Mano bendraamžių šneka
5 (100%) 1 vote

Mano bendraamžių šneka

Turbūt daugelis žmonių, iš įvairių šaltinių, yra girdėję, kokia graži, skambi ir daininga yra mūsų gimtoji kalba. Tačiau turbūt retas jaunuolis tesusimąst,o kaip jis teršią šią kalbą savo išgalvotais ar išgirstais žodžiais. Tikram lietuviui tai gali pasirodyti lyg dūris į širdį. Isivaizduokite senolį, išgyvenusį Lietuviško žodžio draudimo laikotarpį ir dabar besididžiuojantį, kad kalba lietuviškai. Kaip jam jaustis beeinant gatve ir girdint kaip jaunuoliai kalba pusiau lietuviškai, pusiau jam nesuprantama kalba. Lietuvių kalba išsigimsta – tai faktas. Šį faktą visi puikiai pripazįsta, tačiau tik retas žmogus ryžtasi bandyti taisyti situaciją. Tačiau to priežastys taip pat labai lengvai suprantamos.

Turbūt kiekvienas, turintis reikalų su kompiuteriu, žino daugelį Lietuviškų terminų,

tačiau naudoja svetimybes, nes jos yra trumpesnės, lengviau įsimenamos bei suprantamos visame pasaulyje.Taigi ar nereikėtų problemos sprendimo ieškoti ten, kur yra daromi įvairūs sulietuvinimai ir naujadarai. Mano nuomone, dauguma atsakys, kad daugybė sulietuvinimų yra gana nelogiški ir nepriimtini kasdieniniam naudojimui. Juk terminai,

naudojami kiekvieną dieną, turėtų būti paprasti ir lengvai įsimenami, o ne kažkoks raidžių kratinys. Žinoma, negalima teigti, kad dėl nepriimtinos šnekos kalti tik kalbininkai. Anaiptol… Kalbininkai gali padėti šią problemą išspręsti. Mano nuomone, kalčiausia yra integracija į vakarus. Juk dauguma Lietuviško slengo atsiranda perdirbus vakarietiškus žodžius. Savaime aišku, kad integracijos nieks nesustabdys, tačiau šioje vietoje vėl galima kreiptis į mūsų kalbininkus. Lietuvos jaunimui reikia lygiaverčių Lietuviškų pakaitalų, kad jiems nereikėtų prisigalvoti savo ir taip teršti gimtąją kalbą.

Taip pat yra žodžių, kurie atrodytų labai lietuviški, tačiau jaunimas vistiek juos trumpina.

Dar vienas didžiulis postūmis vartoti slengą – radijas ir televizija. Visi nešvankūs tekstai labai mėgiami jaunimo. Deje, kalbininkai šioje vietoje jau nebepajėgūs.

Šio darbo tikslas pabandyti išsiaiškinti kaip kalba mano bendraamžiai. Apklausti buvo artimiausi draugai. Po apklausos tenka pripažinti, kad ir pačiam karts nuo karto tenka

pavartoti vieną kitą nevartotiną frazę iš draugų paminėtųjų.

1. vielikas – dviratis (barbarizmas)

2. ačkarikas – žmogus nešiojantis akinius (barbarizmas)

3. ant smūgio – staiga, greitai (semantizmas)

4. dyleris – tarpininkas (vertalas)

5. taimeris – laikmatis (vertalas)

6. nufyrinti – pavogti (barbarizmas)

7. gauti į lempą – gauti mušti (semantizmas)

8. chronius – benamis alkoholikas, valkata (barbarizmas)

9. ožys – skundikas (semantizmas)

10. faras – policininkas (barbarizmas)

11. dukofkė – orkaitė (barbarizmas)

12. fortkė – orlaidė (barbarizmas)

13. ramai – operatyvioji atmintis (vertalas)

14. hardas – kietasis diskas (vertalas)

15. printeris – spausdintuvas (vertalas)

16. flopis – kompiuterinis atminties diskelis (vertalas)

17. forsas – jaunuolis skustomis galvomis, dėvintis treningus ir kitą sportinę apranga, mėgstantis klausyti trankią šokių muziką (barbarizmas)

18. mentūra – policija (barbarizmas)

19. muzonas – muzika (barbarizmas)

20. fonkės – melynės paakiuose (barbarizmas)

21. klyčka – pravardė (vertalas)

22. lagas – vėlavimas, atsilikimas (vertalas)

23. tačka/tačkė – automobilis (barbarizmas)

24. tepti slides – pabėgti (semantizmas)

25. tūsas – vakarėlis (barbarizmas)

26. dratas – viela (barbarizmas)

27. jukos – kraujai (barbarizmas)

28. laptopas – nešiojamas kompiuters (barbarizmas)

29. skeitas – riedlentė (barbarizmas)

30. školė – mokykla (barbarizmas)

Kalbos žodžių visuma yra vadinama leksika. Didžioji Lietuvių kalbos leksikos dalis yra vartotina. Taciau kartais pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jie iš esmės skirstomi į tris grupes:

 Nevartotinos svetimybės (barbarizmai) – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. Barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau atkeliaudavo per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 617 žodžiai iš 1160 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.