M wėberio biurokratija
5 (100%) 1 vote

M wėberio biurokratija



1. ĮVADAS 2

2. BIUROKRATIJA 3

3. WĖBERIO POŽIŪRIS Į BIUROKRATIJĄ 3

4. IDEALIOS BIUROKRATIJOS TIPAS 4

5. M. WĖBERIO TEORIJOS REIKŠMĖ 5

6. BIUROKRATIJA IR DEMOKRATIJA 6

7. BIUROKRATIJA ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE 6

8. IŠVADOS 9

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

1. ĮVADAS

Biurokratija – sociologinė sąvoka nusakanti vyriausybės ir jos institucijų organizacinę struktūrą, kuriai būdingos formalizuotos procedūros, atsakomybės pasiskirstymas, hierarchija ir neasmeniniai santykiai. Biurokratija taip pat būdinga daugeliui verslo ir visuomeninių organizacijų. Dažnai pats modernios valstybės atsiradimas siejamas su biurokratijos atsiradimu, nes moderniai valstybei būdinga profesionali valdininkija. Biurokratai vykdo politikų sprendimus, jų vietoms užimti pagrindinis kriterijus yra kvalifikacija. Tuo biurokratai iš esmės skiriasi nuo modernių laikų politikų, kurie pareigas užima rinkimų keliu. Kaip neigiama biurokratijos pusė įvardinama tai, kad biurokratai turi visą informaciją reikalingą sprendimams priimti, dėl to gali įtakoti politikus priimančius sprendimus, taip pat nuslėpti jiems prieinamą informaciją. Kita vertus modernios valstybės praktiškai neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus anarchizmo siūlomas alternatyvas. Kasdieniniame gyvenime terminas „biurokratizmas“ vartojamas kaip valdininko, kurio veikla vertinama neigiamai. Tačiau politologams šis terminas suvokiamas kiek kitaip. Biurokratija – tai vienas iš daugelio valstybės administracijos organizavimo būdų, kuriems būdinga tai, kad vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka numatomo darbo turinį; valdininko funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos, kad būtų išvengta jo savivaliavimo; visa valstybės administracija yra griežtai suorganizuota hierarchiškai; siekiant apsaugoti valdininkus nuo įvairių įtakų, iš jų užimamų pareigų jie gali būti atleidžiami tik pagal specialią programą; dažniausiai vietos valstybės administracijoje užimamos konkurso tvarka.

Biurokratijos principus ir pageidaujamas valdininkų, biurokratų – savybes dar šio amžiaus pradžioje aptarė vokiečių sociologas Weberis.Tačiau panašu, kad jo minėti principai liko nevisiškai ar ne visur įgyvendinti arba neužtikrina objektyviai priimtino valdymo. Todėl biurokratijos tyrinėjimai dabar apima ne tiek idealų biurokratijos modelį, kiek – pripažįstant biurokratinės valdymo organizavimo formos pranašumus – jos trūkumus ir apskritai įvairias biurokratijos formas bei biurokratų kaip ypatingos valdininkų grupės interesus. Taigi pats terminas „biurokratija“ gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.

Šiame darbe aš bandysiu apžvelgti M. Wėberio „idealios“ biurokratijos modelį, teoriją, jos poveikį šiuolaikinėje visuomenėje. Rašant šį darbą naudosiosi šia literatūra; Caleman, J Socialinės teorijos pagrindai, Denhardt, R. Viešųjų organizacijų teorijos, Viešasis administravimas, Robbins, S. Organizacinės elgsenos pagrindai, Viešojo administravimo efektyvumas.

2. BIUROKRATIJA

Studijuojant biurokratijos veikalus, neišvengiamai tenka pradėti nuo M. Wėberio. Vokiečių sociologas teigė, kad biurokratija – tai visų pirma racionali organizacija. Wėberis suprato organizacijų veiklos analizę kaip atskirą procesą. Jis tyrė valdžios struktūrų sistemas ir nurodė, kodėl visuomenės nariai siekia tvarkos nenaudojant prievartos, tuo sukurdami valdžios sistemos legitimumą.

Yra naudojamos kelios pagrindinės biurokratijos sampratos. Pirma termino vartosena yra suformuluota Maxo Wėberio. Kita biurokratijos termino vartosena priklauso politinei sociologijai: biurokratija yra valdymo būdas, kurio ląstelės yra biurai. Tai yra valdžia, valstybinis administravimas departamentų pagalba, kai jų darbas organizuotas hierarchiniu ir formaliu principu. Biurokratijos valdžia yra įstatymo ir tvarkos valdžia, biurai yra tik vykdytojai, instrumentai.

Biurokratija dažnai painiojama su „biurokratizmu“. Biurokratizmas yra neigiamas biurokratijos aspektas: perdėtas formalumas, centralizacija, oficialumas. Jis išauga iš biurokratinių organizacjių veikloje ir laikomas viena iš biurokratijos disfunkcijų, nes tada biurokratijos mechanizmo elementai netenka savo funkcinių proporcijų. Taip pat nereikėtų maišyti atributų „biurokratinis“ ir „biurokratiškas“, nes pirmasis nurodo teigiamą arba neutralią savybę, o antrasis – neigiamą.

3. WĖBERIO POŽIŪRIS Į BIUROKRATIJĄ

Pagal Wėberį, visos didelės organizacijos iš principo esti biurokratiškos. Žodį „biurokratija“ 1745 metais sukūrė Vincentas de Gournay, kuris prie žodžio „biuras“, reiškiančio ir įstaigą, ir rašomąjį stalą, pridėjo terminą, išvestą iš graikiško veiksmažodžio „valdyti“. Taigi biurokratija apibūdina pareigūnų valdymą. Pirma šis terminas taikytimas tik valdininkams, bet tolydžio išsiplėtė ir apėmė apskritai visas dideles organizacijas. Iš pradžių ši sąvoka vartojama menkinamąja prasme. Tačiau kiti autoriai
biurokratijoje įžvelgė kruopštaus, tikslaus ir veiksmingo administravimo modelį. Biurokratija, teigė jie, iš tiesų yra pati efektyviausia iš žmonių sumanytų organizacijos formų, nes visas užduotis reguliuoja griežtos procedūrų taisyklės. Wėberio biurokratijos terminas – tai kelias tarp šių dviejų kraštutinumų. Ribotą biurokratinių organizacijų skaičių, nurodo Wėberis, turėjo ir tradicinės civilizacijos. Pvz. Kinijoje biurokratinė valdininkija buvo atsakinga už visus valdymo reikalus. Bet galutinai biurokratija susiformavo tik moderniaisiais laikais. Wėberis laikė biurokratiją pagrindine visuomenės racionalizacijos dalimi, veikiančia visus gyvenimo elementus, pradedant mokslu, baigiant švietimu ir valdymu. Norėdamas išsiaiškinti biurokratinių organizacijų plėtros kilmę, Wėberis apibrėžė biurokratijos idealųjį tipą. Jo sąrašą sudaro šios skiriamosios ypatybės:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 834 žodžiai iš 2578 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.