Lūkesčiai ir galimybės
5 (100%) 1 vote

Lūkesčiai ir galimybės

Jonas Kantminas

Lietuva siekia šiais metais baigti stojimo derybas su Europos Sąjunga ir 2004 metais tapti jos nare. Bet gana sklandžiai vykusių derybų padangę netikėtai ėmė temdyti tamsūs debesys. Kas gi įvyko? Ko sunerimo Lietuvos žmonės? Jiems susirūpinimą sukėlė 2002 metų sausio 30 dieną paskelbtas Europos Komisijos pasiūlymas būsimų naujų Europos Sąjungos narių ūkininkams skirti tik ketvirtadalį tos finansinės paramos, kurią gauna dabartinių bloko narių ūkininkai. Ši parama būtų pamažu didinama ir tik 2013 metais susilygintų su dabartinių Europos Sąjungos valstybių ūkininkams tiekiamomis išmokomis. Svarstant Lietuvos derybinę poziciją, Lietuvos žemdirbiai tikėjosi 2004 metais gauti iki 1 mlrd. litų išmokų, o pagal Europos Komisijos siūlymus tiesioginės išmokos jiems tesiektų 247 mln. litų. Savo siūlymus Europos Komisija argumentuoja tuo, kad tokio pat dydžio tiesioginės išmokos, kokias dabar gauna Europos Sąjungos valstybių ūkininkai, stabdytų žemės ūkio reformas ir sruktūrizavimą šalyse kandidatėse. Be to, buvo atsižvelgta ir į susitarimą “Agenda – 2000”, kuriame Europos Sąjungos šalių lyderiai nustatė išlaidas žemės ūkiui iki 2006 metų. Šias išlaidas turėjo dalintis šešios šalys kandidatės, o dabar jų skaičius išaugo iki dešimties. Tokie prasti Europos Komisijos pasiūlymai gali sumažinti Europos Sąjungos valstybių kandidačių skaičių, nes kai kurių šalių visuomenė narystę Europos Sąjungoje vertina gana skeptiškai.

Europos Komisijos siūloma parama žemės ūkiui nuvylė Lietuvos žemdirbius. Jiems neaišku, kaip bendroje rinkoje sąžiningos konkurencijos sąlygomis naujųjų Europos Sąjungos šalių ūkininkai galės dirbti, jei gaus tiktai ketvirtadalį lėšų, mokamų ankščiau į Sąjungą įstojusių šalių ūkininkams. Juk nevienoda finansinė parama reiškia skirtingą ne tik žemdirbių, bet ir žemės ūkio produkcijos konkurencingumą. Mažesnes subsidijas gaunančių ūkininkų veikla ilgą laiką plėtosis žymiai lėtesniais tempais. Dabartinių Europos Sąjungos šalių žemės ūkis jau kelinti metai gauna didelę finansinę paramą, todėl yra labiau išvystytas negu šalių kandidačių. Atrodytų, kad paramos labiau ir daugiau reikia atsilikusiam būsimų naujų Europos Sąjungos narių ūkiui. Tuo tarpu Europos Komisija siūlo elgtis priešingai. Nors Europos Komisijos pasiūlyta parama yra papildoma parama, kurios žemdirbiai dabar negauna, tačiau, įstojus į Europos Sąjungą, valstybių sienos bus atviros. Dabar Lietuva gali šiek tiek saugoti savo rinką, o įstojusi į Europos Sąjungą, tegaudami menką paramą, žemdirbiai nesugebės konkuruoti. Ar neprireiks vėl svarstyti galimybės išlaikyti muitus iš Europos Sąjungos šalių įvežamai žemės ūkio produkcijai?

Kiek kitaip yra nusiteikę Lietuvos valdininkai. Europos komiteto direktorius ir vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius mano, kad lėšos Europos Sąjungos plėtrai 2004 – 2006 metams jau paskirstytos, todėl Lietuvos tikslas yra kaip galima greičiau įstoti į Europos Sąjungą ir dalyvauti priimant jos 2007 – 2012 metų biudžetą, o ne įnirtingai derėtis dėl lygiavertės paramos ūkininkams.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 486 žodžiai iš 917 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.