Įvadas
Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. buvo priimta į Europos Sąjungą, kurios svarbiausios funkcijos yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas.
Nuo to laiko, kai Lietuva yra sąjungos narė, jai iš ES buvo suteikta didžiulė parama. Jos tikslas padėti Lietuvai, bei visam jos ūkiui bent kiek priartėti prie kitų sąjungos šalių lygio. Ši parama yra ženkliai juntama. Atrodytų pastaruoju metu gyvenimas Lietuvoje tik gerėja: BVP kiekvienais metais vis labiau išauga, įmonės pasiekia didesnius pelnus, minimalus darbo užmokestis, taipogi po truputį auga. Tačiau įvairių produktų, bei prekių kainos nė nesiruošia mažėti. Tai ženkliai atsiliepia gyventojų vartojimo struktūrai, bei pragyvenimo lygiui, kuris smarkiai skiriasi nuo ES vidurkio. Taigi ir bandysime išsamiau apžvelgti šiuos vartojimo skirtumus ES ir Lietuvos respublikoje. Taip pat pabandysime paaiškinti priežastis, kurios ir įtakoja šiuos skirtumus.
Vartojimo struktūra
Norėdami tiksliau įvertinti Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojų vartojimo struktūros skirtumus, pirmiausia panagrinėsime minimalių atlyginimų dydžius, kurie labiausiai ir įtakoja vartojimo struktūrą. Kaip matome lentelėje (lent. Nr.1), didžiausias minimalus darbo užmokestis yra Liuksemburge, Nyderlanduose, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, bei Airijoje. Ten jis svyruoja nuo 1183 iki 1467 eurų per mėnesį. Kitoje valstybėse, tokiose kaip Portugalija, Slovėnija, Malta, Ispanija ir Graikija minimalus uždarbis yra nuo 437 iki 668 eurų per mėnesį. Mažiausias minimalus atlyginimas yra neseniai į Europos Sąjungą priimtose valstybėse, bei valstybėse pretendentėse į Europos Sąjungą, tai – Rumunija, Bulgarija, Latvija, Slovakija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Turkija ir žinoma Lietuva. Taigi, būtent tarp valstybių, kurių minimalus atlyginimas yra didžiausias ir tarp valstybių, kur jis vos tesiekia kelis šimtus eurų, juntami žymiausi skirtumai ir pačioje vartojimo struktūroje. Nuo liepos 1d. minimalus atlyginimas bus 600 litų, o ne 550 litų kaip anksčiau. Taigi nežymiai turėtų pasikeiasti ir vartojimo struktūra.
Lentelėje (lent. Nr.2), pateikiama namų ūkio vartojimo struktūra ES valstybėse 2004 metais. Kaip matome būstui, vandeniui, elektrai, dujoms, bei kitam kurui, ES valstybėse tenka didžiausia dalis pajamų, tačiau Lietuvoje net 31,8% pajamų keliauja maisto, bei nealkoholinių gėrimų produktams. Panašūs rodikliai maisto produktų srityje ir kitose, mažiau išsivysčiusiose šalyse – Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Maltoje ir Slovakijoje, kur šis skaičius žymiai skiriasi nuo ES senbuvių. Visų 25 ES narių vidurkis tenkantis maisto produktams tėra 12,7%, tai beveik tris kartus mažiau, nei Lietuvoje. Turbūt tokį skirtumą būtų galima paaiškinti tuo, kad duomenys yra pateikti procentais. Manyčiau, kad maisto suvartojimo kiekis Lietuvoje neturėtų labai skirtis nuo kitų valstybių. Kadangi minimalus atlyginimas Lietuvoje žymiai mažesnis už ES vidurkį, tai ir pajamų dalis išleidžiama maistui yra žymiai didesnė.
Lietuva galėtų pasigirti bent tuo, kad pajamų kiekis skiriamas būsto išlaikymui, bei kultūrai ir poilsiui, yra mažesni nei ES vidurkis. Lietuvoje atitinkamai yra 15,8% ir 7.8%, ES – 21.4% ir 9,6%. Transporto, drabužių ir avalynės išlaidos yra panašios visose šalyse. Lietuvoje jos siekia 16,6% ir 7,4%, ES – 13,4% ir 6,0%.
Tačiau dar nepaminėjome skirtumų tarp miesto ir kaimo, bei pensinio amžiaus žmonių vartojimo struktūros. Jos šiek tiek skiriasi nuo šalies vidurkių. Tam įtakos turi ir disponuojamų pajamų skirtumai. 2005 m. namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir naturinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 580 litu per mėnesį. Piniginės pajamos sudarė 514 litų, t. y. 89 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis – pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 16,9 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus padidėjo 2,7 procento, realiosios pajamos padidėjo 13,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2004 m., padidėjo 20,6 procento.