M valančius – didysis lietuviu tautos švietejas
5 (100%) 1 vote

M valančius – didysis lietuviu tautos švietejas

M.Valančius gimė 1801m., netoli Salantų (Kretingos r.) esančiame Nasrėnų kaime. Pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, studijavo Varniuose ir Vilniuje. Jau studijų laikais pasižymėjo dideliais gabumais, išmintinimi ir darbštumu. 1828m. Vilniaus katedroje įšventintas į kunigus, o 1849m. buvo įšventintas į vyskupus.

Pačioje vyskupavimo pradžioje, lankydamas parapijas skatino kunigus steigti parpines mokyklas, o savo pamoksluose ragino žmones mokyti vaikus skaityti. Kunigams įsakė kalėdojant surašyti nemokančius skaityti vaikus ir jiems kas met nešti knygas. Jau pats surašinėjimas traukė žmones prie knygų. Vyskupui taip pat uoliai susirūpinus mokyklų steigimu ėmė kilti žmonių, mokančių skaityti ir skaičiuoti, skaičius. Pagal dekanų pranešimus 1853m. Žemaičių vyskupijoj buvo 197 mokyklos, kuriose mokėsi 5910 vaikų. Kai kurie mokėsi skaityti ir rašyti namie. Plečiantis parapinėms mokykloms rusų įsteigtos mokyklos vietomis visai ištuštėjo ir užsidarė. Parapinių mokyklų programa buvo labai kukli. Vaikai buvo mokomi skaitymo ir tikybos. Tik kai kuriose mokyklose buvo įvestos rašymo ir skaičiavimo pamokos. Mokyklos neturėjo tinkamų patalpų. Todėl M.Valančius eidavo per dvarinikus prašyti paramos.

M.Valančius rūpinosi pakelti Varnių buities kultūrą – pastatė vandens malūnų, parūpino miesteliui vaistinę, pašto kelią ir stotį, todėl purvinos gatvės buvo išpiltos žvyru. Virtęs tikruoju vyskupijos centru, Varnių miestelis atkuto. Tačiau Valančiui, žinoma, labiau rūpėjo pažadinti miesto dvasią, išjudinti kultūrinį gyvenimą. Varniuose jis ėmė telkti šviesius, veiklius žmones, daugiausia savo Kražių gimnazijos mokinius, seminarijos auklėtinius, dabar jau baigusius aukštuosius mokslus. M.Valančius pradėjo karą su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. M.Valančius nepasidavė rusų valdžios spaudimui. Jis stojo ginti tautą ir katalikų bažnyčią nuo surusinimo. Organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje.

M.Valančius savo gimtinę Nasrėnuose su meile aprašinėjo grožiniuose kūriniuose, savo veikėjams pasirinkdamas giminių ir kitas gerai žinomas šio kaimo žmonių pavardes. Antai “Palangos Juzėje” pagrindinį herojų Jūzupą Viskantą, kuris siuvo pas Kartenos parapijos Kūlupėnų kaimo ūkininką Stropų, veda į Salantų pusę. Kalbėdamas J.Viskanto lūpomis, rašo: “Perėjęs Nasrėnų sodą ir upelę Salantą, pamačiau po kairės rankos gražų gyvenimą…” Antano tretininko pasakojime M.Valančius vėl sugrįšta į savo pamėgtą Nasrėnų sodą, paminėdamas ten seniau (1806m.) gyvenusį Pilypą Brazdauskį. Matyt, ne kartą rašytojas mąstė apie gilią savojo kaimo senovę, nes pasakojime aprašė “Karą pas Salantų pilį”. Nasrėnų sodą, esantį didžiai seną, žinomą net nuo 1112m. Kryžiuočiams veržiantis nuo Kretingos prie Salantų pilies, Nasrėnuose ir Kalnalyje būdavę uždegami pavojų laužai, paleidžiamos malūnų prie Salantos upės užtvankos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 496 žodžiai iš 979 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.