Lr konstitucinis teismas
5 (100%) 1 vote

Lr konstitucinis teismas

11

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

„Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai — neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“

(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 102 straipsnis)

1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, o 1993 m. vasario 3 d. Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymą.

1993 m. kovo 18 d. Seimas paskyrė devynis Konstitucinio Teismo teisėjus, o1993 m. balandžio 22 d. nutarimu Seimas paskyrė pastatą Konstitucinio Teismo būstinei (Gedimino pr. 36, Vilnius), kur ji tebėra iki šiol.

1993 m. rugpjūčio 2 d. Konstitucinis Teismas oficialiai pranešė, kad pradeda priimti prašymus nagrinėti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dirba jau 14 metų.

Pagrindinė LR Konstitucinio Teismo funkcija – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą sprendžiant, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės. Jis sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus. Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.

Yra planuojama, kad jau kitų metų viduryje kreiptis į LR Konstitucinį Teismą galės visi LR piliečiai. Į Konstitucinį Teismą galės kreiptis tik tie asmenys, kurių teisės bei laisvės buvo pažeistos ir jie jau išnaudojo visas kitas teisines priemones tas teises apginti. Kitaip tariant, individualų konstitucinį skundą galės rašyti tik tie, kurie jau perėjo visas teismų pakopas ir mano, kad galutinis teismo sprendimas pažeidžia jų teises ir laisves. Individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą bus galima tik dėl Seimo priimtų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar Prezidento dekretų, kurie galėjo tiesiogiai pažeisti asmens teises ir laisves. Jeigu Konstitucinis Teismas priimtų nagrinėti skundą ir jį išnagrinėjęs nustatytų, kad skundžiamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, asmuo įgytų teisę iš naujo teismuose ginčyti ankstesnį jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą ir taip galutinai laimėti bylą. Tačiau galimybė kreiptis dar nereiškia, kad prašymas bus svarstomas. Kitų valstybių praktika rodo, kad svarstoma yra tik apie 5 procentai individualių prašymų.

Čia aš pateikiau diagramas, iš kur ir kiek prašymų gauna Konstitucinis Teismas. Kaip jau galite pastebėti per 2005 metus buvo gauti 34 prašymai, iš kurių 28 pateikė Teismai, 6 Seimo narių grupės, o Prezidentas ir Seimas nepateikė nei vieno. Tuo tarpu 2006 metais buvo gauti 76 prašymai, iš kurių daugiausiai 66 pateikė Teismai, 1 Prezidentas, 7 Seimo narių grupės ir 2 Seimas. Iki šių metų rugsėjo 1 dienos buvo pateikti 32 prašymai ir visi jie buvo gauti iš Teismų. Iš čia galima daryti išvadą, kad daugiausiai klausimų kyla Teismams, kurie tiesiogiai susiduria su įstatymų ir teisės aktų netikslumais ir neatitikimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos atžvilgiu. O Vyriausybė, turėdama teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, to nedarė nei karto per pastaruosius trejus metus.

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko paskirtas teisėjas. Konstitucinio Teismo posėdžio pradžioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, išaiškinamos jų teisės ir pareigos, Teismas išklauso ir išsprendžia jų pageidavimus. Bylą rengęs teisėjas padaro pranešimą, kuriame išdėstoma bylos esmė. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, tiriami įrodymai, vyksta teisminiai ginčai. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą. Baigus teisminį posėdį Konstitucinis Teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo.

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus bei išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Nutarimai ir išvados priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia pirmininko balsas. Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši.

Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstitucinio
Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Pagal Konstituciją įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 844 žodžiai iš 1687 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.