Lr valstybės skola ir jos dinamika 2004-2006 metais
5 (100%) 1 vote

Lr valstybės skola ir jos dinamika 2004-2006 metais

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ESMĖ 4

2. VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI POREIKIS 6

3. VIDAUS IR UŽSIENIO SKOLINIMASIS 8

4. VALSTYBĖS SKOLOS DINAMIKA 2004- 2006 METAIS 11

4. 1. Valstybės skolos pagal priemones ir pradinę trukmę dinamika 2004- 2006 metais. 11

4. 2. Valstybės skolos pagal kreditorius dinamika 2004- 2006 metais 13

IŠVADOS 17

NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI 18

1 priedas. Centrinės valdžios skola pagal priemones ir pradinę trukmę 19

2 priedas. Valstybės (valdžios sektoriaus) skola pagal priemones ir pradinę trukmę 21

3 priedas. Centrinės valdžios skola pagal kreditorius 23

4 priedas. Valstybės (valdžios sektoriaus) skola pagal kreditorius 25

ĮVADAS

Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrų poreikių, pavyzdžiui, skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti, įdomiai ir linksmai leisti laisvalaikį ir t.t… Šiuos savo poreikius mes finansuojame iš savo pajamų ar santaupų, tačiau, kai jų trūksta, kreipiamės į draugus bei artimuosius arba bankus ir skolinamės trūkstamų lėšų. Panašiai elgiasi ir vyriausybė, kuri finansuoja savo išlaidas iš gaunamų pajamų (mokesčių, akcizų, įvairių rinkliavų). Bet kai jų trūksta, vyriausybė kreipiasi į finansines institucijas, firmas ar žmones, kad pasiskolintų lėšų savo poreikiams finansuoti.

Valstybės skolinimasis yra neišvengiamas, bet nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje, tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomistų nuomone, Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti papildomų šalies biudžeto išlaidų, kurios apsunkintų ekonomikos plėtrą.

Pa¬grin¬di¬nė pro¬ble¬ma- gerai suprasti valstybės skolos esmę.

Dar¬bo ob¬jek¬tas- Lietuvos Respublikos valstybės skola ir jos dinamika.

Darbo tikslas- išanalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės skolą bei jos dinamiką 2004-2006 metais.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės skolos esmę.

2. Apžvelgti pagrindinius skolinimosi poreikius.

3. Nustatyti vyriausybės skolinimosi poreikių finansavimo šaltinius.

4. Išanalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės skolos dinamiką 2004- 2006 metais.

Dar¬be nau¬do¬ja¬mas moks¬li¬nės li¬te¬ra¬tū¬ros te¬o¬ri¬nės ana¬li¬zės me¬to¬das, įsta¬ty¬mų ir nor¬mi¬nių ak¬tų, statistinių duomenų bei in¬ter¬ne¬to tink¬lala¬pių duo¬me¬nų ana¬li¬zė.

Dar¬bo nau¬da- gerai išanalizavus valstybės skolos esmę, skolinimosi poreikius bei jų finansavimo šaltinius, galima geriau suprasti valstybės skolinimosi priežastis bei kaip vykdomi įsipareigojimai.

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ESMĖ

Valstybės skolinimąsi Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86- 2045; 1999, Nr. 66- 2117; 2004, Nr. 4- 31).

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Valdžios sektorius – sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Valstybės skolos įstatymo [1] 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:

1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti bei valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti;

2) valstybės investicijoms finansuoti;

3) valstybės skolai dengti (refinansuoti);

4) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti;

5) kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.

Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Ši ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

2) nustato Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas bei išleidimo į apyvartą sąlygas;

3) atlieka operacijas su Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose.

Finansų ministerijos funkcijos, susijusios su Valstybės skolos tvarkymu:

1) tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia atskaitomybę;

2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, paskolas su valstybės garantija ir kitus
įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

3) saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių, valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių bei kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų originalus;

4) planuoja skolinimosi poreikį;

5) pasibaigus biudžetiniams metams, derina su kreditoriais įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pagal valstybės vardu gautų paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, likučius;

6) naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;

7) skelbia duomenis apie skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymų nuostatoms.

2. VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI POREIKIS

Vyriausybės skolinimosi poreikis- tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis.

Vyriausybės skolinimosi poreikio dydį lemia 3 pagrindiniai veiksniai:

1. Biudžeto deficitas arba perteklius. Valstybės biudžeto deficitas arba perteklius- tai skirtumas tarp bendrųjų valstybės sektoriaus pajamų ir bendrųjų jo išlaidų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per vienerius metus). Pagrindinis vyriausybės sektoriaus pajamų šaltinis yra mokesčiai. Kiti pajamų šaltiniai yra: socialinio draudimo įmokos, vyriausybės valdomų įmonių pelnas ir palūkanos už vyriausybės vardu suteiktas paskolas. Paprastai vyriausybės sektorius daugiau nei pusę savo pajamų išleidžia prekėms ir paslaugoms. Į šią sumą įeina išlaidos krašto apsaugai ir policijai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms, kelių ir gaisrų apsaugos tarnyboms išlaikyti ir kt. Be to vyriausybė skiria įvairias subsidijas ir dotacijas. Nemažą išlaidų dalį sudaro ir skolos tvarkymo išlaidos.

Centrinės vyriausybės tikslas- pasiekti, kad biudžetas būtų subalansuotas, t. y., kad vyriausybės pajamos būtų lygios jos išlaidoms. Kol taip nėra, vyriausybė turi skolintis.

2. Vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms. Dažnai vyriausybė skolina savo vardu lėšas vidaus arba užsienio rinkose ir jas vėliau perskolina kitiems valstybės valdymo subjektams ar valstybės valdomoms įmonėms. Tai daroma dėl kelių priežasčių, pvz., norint įgyvendinti projektus, kurių finansavimas nenumatytas valstybės biudžete, tačiau jie yra labai svarbūs šalies ūkiui (tai šalies infrastruktūros, energetikos arba gamtosaugos plėtros projektai).

3. Refinansuojamos skolos. Ankščiau susidariusios skolos refinansavimas taip pat gali veikti vyriausybės skolinimosi poreikį. Jeigu vyriausybė grąžina paskolą, paimtą valstybės vardu, kuri buvo perskolinta įmonei ir įmonė šią paskolą grąžino nustatytu laiku, tai šiuo atveju vyriausybės skolinimosi poreikis nedidėja; jis nepadidės ir tada, kai valstybės biudžetas bus perteklinis ir dalį perteklinių lėšų vyriausybė skirs paskoloms grąžinti; tačiau jeigu vyriausybė turės refinansuoti skolą, t.y. imti kitą paskolą, kad grąžintų seną, tai vyriausybės skolinimosi poreikis augs.

Sujungus anksčiau išvardytus 3 veiksnius, gaunamas bendrasis vyriausybės skolinimosi poreikis.

1 lentelė

Bendrasis vyriausybės skolinimosi poreikis

Biudžeto deficitas

Valstybės perskolinimas

Grynasis vyriausybės skolinimosi poreikis

Valstybės skolos refinansavimas

Bendrasis vyriausybės skolinimosi poreikis

Iš bendrojo vyriausybės skolinimosi poreikio, atėmus grąžinamas paskolas, lieka grynasis vyriausybės skolinimosi poreikis (žr. 1 lentelę).

Kiekvienais metais, kuriais vyriausybė turi teigiamą skolinimosi poreikį, t.y., kiekvienais metais, kai jai reikia skolintis, vyriausybės skola didėja, o tada, kai vyriausybės skolinimosi poreikis neigiamas, t.y., kai ji gali grąžinti senas skolas, vyriausybės skola mažėja.

3. VIDAUS IR UŽSIENIO SKOLINIMASIS

Kai vyriausybė yra nustačiusi savo skolinimosi poreikį, ji turi apsispręsti, iš ko norės ir galės imti paskolas, kieno santaupas ji ketina skolintis – savo piliečių ar užsienio, tarpininkaujant rinkų dalyviams ar iš tarptautinių finansinių ir valstybinių institucijų.

Santykius, susijusius su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, reguliuoja Valstybės skolos įstatymas. Šis įstatymas nustato vidaus ir užsienio paskolų skirstymo bei administravimo tvarką, apibrėžia pagrindines sąvokas, atskleidžiančias vidaus ir užsienio paskolų esmę.

Vidaus skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti vidaus kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Užsienio skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas,
išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suma.

Vidaus kreditoriai – finansų įstaigos ir kiti asmenys, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, besiverčiantys ūkine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla ir nuolat arba laikinai, bet ilgiau kaip vienus metus, veikiantys ar gyvenantys Lietuvoje, įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolas valstybei pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1521 žodžiai iš 5004 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.