Lr prezidentas
5 (100%) 1 vote

Lr prezidentas

11213141

PLANAS

ĮVADAS

1. Prezidento institucijos reikšmė ir statusas Lietuvoje

2. Respublikos Prezidento teisinės padėties Lietuvos tarpukario konstitucijose ir dabartinėje 1992 m. LR Konstitucijoje lyginamoji analizė

2.1. Respublikos Prezidento rinkimai pagal tarpukario Lietuvos ir 1992 m. Konstitucijas

2.2. Respublikos Prezidento įstatymų leidybos teisė

2.3. Prezidento įgaliojimai

2.4. Prezidento galios įgyvendinant užsienio politiką

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Pasirinktoje temoje apžvelgsime Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją ir įgaliojimus, dabartinėje 1992 m. Lietuvos Konstitucijoje, bei paanalizuosime tarpukario Konstituciją. Pasirinkimą lėmė noras išanalizuoti Prezidento instituto koncepciją Lietuvos Respublikoje.

Prezidento institutas kelia didelį susidomėjimą jau vien tik dėl to, kad valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose, nepriklausomai nuo to, kas vykdo vadovo funkcijas, ar monarchas, ar prezidentas. Nuo Prezidento teisinės padėties priklauso valstybės valdymo forma ir atvirkščiai. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtis yra nevienoda. Todėl galime teigti, kad susidomėjimą kelia ne tik instituto raida, bet ir istoriniu požiūrų valstybės valdymo formų įvairovė.

Pagrindinis darbo tikslas slypi jau pačiame pasirinktos temos pavadinime, t.y. išanalizuoti Respublikos Prezidento teisinę padėtį įtvirtintą tarpukario bei 1992 m. Konstitucijose, kokias galias turėjo Prezidentas tarpukario laikotarpiu, kaip tos galios skiriasi nuo dabar Prezidento turimų galių. Kaip skiriasi ir kuo sutampa Prezidento įtaka formuojant užsienio ir vidaus poliką. Pasirinkto darbo objektas yra Respublikos Prezidento teisinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalinga atlikti lyginamąją analizę, darbe bus naudojamas lyginamasis metodas. Kadangi šis metodas yra grindžiamas mažiausiai kelių objektų palyginimu, tai lyginant tarpukario Lietuvos ir dabar galiojančią konstitucijas, kurios išdėstytos daugiau nei 50-ies metų laikotarpyje, nebus apseita be istorinio lyginamojo metodo.

Tikslu atskleisti temą, būtina suformuluoti darbo uždavinius:

1) išanalizuoti tarpukario Lietuvos Konstitucijose įtvirtintą Prezidento teisinę padėtį,

2) išanalizuoti galiojančioje 1992 m. Konstitucijoje reglamentuojamą Respublikos Prezidento teisinę padėtį,

3) savarankiškai išnagrinėjus Konstitucijose įtvirtintą Prezidento padėtį, ją palyginti.

Darbas susideda iš dviejų dėstomųjų dalių, kuriose bus bandoma išspręsti suformuluotus uždavinius bei pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Pirmoje dalyje bus trumpai aptarta Prezidento institucijos reikšmė Lietuvoje, jos įtaka valstybei, bei politikos formavimui. Tendencijos įtakojusios konkretų laikotarpį suteikti šalies vadovui tam tikrą teisių ir įgaliojimų paketą.

Antroje, pagrindinėje dalyje, atliekama Respublikos Prezidento teisinės padėties, įtvirtintos tarpukario Lietuvos konstitucijų bei dabartinėje 1992 m. Konstitucijoje analizė. Autoriaus nuomone, sudarant darbo planą ir nagrinėjant pasirinktą temą nebuvo tikslinga darbą dalimis skirstyti priklausomai nuo Prezidento santykio su valdžiomis, kadangi nagrinėjamo laikotarpio metu net kelis kartus keitėsi valstybės valdymo forma, todėl darbą buvo tikslingiau skirstyti pagal Prezidento galias tam tikrose srityse, kad darbe būtų išlaikomas nuoseklumas.

Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados, kurios iš esmės turėtų atspindėti ar pavyko atskleisti pasirinktą temą, išspręsti užsibrėžtus uždavinius. Trumpai reziumuojančios rašto darbą ir atspindinčios galutinius rezultatus.

1. PREZIDENTO INSTITUCIJOS REIKŠMĖ IR RAIDA LIETUVOJE

Valstybės vadovo teisinę bei faktinę padėtį lemia šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Įvairių valstybių vadovų funkcijos yra vertinamos įvairiai. Tarkim monarchijos šalyse valstybės vadovai “karaliauja, bet nevaldo”, dėl šios preižasties vadovų funkcijos yra vertinamos tik kaip atstovaujamosios – reprezentacines. Panašiai yra ir parlamentinėse respublikose. Žymus skirtumas jaučiamas pusiau prezidentinėse ir prezidentinėse valstybėse, kuriose valstybės vadovai yra ryškūs vykdomosios valdžios atstovai, turintys plačius įgaliojimus.

Nagrinėjant valstybės vadovo teisinę padėti reikia kalbėti apie jo įgaliojimų santykį su įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teisminės valdžių įgaliojimais. Valstybės vadovas įgyvendindamas įgaliojimas bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis. Nuo vadovui suteiktų galių apimties priklauso jo įtaka valstybės gyvenime, be to yra skiriamos prezidentinės, parlamentinės bei mišraus tipo Respublikos Prezidentas.

Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma yra nuolat diskutuojama. Lietuvos Respublikos Prezidentas Konstitucinis teismas 1998-01-10 nutarime nurodė, kad Lietuvoje egzistuoja antivaldymo forma vertintina, kaip parlamentinė Respublika, turinti mišrios valdymo formos elementų. Doktrinoje dėl tokios konstitucinio teismo nuomonės vyksta diskusijos, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų būdas bei kiti įgaliojimai duoda pagrindą Lietuvos valdymo formoje įžvelgti mišrios valdymo formos elementų. Nutarimas buvo kritikuojamas dėl pernelyg formalaus valdžių padalijimo principo aiškinimo. Be viso
to doktrinoje įžvelgiama ir Prezidento statuso problema, kadangi teisės įgyvendinimo poreikiai reikalauja, kad būtų plėtojamas Prezidento instituto vaidmuo garantuojant įstatymų kokybę, užtikrinant įstatymų vykdymą ir didinant valdymo aparato atsakomybę bei drausmę.

Kalbant apie Prezidento statusą įtvirtintą Lietuvos nuolatinėse konstitucijose reikėjų bent jau trumpai apžvelgti padėtį tarpukario Lietuvos laikinose konstitucijose. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose Prezidentas kaip valstybės institucija nebuvo numatyta. Pirmą kartą Lietuvoje Prezidento institucija buvo įtvirtinta 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dėsniuose, kur bendroje dalyje buvo nustatyti vyriausi valstybės valdžios organai: Valstybės Prezidentas, Valstybės Taryba, Ministerių kabinetas. Pagal 1919 m. Konstitucijos pamatinius dėsnius Prezidentas buvo renkamas Valstybės Tarybos, jo kadencija buvo neribojama. Prezidentui suteikiamas tik Ministerių kabineto jau priimtų įstatymų leidimo įgaliojimas. Paminėtina, kad Prezidentas turėjo teisė grąžinti įstatymą Ministerių kabinetui su savo pastabomis. Prezidentas turėjo galią šaukti ir paleisti Valstybės Tarybos sesiją (paleidus sesiją įgaudavo įsatymų leidybos teisę). Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos Pamatiniuse Dėsniuose buvo sujungta įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji galia, t.y atsisakyta pagrindinio šiuolaikinės konstitucinės teisės principo – valdžių padalijimo.

1920 m. birželio 10 d. Laikinojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, vietoje 1919m. naudoto Valstybės Prezidento titulo įvedamas Respublikos Prezidento. Šioje Laikinojoje Konstitucijoje iškeliamas Steigiamasis Seimas. Be to tuo metu buvo iškilusios diskusijos ar Prezidento institucija išvis yra reikalinga. Prezidentą rinkdavo Seimas, jam nebuvo nustatyta jokia kadencija ( beje, kaip ir pačiam Steigiamąjam Seimui). Prezidento įgaliojimas įstatymų leidyboje yra labai sumenkinami, jis neteko veto teisės.

1922m. vyraujančios politinės nuotaikos pasižymėjo demokratijos pakilimu. Lietuva, ilgus metus kentusi carinę priespaudą, kaizerinę okupaciją, troško demokratijos ir laisvės. Kaip tik tuo pat metu demokratijos siekius stiprino Europos valstybėse vyravusios nuotaikos, visa tai turėjo nemažos įtakos rengiant 1922 m. Lietuvos Konstituciją. Rengiant Konstituciją tarp partijų vienybės nebuvo itin daug, kiekvieną jų bandė pakreipti normas savo linkme. Lemiamą įtaką turėjo krikščionys demokratai, kurių balsais 1922 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija. Ydomu pastebėti, kad 1922 m. Konstitucija nebuvo tiesioginio veikimo teisinis aktas, neturinti piliečiams ar valstybės institucijai privalomosios galios. Ji privaloma tik įstatymo leidėjui, kurio leidžiami įstatymai įgyvendina Konstituciją.

Aukščiausią Lietuvos Valstybės institucijų sistemą sudaro: Seimas, Teismas ir Vyriausybė, susidedanti iš Respublikos Prezidento ir Ministrų Kabineto.

Šioje Konstitucijoje atskiro skyriaus Prezidentui nėra. Apie jo teisinę padėtį yra kalbama bendrame skyriuje su Ministerių Kabinetu, kuris vadinamas “Vyriausybė”. Prezidento institucija yra labai sumenkinta, suteikiant jam minimalias teises. Pagal Konstituciją auksčiausias valdymo organas – Seimas. Tokia valdymo forma vadinama seimokratija.

1926 m. vyko valstybės perversmas, kuris su savimi atnešė konstitucinės santvarkos žlugimą. Buvo padarytas galas tendencijai, jog parlamentas yra centrinė politinio gyvenimo institucija Lietuvoje. Atėjusiai naujai valdžiai senoji, 1922 m. Konstitucija netiko, ją reikėjo pakeisti kažkuo nauju. Autoritarinio režimo Lietuvoje istorine pradžia yra laikoma maždaug 1927 m.. Tais pačiais metais buvo paleistas Seimas, nes pagal Konstituciją Prezidentui paleidus Seimą naujoje Seimo rinkimai turėjo įvykti ne vėliau, kaip per 60 dienų nuo Seimo paleidimo. 1928 m. iš esmės pakartojo senąją (1922m.) Konstituciją, tačiau vis dėlto, kai kurios nuostatos buvo pakeistos. Skiriamasis Konstitucijos bruožas yra vykdomosios valdžios ir pirmiausiai Prezidento, galių išplėtimas. Valstybės valdyme išryškėja autoritarinių elementų. Pirmiausiai buvo stengtasi Respublikos Prezidentą išlaisvinti nuo Seimo priklausomybės.

1928 m. Konstitucijos 106 str. įtvirtinama nuostata, kad “Konstitucija veikia nuo jos paskelbimo dienos, bet ji tikrinama ne vėliau, kaip per dešimt metų, tautos atsiklausimo keliu”, t.y. referendumo būdu. Dėl šios priežastie Konstitucija buvo laikoma laikino pobūdžio. Dėl tos preižasties, artėjant 1938 m. artėjo ir 106 str. nuostatos įgyvendinimas, tačiau tam laikotarpui Konstitucija pasirodė pasenusi. Dėl šios preižasties, vietoje rengti referendumą, kad būtų patikrinta Konstitucija, buvo nuspręsta priimti naują Konstituciją, kuri buvo priimta 1938 m. vasario 11 d.

Jei 1928 m. Konstitucija turėjo autoritarinių elementų, neužgožiant demokratinių institutų, tai 1938 m. Konstitucija buvo autoritarinio pobūdžio. Konstitucijos 3 str. teigiama, kad Lietuvos Valstybė yra Respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei.

Jei iki tol 1922 m. bei 1928 m. Konstitucijose, Prezidentas buvo suprantamas, kaip vyriausybės dalis, tai 1938 m. Konstitucijoje jis traktuojamas
atskira valdžia. Atkreiptinas dėmesys, kad net pačioje Konstitucijoje atsiranda naujas skyrius “Respublikos Prezidentas”. Konstitucija pasižymi aukšto lygio detalumu, nustatant Prezidento konstitucinį statusą, be to pačioje Konstitucijoje įtvirtinta, kad Prezidentas “daro kita, kas Konstitucija ir įstatymais jam pavesta” Tokiu būdu Prezidento statusas pagal Konstituciją yra tik bazė, jam įgaliojimai gali būti suteikiami ir įstatymais, kuriuos leidžiant jam buvo suteiktas pagrindinis vaidmuo.

1990 m. kovo 11 d. stkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos svarstyti problemos susijusios su Konstitucijos priėmimu. Ankstesniuose projektuose buvo siūloma sukurti parlamentinį valdymą, Prezidentui suteikiant reprezentacines funkcijas. 1991 m. Konstitucijos rengėjai pasidalino į dvi dalis, vieni teigė, kad Respublikos Prezidentui turi būti suteikti svarūs įgaliojimai, kita – siekė stiprinti Seimo įgaliojimus. Naujojoje Konstitucijoje Seimas buvo iškeltas į pirmą vietą, o Prezidento įgaliojimai pastebimai sumažinti.

2. RESPUBLIKOS PREZIDENTO SANTYKIAI SU PARLAMENTU

Respublikos Prezidentas turi įgaliojimų įvairiose srityse, vieni priklauso išimtinai valstybės vadovui, kiti įgaliojimai realizuojami bandrai su kitomis institucijomis.

Pagal 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją, Respublikos Prezidentas buvo silpna politinė figūra. Konstitucijoje jam nebuvo suteikta daug galių. Pagrindinės teisės visose valstybės gyvenimo srityse buvo sutelktos Seimo rankose. Konstitucija nustatė keletą normų skirtų Respublikos Prezidento įgaliojimams nustatyti Seimo darbo atžvilgiu. Prezidentas vykstant karui arba kai daugiau nei pusėje teritorijos yra įbesta karo padėtis, atvejais turi teisę pailginti laiką, kuriam buvo šrinktas Seimas.

Konstitucija numato Seimo paleidimo institutą, kurio panaudojimas suteikiamas Respublikos Prezidentui. Prezidentas turi teisę paleisti Seimą, tačiau susirinkus naujam Seimui turėjo būti perinktas ir Prezidentas. Tokia norma ši teisė yra stipriai suvaržoma, nes perinkus Seimą Prezidentas, vargu ar galėtų tikėtis būti perinktu.

Reikia paminėti, kad Prezidentui buvo suteiktas svarbus įgaliojimas – Seimo 3/5 atstovų balsų dauguma priima Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą reikalauti perduoti spręsti Tautai visuotinio balsavimo keliu. Seimo priimtą ir jau paskelbtą Konstitucijos pakeitimą ar papildymą Tauyos referendumui yra svarbus konstitucinės teisės institutas, kuriuo buvo ribojama Seimo galia. Be to, šis mechanizmas nesudarė galimybės Seimui, pačiam sau išplėsti konstitucines galias.

1928 m. Respublikos Prezidento imunitetas tiksliau tiksliau apsaugomas nustatant, kad norint patraukti Prezidentą baudžiamojon atsakomybėn, reikia, palyginus su 1922 m. Konstitucija, didesnės, ¾ visų Seimo narių balsų daugumos.

Prezidentui suteikiama galia paleisti Seimą. Pažeidžiant valdžių padalijimo principą,Seimui nesant Prezidentas įgauna įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Be to įtvirtinama nuostata, kad nesant ar negalint sušaukti Seimo sesijos Prezidentas vykdo Seimo teises. Politinė Seimo atsakomybė Seimui iš viso naikinama.

1938 m. Kardinaliai keičiasi Prezidento santykiai su kitomis institucijomis. Nuo šiol Prezidentas galėjo skirti Seimo rinkikus, šaukdavo paprastąsias Seimo sesijas. Respublikos Prezidentui suteikiama teisė savo nuožiūra ar kvalifikuotai Seimo narių daugumai pareiškus sušaukti nepaprastąją sesiją ir nustatyti joje svarstomus klausimus. Beto Prezidentas turi teisę paleisti Seimą, neišbuvusį visą kadencijos laikotarpį. Seimo nario bei Ministro priesaikas priima Prezidentas arba jo pavestas Ministras Pirmininkas. Esant nepaprastai padėčiai šalyje dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, jei dėl to nėra galimybės rinkti Seimo narių, Respublikos Prezidentas gali pailginti Seimo buvimo laiką.

Pagal galiojančią 1992 m. Konstituciją Respublikos Prezidentui yra suteikta teisė paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tačiau tokia teisė yra labai apribojama, nes nustatomi tik du atvejai, kada Prezidentas tokią teisę įgyja. Be to pasikartoja 1922 m. Konstitucijoje įtvirtinta norma, kad “kai […] Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus”. Taipogi Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, arba jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Ginkluoto užpuolimo atvejais, įvedant karo padėtį, skelbiant mobilizaciją įvedant nepaprastą padėtį, tarp Seimo sesijų, Prezidentas turi teisę šaukti neeilinę Seimo sesiją. Jis teikia Seimui kontrolieriaus, banko valdybos pirminino kandidatūras.

2.1. RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMAI

Pagal 1922m. Lietuvos Valstybės Konstituciją Respublikos Prezidentą renka Seimas, slaptu balsavimu, absoliučia atstovų balsų dauguma. Prezidentu gali būti renkamas pilietis, ne jaunesnis, kaip 35 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad yra nustatomas Respublikos Prezidento kadencijos laikas, tačiau jis sutampa su Seimo kadencija, t.y. 3 metai. O tai reiškia, kad kiekvienas naujos sudėties Seimas, pasibaigus trejų metų kadencijai, turėjo
naują Prezidentą. Galima teigti, kad nors ir Konstitucija įtvirtina valdžių padalijimo principa, tačiau tai, yra daroma, tik formaliai. Prezidento kadencijos sutapimas su Seimo, daro Prezidentą priklausomą nuo jo, riboja jo savarankiškumą. Be to Konstitucijoje nustatyta, kad Prezidentas eina savo pareigas kol bus išrinktas kitas, o tai reiškia, kad Prezidentas gali būti atstatytas neišėjęs 3 metų kadencijos.

Pagal Konstituciją Seimas 2/3 visų atstovų balsų, bet kada gali atstatydinti Respublikos Prezidentą. Ši teisė nėra suvaržyta jokiai konstituciniais pagrindais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2244 žodžiai iš 4477 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.