Lygiu galimybiu politka es
5 (100%) 1 vote

Lygiu galimybiu politka es

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LYGIOS GALIMYBĖS 4

2. MOTERYS EUROPOJE 4

3. STRAIPSNIAI 5

4. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ DARBAS 6

5. GALIMYBĖS MOTERIMS EUROPOS PARLAMENTE 6

6. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE 7

6.1 MOTERYS POLITINIAME IR VIEŠAJAME GYVENIME 7

6.2 MOTERYS ŠVIETIME 7

6.3 MOTERYS IR NEDARBAS 8

7. ATEITIES UŽDAVINIAI 9

IŠVADOS 10

LITERATŪRA 11

ĮVADAS

Moterų teisės yra žmogaus teisės, o lyčių lygybė yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi kiekviena šiuolaikinė demokratinė valstybė. ES sutartyje lygių galimybių užtikrinimas apibūdinamas kaip vienas svarbiausių ES rūpesčių. Jau aštuntajame dešimtmetyje ES pirmoji įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes. ES lygių galimybių politika buvo formuojama remiantis ES sutarties nuostata, reikalaujančia, kad vyrams ir moterims už tą patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Tačiau praktiškai šis žingsnis lygybės link užtikrino tik palaipsnius pokyčius. Todėl, nepaisant visų pastarųjų dešimtmečių pastangų, vis dar nepavyko užtikrinti visiškai lygių galimybių. Moterys Europoje vis dar uždirba vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu vyrai, dirbančioms moterims dažniausiai suteikiama mažiau saugumo garantijų ir jos rečiau pasiekia aukščiausiąjį karjeros laiptelį. Šeimose pagrindinė vaikų auginimo ir namų ruošos našta taip pat tenka moterims. Kitaip tariant ES dar teks nemažai nuveikti, kad lygios vyrų ir moterų galimybės būtų užtikrintos praktiškai.

Nors lygių galimybių užtikrinimo politika naudingiausia moterims, tačiau ji duoda naudos ir Europos vyrams. Pavyzdžiui, Europos teisingumo teismo precedento teisės nuostatos turėjo daug įtakos daugumoje valstybių narių įtvirtinant reikalavimą suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių. ES galiojančios nuostatos dėl vaiko priežiūros atostogas vaikui gimus arba jį įvaikinus, be to tėvai, kaip ir motinos, turi teisę neatvykti į darbą, jei prireikia prižiūrėti sergantį arba nelaimingą atsitikimą patyrusį šeimos narį. (3;24-25psl.)

Taigi savo referate nagrinėsiu jau ankščiau minėtas problemas. Paminėsiu straipsnius draudžiančius diskriminaciją, taip pat moteris Europoje, jų galimybes Europos Sąjungos parlamente, t.y. pateiksiu medžiagos apie Europos Sąjungos vykdomą politiką šiuo klausimu. Manau, kad daugiau aptarsiu moterų poziciją šia tema, nes ji mane labiau domina. Taipogi aptarsiu moterų padėtį Lietuvoje tokiose srityse kaip švietimas, politinis ir viešasis gyvenimas, nedarbas. Darbo pabaigoje pabandysiu padaryti išvadas.

1. LYGIOS GALIMYBĖS

ES valstybės narės daug dėmesio skiria vyrų ir moterų lygioms karjeros galimybėms užtikrinti bei neįgaliesiems integruoti į darbo rinką. Todėl ES valstybės nusprendė:

· imtis priemonių, padedančių užtikrinti, kad moterys galėtų įsidarbinti ir būtų įsileidžiamos į tas sritis ir specialybes, kur nuo seno daugumą užima vyrai;

· pasirūpinti didesnėmis vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros galimybėmis ir taip sudaryti moterims palankesnes sąlygas pradėti dirbti arba neatsisakyti turimo darbo;

· palaipsniui šalinti kliūtis, trukdančias vyrams ir moterims po pertraukos (pvz., po motinystės atostogų) vėl grįžti į darbą;

· ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais susiduria darbo ieškantys neįgalieji. (3;11psl.)

2. MOTERYS EUROPOJE

Daugiau nei pusė iš 375 milijonų gyventojų Europos Sąjungoje yra moterys. Nuo 1920 metų, kai dauguma Europos šalių suteikė teisę moterims balsuoti, jų vaidmuo politiniame ir ekonominiame gyvenime žymiai išaugo. Daugiau nei bet kada iki šiol Europos Sąjungoje moterys yra užimtos mokamu darbu ir uždarbis auga. Taip pat auga ir socialinis pripažinimas ir asmeninė laisvė.Kaip bebūtų tai atspindi kasdienybė. Nepaisant fakto, kad lygus elgesys yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų , moterys dar neužima visiškos lygybės su vyrais tokiose srityse, kaip užimtumas, uždarbis, darbo organizavimas, atsakomybės prisiėmimas, pagarbos aukštinimas ir pristatymas viešajame gyvenime, pozicijos.

Dauguma moterų susiduria su ta pačia diskriminacijos rūšimi: pavyzdžiui, nedarbas, ypatingai ilgalaikis, įtakoja jas daugiau nei vyrus. Darbe jos labai dažnai užima žemesnes pozicijas nors vidurinėje mokykloje paprastai joms sekasi daug geriau. Nepaisant to Europos Sąjungos moterys gali padėti pakeisti tokią situaciją į geresniąją pusę. (1;4psl.)

Europos Sąjungos steigimo sutartyje moterų reikalų politika apskritai neminima. Vis dėlto nuo 1957 metų, kai buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija, ji parengė ir įgyvendino daug įvairių vienaip ar kitaip su moterų klausimu susijusių programų. Jos buvo vertinamos kaip Europos Sąjungos veikla, turinti du pagrindinius siekius: ekonominės politikos reglamentavimą papildyti socialinės politikos aspektu ir imtis priemonių sušvelninti struktūrinės krizės darbo rinkoje pasekmes moterims. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į moterų socialinio vaidmens pasikeitimą – juk negalima paneigti, kad laikui bėgant moterys vis labiau įsitraukė į įvairias veiklos sritis, ir atitinkamai padidėjo joms keliami reikalavimai. Pasikeitė ir moterų asmeninės reikmės. Moterų karjeros modelių negalima lyginti su vyrų, mes moters gyvenimas išlieka veikiamas dviejų – šeimos ir profesinės veiklos
– traukos polių.

3. STRAIPSNIAI

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ KONVENCIJA. 14 straipsnis. Diskriminacijos uždraudimas. Tu gali naudotis visomis šiomis teisėmis nepriklausomai nuo savo odos spalvos, lyties, kalbos ar religinių įsitikinimų ar kilmės.

EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS 119 straipsnis. Moterų klausimas Europoje netiesiogiai buvo iškeltas jau Romos sutartyje. EEB sutarties – EB sutartis – 119 straipsnis nurodo valstybių narių pareigą užtikrinti, kad vyrai ir moterys už vienodą darbą gautų vienodą atlygį. Europos integracijos raidoje “vienodo atlygio už vienodą darbą” principas tapo pagrindiniu tolesnėms diskusijoms dėl lygių galimybių netiesioginės moterų diskriminacijos panaikinimo.

Aštuntajame dešimtmetyje Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kai kurios valstybės narės dažnai nesilaiko EEB sutarties 119 straipsnio, parengė kelių direktyvų projektus. Plačiai aiškindamas minėtąjį straipsnį ir nuosekliai remdamasis šiomis direktyvomis, lygių galimybių sampratos įtvirtinimo veiksniu tapo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Be to, Europos Viršūnių Tarybos susitikime Mastrichte 1991 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl socialinės politikos. Šis susitarimas buvo pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir sudarė vyrų bei moterų lygybės ir lygių galimybių darbovietės teisinį pagrindą. Susitarimo dėl socialinės politikos 6 straipsnis reikalauja “vienodo atlygio nediskriminuojant lyčių”. Tačiau valstybėms narėms leidžiama išlaikyti ir priimti teisės normas, numatančias tam tikrus pranašumus moterims (teigiama diskriminacija). 1994 metais Baltojoje knygoje apie Europos socialinę politiką darbo rinkos struktūrinių problemų fone Europos Komisija pateikė nemažai pasiūlymų, kaip moterys galėtų gerinti galimybes, derinti šeimos ir darbo reikalus. Buvo taip pasiūlyta nuo 1996 metų kasmet skelbti “Lygybės ataskaitą”, tapsiančią šios politikos įgyvendinimo stebėjimo priemone.

4. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ DARBAS

“Moterų padėtis Europoje” tapo dingstimi įsteigti pirmąjį Europos Parlamento istorijoje tyrimo komitetą. Nuo 1984 metų šis komitetas žinomas kaip Moterų teisių komitetas. Jo nariai rengė pranešimus, nagrinėjo ataskaitas, atstovavo ES moterų interesams aptariant biudžeto reikalus ir teikė pastabas įvairiais tiesiogiai ar netiesiogiai moterims aktualiais klausimais.

Komisija turi Užimtumo, darbo santykių ir socialinių reikalų generaliniam direktoratui pavaldų Lygių galimybių padalinį. Šis padalinys prižiūri, kaip valstybės narės įgyvendina ES direktyvas. Jam keliamas tikslas remti moteris svarstant joms aktualias ES priemones, tokias kaip profesinis rengimas, prisitaikymas prie naujų technologijų, bendrovių steigimas moterų iniciatyva ir mergaičių švietimas. 1982 metais buvo įkurtas Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas. Jis renkasi reguliariai ir siekia koordinuoti atskirų valstybių veiksmus bei remti komisijos politiką. Taip pat nuo 1988 metų posėdžius rengia neoficiali Moterų reikalų ministrų taryba. Ji siekia ir reikalauja, kad Europos mastu būtų dedama daugiau pastangų sudaryti palankesnes sąlygas šeimos ir profesinės veiklos reikalavimams derinti. (4;131-132psl.)

5. GALIMYBĖS MOTERIMS EUROPOS PARLAMENTE

Europos Parlamentas yra vienintelė Europos institucija renkama tiesioginiu universaliu būdu kas penkeri metai. Moterys, kaip balsuotojos ar rinkėjos vaidina esminį vaidmenį statant dorą visuomenę, pagrįstą lygiom galimybėm ir teisėm. 626 išrinkti atstovai daro permainas ar pritaria planams Europos įstatymų leidyboje.

Todėl Europos Parlamentas rūpi visoms moterims nesvarbu kokios aplinkybės, gyvenimo būdas ar darbas būtų. Tai atveria naujus kelius susiduriant su kasdieninėmis problemomis tokiose srityse kaip maistas, plataus vartojimo prekių apsauga, vaikų žaislų saugumas, lygios galimybės darbe ir pan.

Bet visa tai turi ir platesnį spektrą: kovojant visomis formomis už seksualinę diskriminaciją darbe ir socialiniame gyvenime.Europos parlamentas yra Europos piliečių balsas: kiekvieni rinkimai suteikia moterims galimybę, kad jų balsas būtų išgirstas. (1;7psl.)

6. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE

6.1 MOTERYS POLITINIAME IR VIEŠAJAME GYVENIME

Moterys sudaro apie 52.8 % visų Lietuvos gyventojų, bet jų įtraukimas į politinį ir viešąjį administravimą yra labai menkai išvystytas. Paskutinieji savivaldybės rinkimai parodė, kad moterų dalyvavimas visuomenės valdyme yra sumažėjęs: moterys narės vietinėje valdžioje sumažėjo nuo 22% 1994 metais iki 17.6% 2000 metais. Ši statistika rodo, kad nuo nepriklausomybės moterų skaičius Seime nebuvo didesnis kaip 20%. Šiuo metu tik 3.6% merų yra moterys ir tik dvi moterys yra ministrės. Taip pat yra ir labai mažas moterų aktyvumas partijų viduje. Iš 28 politinių partijų tik trijų partijų lyderiai yra moterys. Per paskutiniuosius vietinės valdžios rinkimus tik 10-20% moterų buvo įtrauktos į kiekvienos partijos sąrašą pirmosiose dešimt pozicijų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1485 žodžiai iš 2925 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.