, Heraklioną, Korfų, Kosą, Londoną, Madridą, Malagą, Nicą, Palmą, Paryžių, Rodą, Strasbūrą, Saarbrücken’ą, Tenerifę ir Vieną.

Kitos oro linijos jungia Liuksemburgą su Bostonu, Budapeštu, Hamburgu, Lisabona, Milanu, Ciurichu ir kitais miestais.

Geležinkelio linijos: C.F.L. ( Chemins de Fer Luxembourgeois [Liuksemburgo Geležinkeliai] su elektrifikuotomis geležinkelio linijomis bei autobusų tinklais yra padengę visą šalį.

Keliai: Kelių tinklas yra labai geras visoje valstybėje. Visi keliai ir greitkeliai yra nemokami.

Upės: Mozelis turi kanalus (nuo 1964 metų) kurie jungia Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę su dideliais Europos vandens keliais.

Sostine

Didžiosios Kunigaikštystės sostinė buvo įkurta 963 metais ir yra Vyriausybės būstinės bei oficialios Didžiojo Kunigaikščio rezidencijos vieta.

Nuo tada, kai 1952 metais Liuksemburge buvo įkurta ‘Europos anglies ir plieno bendrija’, daugybė Europos įstaigų įsikūrė čia: Generalinis Europos Parlamento Sekretoriatas, Europos teismas, Europos Investicijų Bankas, keletas Europos Komisijos direkcijų bei kitos.

Liuksemburgas tapo viena ‘Europos sostinių’ netik dėl savo buvimo Europos širdyje, bet ir dėl savo daugiakalbiškumo. Neskaitant oficialios liuksemburgiečių kalbos, taip pat plačiai yra vartojamos prancūzų ir vokiečių kalbos.

Per pastaruosius 20 metų Liuksemburgo miestas išsivystė į galingą financinį centrą su savo 184 financinėmis įstaigomis. Nepaisant šio intensyvaus politinio ir ekonominio progreso, miestas išlaikė savo ramią atmosferą. Dideli žalieji plotai ‘Petrusse’ slėnyje ir Miesto Soduose kaip istoriniame miesto centre buvo pertvarkyti į pėsčiųjų zonas ir dabar suteikia galimybę puikiai praleisti laisvalaikį, susipažinti su Liuksemburgo kultūra bei apsipirkti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1145 žodžiai iš 3637 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.