Lr vyriausybė kaip viešojo administravimo subjektas
5 (100%) 2 votes

Lr vyriausybė kaip viešojo administravimo subjektas

11213141

LR VYRIAUSYBĖ KAIP VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAS

Kursinis darbas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………….3

I. VYRIAUSYBĖS SAMPRATA………………………………………………………………….4

1. Vyriausybės sąvoka…………………………………………………………………………….4

2. Vyriausybės veiklos principai……………………………………………………………….5

II. VYRIAUSYBĖS FUNKCIJOS…………………………………………………………………7

III. VYRIAUSYBĖS FORMAVIMAS IR ĮGALIOJIMŲ PABAIGA……………11

3. LR Vyriausybės formavimas…………………………………………………………….11

4. LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas………………….13

IV. LR VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU IR RESPUBLIKOS

PREZIDENTU………………………………………………………………………………………16

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………18

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………19

ĮVADAS

Šiame darbe atskleista LR Vyriausybės kaip viešojo administravimo ir vieno iš valstybės valdžių subjekto samprata, jos organizavimo ir veiklos principai, bei funkcijos, santykiai su kitomis valstybinės valdžios institucijomis.

Darbe remtasi J. Šato, J. Paužaitės – Kulvinskienės, P.Vinklerio, G. Melniko, A. Bakavecko, A. Dziegoraitienės, A. Dziegoraičio, E. Kūrio, G. Mesonio darbais, LR Konstitucija, kitais teisės norminiais aktais.

Darbo objektas – Vyriausybė.

Darbo tikslas – atskleisti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto sampratą.

Darbo uždaviniai:

1) Atskleisti Vyriausybės sąvoką.

2) Išanalizuoti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto veiklos principus.

3) Nustatyti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribas.

4) Išsiaiškinti Vyriausybės santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu.

Darbo metodai:

1) Mokslinės literatūros analizė.

2) Norminių aktų analizė.

3) Lyginimas.

I. VYRIAUSYBĖS SAMPRATA

1. Vyriausybės sąvoka

Vyriausybė užima vieną iš svarbiausių pozicijų vykdomosios valdžios institucijų sistemoje. Vyriausybė – tai aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti vieningai šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą; – tai Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukščiausioji, kolegiali vykdomosios valdžios institucija, kuri organizuoja valstybės vadovo priimtų dekretų ir Seimo įstatymų įgyvendinimą bei valstybės valdžios institucijų sistemoje užimanti hierarchinį lygmenį po Respublikos Prezidento ir Seimo.

Valstybės valdžios esmė ir struktūra juridiškai paprastai įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose. Ji įgyvendinama remiantis įstatymų leidyba, valstybės aparatu, materialiniais resursais, finansinėmis lėšomis, įtikinimo ir prievartos mechanizmais. Demokratinė valstybės valdžia išreiškia gyventojų daugumos interesus ir įgyvendinama sutinkamai su valdžių padalijimo, pagarbos žmogaus teisėms, vietos savivaldos pripažinimo, teisinės valstybės kūrimo ir kitais principais.

Pagal Konstituciją Vyriausybė nepertraukiamai įgyvendina vykdomąją valdžią.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime nustatyta: Vyriausybė – vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus. Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą. Tai kolegiali bendros kompetencijos institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (Žin., 1998, Nr. 5-99). Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Konstitucijos formuluotės patikslinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje. Jame įtvirtinta, jog šalia minėtos veiklos Vyriausybė saugo konstitucinę santvarką, remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką, teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų, tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus, kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio
politiką, atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų

skyrimo bei atšaukimo, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas, sudaro komisijas bei komitetus (Žin., 1994, Nr. 43-772). Šis Vyriausybės veiklos sąrašas nėra baigtinis, nes kaip jau buvo minėta, Konstitucijos 94 str. 7 d. teigiama, jog Vyriausybė vykdo ir kitas pareigas, kurias numato Konstitucija ir kiti įstatymai (Žin., 1992, Nr. 33-1014) .

2. Vyriausybės veiklos principai

Pagal Konstituciją Vyriausybė nepertraukiamai įgyvendina vykdomąją valdžią. Vyriausybės veikla grindžiama Seimo, pritarusio jos programai, pasitikėjimu (Žin., 1998, Nr. 5-99). Vyriausybės programa – dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos galiojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos kryptys. Šios programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas, o Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai prisideda prie jos rengimo teikdami Ministrui Pirmininkui ir paskirtiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti. Po Seimo pritarimo, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti, numatydama priemonių įvykdymo terminus ir už jų įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas. Kasmet Seimo statute nustatytu terminu Vyriausybė pateikia Seimui metinę savo veiklos ataskaitą, kuri rengiama remiantis ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir apskričių viršininkų metinėmis veiklos ataskaitomis.

Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ši veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui (Žin., 1994, Nr. 63-1238). Ministras Pirmininkas apibrėžiamas kaip labai svarbus Lietuvos Respublikos pareigūnas. Ministrui Pirmininkui ir jo vadovaujamai Vyriausybei tenka pagrindinis vykdomosios valdžios krūvis, o kartu – ir atsakomybė. Ministras Pirmininkas bei Vyriausybė įgyvendina Vyriausybės programoje užfiksuotus įsipareigojimus, per rinkimus duotus šalies piliečiams, atlieka visas Vyriausybės vadovui Konstitucijos numatytas pareigas. Ministras Pirmininkas dirba su savo politine komanda – patarėjais bei LR Vyriausybės kanceliarija. Kaip politikas, Ministras Pirmininkas privalo vykdyti

LR Seimo priimtus įstatymus, bendradarbiauti su visomis šalies politinėmis jėgomis, užtikrinti ūkio plėtrą, visos šalies, visuomenės ir žmonių gerovę.

Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią valstybėje. Vyriausybės galias apibrėžia Konstitucija ir įstatymai.

II. VYRIAUSYBĖS FUNKCIJOS

Vyriausybė laikoma svarbiausia pagrindinių valstybės vidaus ir užsienio politikos krypčių įgyvendintoja. Būdama aukščiausia vykdomosios valdžios institucija, Vyriausybė disponuoja plačiais įgaliojimais visose viešojo valdymo (administravimo) srityse (Paužaitė – Kulvinskienė, 2005).

Teisės aktais Vyriausybei suteiktus įgaliojimus galima skirstyti į dvi grupes: bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji įgaliojimai yra reglamentuoti Konstitucijoje bei Vyriausybės įstatyme ir juos vyriausybė įgyvendina viešojo valdymo (administravimo) srityse (Bakaveckas ir kt., 2005). Specialieji įgaliojimai susiję su atskiromis valdymo sritimis ir jie paprastai įtvirtinti atitinkamuose įstatymuose.

Vienas iš pagrindinių bendrųjų Vyriausybės įgaliojimų – ministerijų ir kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos koordinavimas ir kontrolė. Minėtos institucijos pavaldžios Vyriausybei ir jai atskaitingos už joms pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą atitinkamoje valdymo srityje. Vyriausybė tvirtina ministerijų ir vyriausybės įstaigų nuostatus, nustato jų etatų skaičių ir asignavimų joms išlaikyti dydį valstybės biudžete, turi teisę panaikinti ministrų, vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu jie prieštarauja konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ir ministro pirmininko potvarkiams.

Prie bendrų vyriausybės įgaliojimų dar galima priskirti šiuos: teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų; vykdo įstatymus ir seimo
nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, Prezidento dekretus, įgyvendina vyriausybės programą, rengia ir teikia seimui svarstyti įstatymų ir kt. teisės aktų projektus, vykdo kitas pareigas.

Specialieji Vyriausybės įgaliojimai pasireiškia įvairiose viešojo valdymo (administravimo) srityse: ekonomikos, biudžeto, finansų, kredito ir pinigų politikos; socialinėje, mokslo, kultūros ir švietimo; aplinkos apsaugos; piliečių teisių ir laisvių, teisėtumo ir kovos su nusikalstamumu užtikrinimo, nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos; užsienio politikos ir tarptautinių santykių. (KTU,1999) .

Vyriausybės įgaliojimai:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;

15) sudaro komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai (Melnikas, 1999). Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuose Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.

Vyriausybės įstatymas pakankamai daug dėmesio skiria jos veiklos organizavimui. Jo 24 straipsnyje reglamentuoti Ministro Pirmininko įgaliojimai. Jis atstovauja
Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo posėdžio darbotvarkę; skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato darbuotojus; skiria ir atleidžia Vyriausybės sekretorių; sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus bei skiria jiems ir kitiems pavaldiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas bei juos skatina; sudaro Vyriausybės delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti LR tarptautines sutartis; suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; vykdo kitas pareigas, kurias paveda Ministrui Pirmininkui Konstitucija ir kiti įstatymai (Žin., 1994, Nr. 43-772) .

Pagrindinė Vyriausybės veiklos organizacinė forma yra posėdžiai, kurie vyksta Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, paprastai trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Juose Vyriausybė sprendžia svarbiausius valstybės valdymo klausimus, visų Vyriausybės balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nariai, kurie negali dalyvauti posėdyje, privalo apie tai informuoti Ministrą Pirmininką ir gauti jo sutikimą. Jie gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.

Vyriausybės posėdžiuose be Vyriausybės narių dalyvauja Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, taip pat Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės

institucijų vadovai, apskričių viršininkai bei Vyriausybės atstovai. Be atskiro kvietimo Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai. Asociacijų, profesinių sąjungų, visuomeninių, politinių ar kitokių nevalstybinių organizacijų atstovų dalyvavimo Vyriausybės posėdžiuose klausimus sprendžia Ministras Pirmininkas.

Atskirus klausimus Vyriausybė gali nagrinėti uždaruose posėdžiuose.

Vyriausybės posėdžių organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas Darbo reglamente detaliai reglamentuota Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo, teikiamų teisės aktų projektų bei priimamų sprendimų įvertinimo tvarkos ir kiti klausimai.

Vyriausybės spaudos tarnyba po kiekvieno Vyriausybės posėdžio turi parengti ir paskelbti oficialų pranešimą visuomenės informavimo priemonėms apie posėdyje priimtus sprendimus ir jų esmę (LRS pranešimai [interaktyvus]. Vilnius: LRS l-kla, [žiūrėta 2007 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per..internetą:..http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDocp_int_tekst_id=17004&p_int_tv_id=4018&p_org=0.htm.). Be to, Vyriausybei teikiamų svarbesnių ir kitų aktualiausių teisės aktų projektai skelbiami “Interneto“ tinkle. Čia taip pat skelbiami priimti Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymai ir kiti įsakymais patvirtinti norminio pobūdžio teisės aktai.

Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

III. VYRIAUSYBĖS FORMAVIMAS IR ĮGALIOJIMŲ PABAIGA

3. LR Vyriausybės formavimas

Remiantis 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausybę skiriami du pagrindiniai vyriausybės sudarymo procedūrų modeliai: parlamentinis ir neparlamentinis. Parlamentiniam vyriausybės sudarymo modeliui būdinga tai, kad vyriausybė formuojama atsižvelgiant į parlamento rinkimų rezultatus. Būtent todėl valstybės vadovas skiria vyriausybės vadovu asmenį, kurio kandidatūrai pritaria parlamentas. Šiuo atveju vyriausybės veikla remiasi parlamento pasitikėjimu, ji atsako parlamentui už vykdomą politiką. Neparlamentiniam vyriausybės formavimui būdinga tai, vykdomajai valdžiai nereikalingas parlamento pasitikėjimas, valstybės vadovas ją sudaro savarankiškai. Tačiau ir neparlamentinio vyriausybės sudarymo atveju prezidentas svarbiausius šios institucijos pareigūnus paprastai skiria parlamento pritarimu.

Lietuvos Respublika, kaip teigė Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją yra parlamentinė respublika, nors jai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, todėl Vyriausybės sudarymo būdas esąs neabejotinai parlamentinis (Žin.,1998, Nr. 5-99).

Vyriausybę – kolegialią vykdomosios valdžios instituciją formuoja Seimas ir Respublikos Prezidentas, tačiau jų vaidmuo ir uždaviniai nevienodi. Respublikos Prezidentas šiame procese dalyvauja kaip valstybės vadovas, atliekantis Konstitucijoje numatytas funkcijas, tuo tarpu Seimas veikia kaip tautos atstovybė, kuriai atsakinga
Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 4 p. nustatoma, jog Respublikos Prezidentas „Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ (Žin., 1992, Nr. 33-1014) . Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatuojama, jog „Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą Ministrą Pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybės funkcionavimą užtikrinanti vykdomosios valdžios institucija“. Kai kurie konstitucinės teisės doktrinos atstovai diskutuoja su šiais Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiais. E. Kūris teigia, kad „Prezidento galios formuojant Vyriausybę yra „ne mažiau svarbios“, o netgi lygiavertės Seimo įgaliojimams. Tokios išvados grindžiamos keliais argumentais: pirmiausia teigiama, jog esant Seimo pritarimui, galutinis žodis skiriant Ministrą Pirmininką priklauso Prezidentui, nes Jis įgaliotas pasirašyti dekretą dėl Vyriausybės. Be to, pastebima, jog „Vyriausybės įgaliojimai visais

atvejais grąžinami Prezidentui, o ne Seimui“ (Kūris,1998). Dar vienas argumentas, jog „Prezidento įgaliojimai Vyriausybei yra pirminiai – jie būtini ir jų pakanka, kad Vyriausybė rengtų savo programą, kuriai turės pritarti Seimo dauguma, o Seimo įgaliojimai yra antriniai – jie negali būti suteikiami, jeigu Prezidentas nėra suteikęs savųjų“ (Kūris, 1998).

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 2848 žodžiai iš 5309 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.