Lytiškumo ugdymas galimybės ir būdai
5 (100%) 1 vote

Lytiškumo ugdymas galimybės ir būdai

TURINYS

ĮVADAS – 2 –

1. LYTINIS AUKLĖJIMAS – SVARBI RENGIMO GYVENIMUI DALIS – 3 –

1. 1. LYTINIO ŠVIETIMO ATSIRADIMAS – 4 –

1. 2. LYTINIS UGDYMAS AR LYTINIS ŠVIETIMAS? – 4 –

1. 3. KAS YRA LYTIŠKUMAS? – 6 –

1. 4. LYTINIS ŠVIETIMAS TURI BŪTI KONTROLIUOJAMAS – 7 –

2. LYTINIS AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE – 8 –

2. 1. ŠIUOLAIKINĖS CIVILIZACIJOS ĮTAKA JAUNIMO LYTINIAM UGDYMUI – 9 –

2. 2. JAUNIMO LYTINIO GYVENIMO PSICHOHIGIENA – 10 –

2. 3. MERGAIČIŲ LYTINIS AUKLĖJIMAS – 13 –

2. 4. BERNIUKŲ LYTINIS AUKLĖJIMAS – 15 –

3. LYČIŲ SKIRTUMAI – 16 –

4. TIRIAMASIS DARBAS – 19 –

5. IŠVADOS – 27 –

6. LITERATŪRA – 29 –

PRIEDAI – 30 –

ĮVADAS

Mūsų laikais vargu ką nustebins kūriniai meilės ir lytinio artumo temomis. Tai straipsniai periodiniuose leidiniuose, televizija, knygos apie santuokos problemas, lytinio gyvenimo sutrikimus bei būdus jiems įveikti, apie tai, kaip vaikai virsta suaugusiais, kaip ir kodėl pasaulyje atsiranda kūdikiai ir kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Tačiau, kad ir kaip mokslininkai bei publicistai stengiasi pagaliau visapusiškai nušviesti šią žmonių santykių sritį ir išsklaidyti prietarus, daug kas dar laiko lytinius klausimus „delikačiu reikalu“. Dar dažnai suaugusieji nesuvokia, kad reikia aiškinti vaikams lytines problemas, nepadeda jiems pasirengti artėjančiam brandos amžiui, būsimiems santykiams su priešingos lyties asmenimis.

Keičiantis Lietuvos socialiniam ir politiniam gyvenimui, kinta ir pati visuomenė. Savita situacija visuomenėje byloja, jog ryškėja hedonistinis požiūris į gyvenimą, kinta moralinės vertybės: aštrėja jaunimo problemos (paauglių nėštumai, lytiškai plintančios ligos, narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas), kurios tarsi primena, kad šiuolaikinėje epochoje jaunam žmogui turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos tapti visapusiškai susiformavusia, jaučiančia dvasinę pilnatvę asmenybe. Šios gilios socialinės ir kultūrinės krizės aplinkybėmis Lietuvos ugdymo institucijos turėtų tapti ta vieta, kur moksleiviams būtų sudarytos sąlygos lyties grožį, meilę ir draugystę išgyventi kaip svarbią asmenybės brandos dalį. Pastarąjį tikslą galima realizuoti mokyklose diegiant lytinio ugdymo programas, kurios glaudžiai siejasi su bendru ugdymo tikslu, kuomet naudojami vertybiškai gilesni, pagal amžiaus tarpsnius diferencijuoti metodai.

Šių dienų visuomenėje lytinis ugdymas turėtų būti suvokiamas daug plačiau, nes jis apima ne vien specifines žinias, nuostatas, bet ir tam tikrą socializacijos laipsnį. visi pokalbiai ir veiksmai, susiję su lytiniu auklėjimu ir požiūrio į meilę formavimu, turėtų tapti sudėtine to didžiulio proceso, kuriuo vaikas rengiamas šeimyniniam gyvenimui. lytinis auklėjimas bus efektyvus tik tuomet, kai jis harmoningai įsiterps į visapusiškai išprususio socialistinės visuomenės žmogaus auklėjimą. Vadinasi į ugdymo procesą turi įsitraukti ne vien pedagogai, medikai, tėvai, psichologai, teisininkai, bet ir socialiniai pedagogai. Šiuolaikinė socialinė pedagogika, kaip multidisciplininė sritis, siekia įgalinti individą veikti ir tobulėti jį supančioje aplinkoje. Pabrėžtina, jog socioedukacinė veikla yra pašaukta padėti žmogui tapti asmenybe ir skatinti pilnavertiškesnį socialinį funkcionavimą.

1. LYTINIS AUKLĖJIMAS – SVARBI RENGIMO GYVENIMUI DALIS

Tiek tėvai, tiek mokykla ir visa socialistinė visuomenė turi bendrą tikslą – išauklėti paauglius visapusiškais socialistinės visuomenės žmonėmis, turinčiais išsilavinimą ir taip išauklėtais, kad sugebėtų, remdamiesi savo žiniomis ir mokėjimais, požiūriu į gyvenimą, priklausomai nuo savo įsitikinimų, jausmų ir charakterio ypatybių įsitvirtinti visose gyvenimo srityse bei tobulėti, kad galėtų būti tokie, kokius juos pageidauja visuomenė.

Rengti gyvenimui – tai rengti ne tik darbui ir visuomeninei veiklai, bet ir meilei, lytiniams santykiams, santuokai bei šeimai. lytinis auklėjimas, kaip ir dabartinis auklėjimas, pasaulėžiūros formavimas, kultūrinis, estetinis lavinimas bei patriotinis – karinis auklėjimas, yra esminė socialistinės visuomenės žmogaus auklėjimo dalis, todėl visi auklėtojai jam turi skirti kuo daugiau dėmesio. Lytinis auklėjimas turi sietis su kitais auklėjimo aspektais. Jo uždaviniai yra labai daug apimantys, labai platūs. Reikia išugdyti tinkamą vaikų ir paauglių požiūrį į save ir priešingos lyties asmenis lytinių santykių plotmėje, siekti, kad jie aiškiai suvoktų, kaip šiuos klausimus vertina socialistinė visuomenė.

Teigiamų rezultatų galime tikėtis tik tada, kai, lytiškai auklėdami, ne vien pateikiame informaciją, bet ir ugdome tinkamą vertybių supratimą, išmokome vaikus kontroliuoti savo elgesį. Būtinos sėkmingo auklėjimo sąlygos: asmeninis auklėtojo pavyzdys, nuobodulio nekelianti aplinka, nesmulkmeniška globa, konkrečių reikalavimų vykdymas, galimybė auklėtiniui „parodyti save“. Be abejo, reikia nepamiršti, kad rizika taipogi neišvengiama.

Taigi bendrą lytinio auklėjimo tikslą socializmo sąlygomis galima apibūdinti taip: suformuoti ir įtvirtinti tokį lytinį sąmoningumą ir tokią elgseną, kad žmogus būtų pasirengęs ir sugebėtų suvokti lytinį potraukį kaip neatskiriamą meilės jausmo dalį, galėtų daryti didžiai dorovingus sprendimus, užmegzti ir
palaikyti su priešingos lyties asmenimis aukštos kultūros santykius – partnerį laikyti visų pirma asmenybę, suprasti savo vietą visuomenėje. Kiekvienas suaugęs žmogus, galintis daryti vaikui arba paaugliui auklėjamąjį poveikį, turi teisę ir privalo veikti jį lytinėje plotmėje. Vadinasi, reikia kalbėti apie tėvų, ikimokyklinių įstaigų darbuotojų, pedagogų ir jaunimo bei vaikų organizacijų auklėtojų, taip pat visų kitų auklėtojų atsakomybę už jaunosios kartos lytinį auklėjimą. Tėvai, auklėtojai ir pedagogai turi veikti išvien, nes nesutarimai šiuo svarbiu ir subtiliu klausimu gali įžiebti paauglio sieloje abejonių. sėkmės laidas – bendri ir kryptingi visų auklėjimo proceso dalyvių veiksmai.

Taigi vaikų ir paauglių rengimas santuokai ir šeimos gyvenimui yra viso socialistinio auklėjimo proceso uždavinys ir elementas.

1. 1. LYTINIO ŠVIETIMO ATSIRADIMAS

Pedagoginėje bei kitoje šviečiamojoje literatūroje, ypač verstinėje, dažnai painiojamos „lytinio auklėjimo“ ir „lytinio švietimo“ sąvokos. Todėl svarbu suvokti „lytinio švietimo“ sąvokos esmę. Lytinis švietimas – tai pedagoginės veiklos procesas, kuriuo siekiama supažindinti su žmogaus anatominėmis – fiziologinėmis lyties problemomis, lyties higiena, lytinio gyvenimo psichohigiena, lytiškai plintančių ligų ir AIDS profilaktika. Šio proceso pagrindinis principas – žinių suteikimas. Lytinio švietimo atsiradimo XX a. pradžioje priežastys buvo gamtos mokslų paplitimas, kova su lytiškai plintančiomis ligomis bei prostitucija, taip pat moterų emancipacija, jaunuomenės dorinis nuopuolis. Tuo metu Europoje ir Šiaurės Amerikoje vis labiau buvo kritikuojama „senoji seksualinė etika“, kurios esmė grindžiama krikščioniškomis idėjomis bei moralinėmis normomis. Kaip priešprieša lytiniam auklėjimui pasirodė „naujosios seksualinės etikos“ idėjos. Jos iš lyčių sąryšio išmetė ištikimybės dėsnį, kad tik erotinis jausmas būtų visai laisvas. Medikų požiūris, esą stiprus lytinių geidulių valdymas kenkiąs sveikatai, turėjo didelę įtaką „naujosios etikos“ šalininkų veiklai. F. Nietzshe prikaišiojo „senajai etikai“, o E. Key atmetė ištikimybės pareigą, grįsdama pačios sumanytu „etiniu moterystės nutraukimu“. Nors A. Forel įžvelgė valios ugdymo svarbą, tačiau jo moksle juntamas tik šaltas lytinio gyvenimo technikos aiškinimas. Valios ugdymo idėja atitrūko nuo pagrindinės lytinio ugdymo idėjos – padėti jaunimui apvaldyti bundantį jame seksualinį polinkį. Laisvas nuo religinių ribojimų lytinis švietimas išsikovojo svarbią vietą vaikų bei jaunimo ugdymo procese. F. W. Foerster pastebėjo, kad būtent tos naujosios teorijos yra lyg nuodai silpniems, nepastoviems ir bijantiems atsakomybės žmonėms.

1. 2. LYTINIS UGDYMAS AR LYTINIS ŠVIETIMAS?

Lytinis auklėjimas (grindžiamas valios ugdymo principu) ir lytinis švietimas (grindžiamas žinių teikimo principu) iš esmės yra du skirtingi pedagoginiai reiškiniai, tačiau pedagogiškai tikslingas jų derinimas laiduoja visavertį lytinį ugdymą, kurio svarbiausias tikslas – „duoti jaunimui pagal jo subrendimą teisingą lyties dalykų sampratą ir padėti jam apvaldyti jame bundantį bei bręstantį seksualinį polinkį“.

Norint suprasti, kokie pedagoginiai reiškiniai vadinami lytiniu auklėjimu, lytiniu švietimu, lytiniu ugdymu, pirmiausia reikia peržvelgti pagrindinių pedagogikos sąvokų sampratas.

„Ugdymas – pagrindinė pedagogikos sąvoka, suprantama kaip „naujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. darymas, kad ji subręstų visais gyvenimo atžvilgiais ir visomis savo žmogiškosios prigimties išgalėmis“.

Ugdoma dabar, tačiau ateičiai. Mokymas, kaip „ugdymas praktikoje“, kaip tik ir padeda vaiko prigimtinėms galioms skleistis per lavinimo ir auklėjimo sąveiką. Lavinimas per žinių perteikimą išskleidžia vaiko prigimtines fizines bei dvasines galias, o auklėjimas šias galias per vertybių perteikimą „priverčia“ tarnauti tam tikrai prasmei, nukreiptai į Gėrį. Auklėjimu siekiama padėti vaikui teisingai savarankiškai apsispręsti, kokiomis vertybėmis vadovautis gyvenime. Lavinimas ir auklėjimas eina lygia greta, tačiau tam tikrose srityse siekiama auklėjimo arba lavinimo dominavimo. Tuo tarpu švietimas ir auklėjimas nėra lygiagretūs procesai. Švietimas naudojasi ugdymo vaisiais – jis remiasi jau išskleista sąmone ir toliau plėtoja ugdymo išrutuliotas prigimtines galias tam tikroje tikrovės pažinimo srityje. Todėl švietimą tam tikra prasme galėtume suvokti kaip „nekontroliuojamą lavinimą“, sutariant, kad jį patiriantis subjektas jau geba savarankiškai įprasminti gaunamą informaciją (t. y. geba atlikti savikontrolės funkciją). Tuo tarpu ugdymas, jei suprasime jį kaip „specifinį švietimą“, ypatingas tuo, kad jame tikslai ir metodai bei priemonės nustatomi atsižvelgiant į subjekto ypatumus – amžių, lytį, interesus, poreikius, vertybines orientacijas ir pan. Lytinis auklėjimas – tai pedagoginės veiklos procesas siekiant ugdyti dorovines asmenybės savybes ir ypatybes, bruožus bei nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą. Šio proceso pagrindinis tikslas – valios ugdymas. Todėl lytinis auklėjimas pirmiausia yra „valios pedagogika“. Apie lytinio auklėjimo
svarbą užsimenama dar Penkiaknygėje. Lytinio auklėjimo aktualumą parodo ir dešimt Dievo įsakymų. Ateistiniu požiūriu šie įsakymai – tai asmens laisvės suvaržymas, tačiau iš tiesų būtent šių įsakymų laikymasis suteikia žmogui dvasinę laisvę. Ne vien krikščionybė liepia susilaikyti nuo lytinių santykių iki santuokos, grįsdama tuo, kad taip Dievas nori apsaugoti delikačiausią ir jautriausią žmogaus lytinį organą – smegenis.

XX a. pradžioje, plintant krikščioniškosios seksualinės etikos kritikai, lytinio auklėjimo klausimas vėl atgijo Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Lytinio auklėjimo šalininkai (F.W. Foerster, J. Gobis, P. Maldeikis ir kt.) laikėsi griežtų nuostatų prieš lytinį švietimą, kuriame jie įžvelgė dar didesnio palaidumo galimybę. Remiantis išanalizuota literatūra galima teigti, kad XX amžiaus pradžioje Lietuvoje daugiausia šia tema spaudoje pasisakydavo dvasininkai, nes krikščionybės moralinės normos turėjo didelę įtaką požiūriui į lyties klausimus. Tuo metu vyravo keturios pamokymų vaikams apie lytinius klausimus nuomonės: vaikus turėjo mokyti tėvai, mokytojai, gydytojai arba kunigai. Prioritetas buvo skiriamas tėvams. Dvasininkai skatino tėvus daugiau skirti dėmesio vaikų lytiniam auklėjimui, ragino jaunimą gręžtis nuo ištvirkimo. Jie nurodė, kaip ir kada geriau duoti seksualinius pamokymus vaikams, akceptuodami auklėjimo gaires – valios ugdymą, gėdos jausmo reikšmę, vaizduotės higieną, asmenybės tvirtumą. Ypač buvo pabrėžiamas valios ugdymo vaidmuo kaip svarbiausias, lemiantis veiksnys lytiniame auklėjime: „nekaltybės pergalė užtikrinama, kuomet stipri vaiko valia“. Valios ugdymas turi būti pagrindas ne tik lytiškai auklėjant, bet kartu ir ugdant asmenybę. F. W. Foerster, lytinio švietimo mokykloje priešininkas, valios svarbą taip išreiškė: „už kūno jėgą yra svarbiau valios tvirtybė – jei be valios patvarumo nieko didžio negalima pasiekti stiprinant kūną, tad nė kalbos negali būti apie žmogaus vidaus lavinimą“. Dar prieš lyties instinktui prabundant vaikai turi būti raginami laisvu noru nugalėti patys save kitų instinktų ir polinkių srityje (nugalėti alkį, tingumą, vengti melo, laikytis tvarkos ir drausmės). Tuomet atėjęs į paauglį lyties geidulys ras „tokią namų tvarką, kuriai gaus pasiduoti nieko nelaukdamas“, nes ne kūnas viešpataus sielai, bet siela kūnui. Lytiniame auklėjime svarbiausia ne lytinių funkcijų aiškinimas, bet valios tvirtumo – dvasinės jėgos viešpatavimo kūnui džiaugsmo patyrimas. Reikia pastebėti, kad XX a. pradžioje Lietuvoje buvo naudojamos skirtingos sąvokos lytinio ugdymo procesui žymėti: „seksualinis švietimas“, „seksualinis auklėjimas“, „seksualinė pedagogija ir pedagogika“.

1. 3. KAS YRA LYTIŠKUMAS?

Lytiškumas – tai neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Tai tarsi audinys iš daugybės siūlų. Ištraukus nors vieną siūlą, audinio sandara pasikeičia.

Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę, seksą); nuomonė apie save ir savo kūną; lytinę ir reprodukcinę sveikatą (mes atskiriame jas, nes žmogus lieka lytine būtybe ir tuomet, kai nenori ir negali turėti palikuonių); ir t.t., ir t.t. Žmogaus lytiškumo dalis yra jo elgsena – kaip jis elgiasi, kokius sprendimus priima lytiniame gyvenime.

Lytiškumas yra viena esminių asmenybės sudedamųjų dalių, vienas iš jos buvimo, reiškimosi, bendravimo su kitais, žmogiškosios meilės jautimo, išreiškimo bei išgyvenimo būdų. Vadinasi, tai neatsiejama asmenybės skleidimosi bei jos ugdymo dalis. „Juk lytis suteikia žmogaus asmeniui bruožus, kurie biologiniu, psichologiniu ir dvasiniu lygmeniu daro jį vyru ar moterimi. Tad tai labai sąlygoja jo brendimą bei įsitraukimą į visuomenę”.

Lytiškumas būdingas vyrui ir moteriai ne tik biologiniu, bet ir psichologiniu bei dvasiniu lygmeniu ir ženklina bet kurią jų raišką. Toks skirtingumas, susijęs su abiejų lyčių abipusiu papildomumu, visiškai atitinka Dievo planą, apimantį kiekvieno pašaukimą.

Lytinė sueitis, orientuota į gyvybės perdavimą, yra fiziniu lygmeniu didžiausia sutuoktinių meilės bendrystės išraiška. Ištraukta iš abipusio savęs dovanojimo – tikrovės, kuria krikščionis gyvena palaikomas bei praturtintas ypatingos Dievo malonės, – ji praranda savo reikšmę, atidengia individo egoizmą ir yra moralinė netvarka.

Lytiškumas, kreipiamas, kilninamas bei jungiamas į visumą meilės, tampa tikrai žmogiška savybe. Asmens biologinėje bei psichologinėje raidoje jis harmoningai auga ir pilnatviškai išsiskleidžia tiktai pasiekus emocinę brandą, kurią žymi nesavanaudiška meilė ir visiškas atsidavimas.

Lytinio auklėjimo specifinis tikslas – emocinė auklėjamojo branda, savitvarda ir teisingas elgesys.

1. 4. LYTINIS ŠVIETIMAS TURI BŪTI KONTROLIUOJAMAS

Remiantis įvairiais informacijos šaltiniais galima teigti, kad vien tik lytinis švietimas negali užtikrinti dorovingų santykių tarp lyčių. Specifinių žinių suteikimas neugdant valios bei nesistengiant padėti internalizuoti bendražmogiškąsias vertybes tampa per ankstyvo lytinio smalsumo priežastimi. Lytinis švietimas nėra pamokymai, tinkami visiems gyvenimo atvejams. Jis
būti sėkmingas tik tuomet, kai, atsižvelgdamas į „šviečiamojo“ amžių, lytį, vertybines orientacijas, poreikius, brendimo ypatumus ir kt., papildo lytinį auklėjimą, kuris turi dominuoti pedagogiškai tikslingame lytinio ugdymo procese, ir yra lydimas dvasinės kultūros, o ne tiesioginis ir tiesmukiškas. Galima teigti, jog nei lytinis auklėjimas, nei lytinis švietimas, vykdomi atskirai, negali laiduoti, kad bus pasiektas pagrindinis lytinio ugdymo tikslas. Nors literatūra tiesiogiai nekalba apie lytinį ugdymą, tačiau dažnai tai, kas joje vadinama auklėjimu, apima ir lavinimą. Pavyzdžiui, S. Šalkauskis kaip vieną tiesioginių lytinio auklėjimo priemonių siūlo „seksualinį aiškinimą“. Tačiau jis pabrėžia, kad: “nė vienas nereikalingas žodis neprivalo būti pasakytas daugiau negu būtinai reikalinga, ir tik tai, kas atitinka individualinius auklėtinio nusiteikimus, jo faktinį stovį ir jo gyvenimo aplinkybes“. Vadinasi, jis kalba apie „kontroliuojamą švietimą“, t. y. lavinimą. Taigi, tikslingai derinant žinių teikimą apie lytinius klausimus su aukštų moralinių ir dorovinių vertybių ugdymu vaikų ir jaunimo sąmonėje, galima tikėtis teigiamų rezultatų ugdant visavertę asmenybę. Todėl galima teigti, kad tikslingiau būtų kalbėti apie lytinį ugdymą mokykloje, negu diskutuoti, ką pasirinkti – lytinį auklėjimą ar lytinį švietimą. Būtent lytinis ugdymas, kaip tikslingas ir kryptingas pedagoginės veiklos procesas, realizuoja bendražmogiškųjų vertybių bei konkrečių žinių lytiniais klausimais perteikimo ir adekvataus pritaikymo savarankiškame gyvenime tikslą. To negali pasiekti atskirai funkcionuojantys lytinio auklėjimo ir lytinio švietimo reiškiniai. Po šios sąvokų analizės būtų galima išskirti pagrindinius lytinio švietimo ir lytinio ugdymo principus.

2. LYTINIS AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE

Lytinis auklėjimas yra sudedamoji auklėjimo dalis. Jis padeda apsaugoti jaunimą nuo perdėto domėjimosi priešinga lytimi, nuo klaidų meilėje, lytiniame gyvenime. Šios klaidos neretai būna lemtingos, kartais pasekmės būna netgi tragiškos. Neplanuotai pastoti moteris gali bet kuriuo reprodukcinio amžiaus metu, bet tikimybė yra gerokai didesnė jaunystėje, ypač kai dar nėra kontracepcijos patirties. Sekso draudimas dabar paprasčiausiai neveikia, o melaginga informacija tik dar labiau pablogina situaciją. Taigi lytinis auklėjimas tiesiog būtinas. Šeimoje jį atlikti galima trimis būdais:

 informacijos pateikimas, atsakymai į klausimus;

 auklėjamasis elgesys su vaikais;

 tėvo ir motinos bendravimas, auklėjimas savo pavyzdžiu.

Informacija turi būti pateikiama vaikui atvirai. Į klausimus atsakoma tuoj pat, vaiko amžių ir intelektą atitinkančiomis sąvokomis bei žodžiais. Atsakymo vengimas, pasiūlymas paaugti tik didina susidomėjimą sekso klausimais. Atsakyti neretai būna sunku, gali tekti ieškoti literatūros. Ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikų tėvams geriausiai praverstų knygutė „Iš kur aš atsiradau“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2780 žodžiai iš 9142 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.