Lr prezidentas
5 (100%) 1 vote

Lr prezidentas

PLANAS

ĮVADAS

1. Prezidento institucijos reikšmė ir statusas Lietuvoje

2. Respublikos Prezidento teisinės padėties Lietuvos tarpukario konstitucijose ir dabartinėje 1992 m. LR Konstitucijoje lyginamoji analizė

2.1. Respublikos Prezidento rinkimai pagal tarpukario Lietuvos ir 1992 m. Konstitucijas

2.2. Respublikos Prezidento įstatymų leidybos teisė

2.3. Prezidento įgaliojimai

2.4. Prezidento galios įgyvendinant užsienio politiką

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Pasirinktoje temoje apžvelgsime Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją ir įgaliojimus, dabartinėje 1992 m. Lietuvos Konstitucijoje, bei paanalizuosime tarpukario Konstituciją. Pasirinkimą lėmė noras išanalizuoti Prezidento instituto koncepciją Lietuvos Respublikoje.

Prezidento institutas kelia didelį susidomėjimą jau vien tik dėl to, kad valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose, nepriklausomai nuo to, kas vykdo vadovo funkcijas, ar monarchas, ar prezidentas. Nuo Prezidento teisinės padėties priklauso valstybės valdymo forma ir atvirkščiai. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtis yra nevienoda. Todėl galime teigti, kad susidomėjimą kelia ne tik instituto raida, bet ir istoriniu požiūrų valstybės valdymo formų įvairovė.

Pagrindinis darbo tikslas slypi jau pačiame pasirinktos temos pavadinime, t.y. išanalizuoti Respublikos Prezidento teisinę padėtį įtvirtintą tarpukario bei 1992 m. Konstitucijose, kokias galias turėjo Prezidentas tarpukario laikotarpiu, kaip tos galios skiriasi nuo dabar Prezidento turimų galių. Kaip skiriasi ir kuo sutampa Prezidento įtaka formuojant užsienio ir vidaus poliką. Pasirinkto darbo objektas yra Respublikos Prezidento teisinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalinga atlikti lyginamąją analizę, darbe bus naudojamas lyginamasis metodas. Kadangi šis metodas yra grindžiamas mažiausiai kelių objektų palyginimu, tai lyginant tarpukario Lietuvos ir dabar galiojančią konstitucijas, kurios išdėstytos daugiau nei 50-ies metų laikotarpyje, nebus apseita be istorinio lyginamojo metodo.

Tikslu atskleisti temą, būtina suformuluoti darbo uždavinius:

1) išanalizuoti tarpukario Lietuvos Konstitucijose įtvirtintą Prezidento teisinę padėtį,

2) išanalizuoti galiojančioje 1992 m. Konstitucijoje reglamentuojamą Respublikos Prezidento teisinę padėtį,

3) savarankiškai išnagrinėjus Konstitucijose įtvirtintą Prezidento padėtį, ją palyginti.

Darbas susideda iš dviejų dėstomųjų dalių, kuriose bus bandoma išspręsti suformuluotus uždavinius bei pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Pirmoje dalyje bus trumpai aptarta Prezidento institucijos reikšmė Lietuvoje, jos įtaka valstybei, bei politikos formavimui. Tendencijos įtakojusios konkretų laikotarpį suteikti šalies vadovui tam tikrą teisių ir įgaliojimų paketą.

Antroje, pagrindinėje dalyje, atliekama Respublikos Prezidento teisinės padėties, įtvirtintos tarpukario Lietuvos konstitucijų bei dabartinėje 1992 m. Konstitucijoje analizė. Autoriaus nuomone, sudarant darbo planą ir nagrinėjant pasirinktą temą nebuvo tikslinga darbą dalimis skirstyti priklausomai nuo Prezidento santykio su valdžiomis, kadangi nagrinėjamo laikotarpio metu net kelis kartus keitėsi valstybės valdymo forma, todėl darbą buvo tikslingiau skirstyti pagal Prezidento galias tam tikrose srityse, kad darbe būtų išlaikomas nuoseklumas.

Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados, kurios iš esmės turėtų atspindėti ar pavyko atskleisti pasirinktą temą, išspręsti užsibrėžtus uždavinius. Trumpai reziumuojančios rašto darbą ir atspindinčios galutinius rezultatus.

1. PREZIDENTO INSTITUCIJOS REIKŠMĖ IR RAIDA LIETUVOJE

Valstybės vadovo teisinę bei faktinę padėtį lemia šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Įvairių valstybių vadovų funkcijos yra vertinamos įvairiai. Tarkim monarchijos šalyse valstybės vadovai “karaliauja, bet nevaldo”, dėl šios preižasties vadovų funkcijos yra vertinamos tik kaip atstovaujamosios – reprezentacines. Panašiai yra ir parlamentinėse respublikose. Žymus skirtumas jaučiamas pusiau prezidentinėse ir prezidentinėse valstybėse, kuriose valstybės vadovai yra ryškūs vykdomosios valdžios atstovai, turintys plačius įgaliojimus.

Nagrinėjant valstybės vadovo teisinę padėti reikia kalbėti apie jo įgaliojimų santykį su įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teisminės valdžių įgaliojimais. Valstybės vadovas įgyvendindamas įgaliojimas bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis. Nuo vadovui suteiktų galių apimties priklauso jo įtaka valstybės gyvenime, be to yra skiriamos prezidentinės, parlamentinės bei mišraus tipo Respublikos Prezidentas.

Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma yra nuolat diskutuojama. Lietuvos Respublikos Prezidentas Konstitucinis teismas 1998-01-10 nutarime nurodė, kad Lietuvoje egzistuoja antivaldymo forma vertintina, kaip parlamentinė Respublika, turinti mišrios valdymo formos elementų. Doktrinoje dėl tokios konstitucinio teismo nuomonės vyksta diskusijos, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų būdas bei kiti įgaliojimai duoda pagrindą Lietuvos valdymo formoje įžvelgti mišrios valdymo formos elementų. Nutarimas buvo kritikuojamas dėl pernelyg formalaus valdžių padalijimo principo aiškinimo. Be viso
to doktrinoje įžvelgiama ir Prezidento statuso problema, kadangi teisės įgyvendinimo poreikiai reikalauja, kad būtų plėtojamas Prezidento instituto vaidmuo garantuojant įstatymų kokybę, užtikrinant įstatymų vykdymą ir didinant valdymo aparato atsakomybę bei drausmę.

Kalbant apie Prezidento statusą įtvirtintą Lietuvos nuolatinėse konstitucijose reikėjų bent jau trumpai apžvelgti padėtį tarpukario Lietuvos laikinose konstitucijose. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose Prezidentas kaip valstybės institucija nebuvo numatyta. Pirmą kartą Lietuvoje Prezidento institucija buvo įtvirtinta 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dėsniuose, kur bendroje dalyje buvo nustatyti vyriausi valstybės valdžios organai: Valstybės Prezidentas, Valstybės Taryba, Ministerių kabinetas. Pagal 1919 m. Konstitucijos pamatinius dėsnius Prezidentas buvo renkamas Valstybės Tarybos, jo kadencija buvo neribojama. Prezidentui suteikiamas tik Ministerių kabineto jau priimtų įstatymų leidimo įgaliojimas. Paminėtina, kad Prezidentas turėjo teisė grąžinti įstatymą Ministerių kabinetui su savo pastabomis. Prezidentas turėjo galią šaukti ir paleisti Valstybės Tarybos sesiją (paleidus sesiją įgaudavo įsatymų leidybos teisę). Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos Pamatiniuse Dėsniuose buvo sujungta įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji galia, t.y atsisakyta pagrindinio šiuolaikinės konstitucinės teisės principo – valdžių padalijimo.

1920 m. birželio 10 d. Laikinojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, vietoje 1919m. naudoto Valstybės Prezidento titulo įvedamas Respublikos Prezidento. Šioje Laikinojoje Konstitucijoje iškeliamas Steigiamasis Seimas. Be to tuo metu buvo iškilusios diskusijos ar Prezidento institucija išvis yra reikalinga. Prezidentą rinkdavo Seimas, jam nebuvo nustatyta jokia kadencija ( beje, kaip ir pačiam Steigiamąjam Seimui). Prezidento įgaliojimas įstatymų leidyboje yra labai sumenkinami, jis neteko veto teisės.

1922m. vyraujančios politinės nuotaikos pasižymėjo demokratijos pakilimu. Lietuva, ilgus metus kentusi carinę priespaudą, kaizerinę okupaciją, troško demokratijos ir laisvės. Kaip tik tuo pat metu demokratijos siekius stiprino Europos valstybėse vyravusios nuotaikos, visa tai turėjo nemažos įtakos rengiant 1922 m. Lietuvos Konstituciją. Rengiant Konstituciją tarp partijų vienybės nebuvo itin daug, kiekvieną jų bandė pakreipti normas savo linkme. Lemiamą įtaką turėjo krikščionys demokratai, kurių balsais 1922 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija. Ydomu pastebėti, kad 1922 m. Konstitucija nebuvo tiesioginio veikimo teisinis aktas, neturinti piliečiams ar valstybės institucijai privalomosios galios. Ji privaloma tik įstatymo leidėjui, kurio leidžiami įstatymai įgyvendina Konstituciją.

Aukščiausią Lietuvos Valstybės institucijų sistemą sudaro: Seimas, Teismas ir Vyriausybė, susidedanti iš Respublikos Prezidento ir Ministrų Kabineto.

Šioje Konstitucijoje atskiro skyriaus Prezidentui nėra. Apie jo teisinę padėtį yra kalbama bendrame skyriuje su Ministerių Kabinetu, kuris vadinamas “Vyriausybė”. Prezidento institucija yra labai sumenkinta, suteikiant jam minimalias teises. Pagal Konstituciją auksčiausias valdymo organas – Seimas. Tokia valdymo forma vadinama seimokratija.

1926 m. vyko valstybės perversmas, kuris su savimi atnešė konstitucinės santvarkos žlugimą. Buvo padarytas galas tendencijai, jog parlamentas yra centrinė politinio gyvenimo institucija Lietuvoje. Atėjusiai naujai valdžiai senoji, 1922 m. Konstitucija netiko, ją reikėjo pakeisti kažkuo nauju. Autoritarinio režimo Lietuvoje istorine pradžia yra laikoma maždaug 1927 m.. Tais pačiais metais buvo paleistas Seimas, nes pagal Konstituciją Prezidentui paleidus Seimą naujoje Seimo rinkimai turėjo įvykti ne vėliau, kaip per 60 dienų nuo Seimo paleidimo. 1928 m. iš esmės pakartojo senąją (1922m.) Konstituciją, tačiau vis dėlto, kai kurios nuostatos buvo pakeistos. Skiriamasis Konstitucijos bruožas yra vykdomosios valdžios ir pirmiausiai Prezidento, galių išplėtimas. Valstybės valdyme išryškėja autoritarinių elementų. Pirmiausiai buvo stengtasi Respublikos Prezidentą išlaisvinti nuo Seimo priklausomybės.

1928 m. Konstitucijos 106 str. įtvirtinama nuostata, kad “Konstitucija veikia nuo jos paskelbimo dienos, bet ji tikrinama ne vėliau, kaip per dešimt metų, tautos atsiklausimo keliu”, t.y. referendumo būdu. Dėl šios priežastie Konstitucija buvo laikoma laikino pobūdžio. Dėl tos preižasties, artėjant 1938 m. artėjo ir 106 str. nuostatos įgyvendinimas, tačiau tam laikotarpui Konstitucija pasirodė pasenusi. Dėl šios preižasties, vietoje rengti referendumą, kad būtų patikrinta Konstitucija, buvo nuspręsta priimti naują Konstituciją, kuri buvo priimta 1938 m. vasario 11 d.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1391 žodžiai iš 4477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.