Marijampolės miesto strateginis planas
5 (100%) 1 vote

Marijampolės miesto strateginis planas

Turinys

ĮVADAS 2

1. MARIJAMPOLĖS MIESTO ANALIZĖ 3

1.1 Marijampolės miesto apžvalga 3

1.2 Demografija 7

1.3 Situacija darbo rinkoje 7

1.4 Sveikatos apsaugos infrastruktūra 8

1.5 Rekreacijos ir kultūros infrastruktūra 9

1.6 Susisiekimas ir ryšiai 10

1.7 Aplinkos apsaugos infrastruktūra 10

1.8 Parama smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje 11

1.9 Miesto verslo aplinkos SWOT analizė 11

2. ŠVIETIMAS 14

2.1 Švietimo SWOT analizė 17

2.2 Priemonės 17

3. TRANSPORTAS IR JO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 23

3.1 Transporto sektoriaus ir jo infrastruktūros SWOT analizė 24

3.2 Automobilių keliai 24

3.3 Via Baltica magistralė 27

3.4 Geležinkelis 31

3.5 Padėties reikšmė miestui – išvados ir perspektyvos 32

LITERATŪRA 34

1 PRIEDAS. Pagrindiniai transporto koridoriai 35

2 PRIEDAS. Europos standarto geležinkelio trasa 36

ĮVADAS

Darbo tema yra “Marijampolės strateginis planas”. Darbas atliktas tokia tvarka:

1. Reikalingų duomenų atranka ir analizė.

2. Prioritetinių krypčių pasirinkimas.

3. Prioritetinių krypčių esamos padėties analizė, plėtros galimybių numatymas, strategijos įvardijimas bei priemonių tikslų įgyvendinimui parinkimas.

Pirmajame skyriuje nagrinėta bendra miesto padėtis, aptariama pagrindinių miesto sektorių būklė. Išskirta, kokius pranašumus, trūkumus tam tikruose sektoriuose Marijampolė turi ir kaip jais pasinaudoti ar juos pašalinti būtų galima.

Turimos medžiagos analizės rezultate atrenkami du prioritetai, kurie vėlesniuose skyriuose yra analizuojami. Šiems prioritetams numatomi tikslai, uždaviniai, bei priemonės tiems tikslams pasiekti.

1. MARIJAMPOLĖS MIESTO ANALIZĖ

1.1 Marijampolės miesto apžvalga

Miestą apibrėžia daug įvairių veiksnių – tai miesto kultūra, administracinė funkcija, ne žemės ūkio sektoriui priklausančių žmonių procentas bei populiacijos dydis. Kalbant apie administracinę funkciją, reikia pabrėžti, kad ją nustato nacionalinė valdžia, tad čia miesto samprata priklauso nuo šalies įstatymų. Gyventojų skaičius yra patogus kriterijus, kai miesto samprata apibrėžiama šalyje; tačiau naudojant jį tarptautiniu mastu, kyla problemų, nes skirtingose šalyse didmiesčių gyventojų skaičius gali net labai smarkiai skirtis

Marijampolės miestas, didžiausias Sūduvos (Suvalkijos) miestas, septintas pagal dydį Lietuvoje, apskrities centras, išsidėstęs abipus Šešupės. Atstumas nuo Marijampolės iki Vilniaus – 139 km, iki Klaipėdos – 231 km, iki Lenkijos sienos – 38 km.

Savivaldybė yra svarbių automobilių magistralių sankirtoje. Viena iš jų Via Baltica po rekonstrukcijos sujungs Helsinkį su Centrine ir Pietų Europa, kita – Karaliaučiaus (Kaliningrado) miestą per Minską (Baltarusija) su Maskva. Marijampolės miestas turi patogų susisiekimą su kitais Pietų Lietuvos miestais. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Kaunas-Šėštokai-Alytus.

Savivaldybė užima 75,5 tūkst. ha, iš jų 72 proc. užima žemdirbystės plotai, 12,3 proc. – miškai, 4,2 proc.- miestai ir gyvenvietės, 2 proc. – pramonės įmonės ir keliai, 6,9 proc. – kitos paskirties žemė.Gyventojų skaičius 70,8 tūkst.

Savivaldybės bendras plotas 75 500 ha

Nedarbo lygis savivaldybėje (proc.) 9,0

Nedarbo lygis Lietuvoje (proc.) 9,3

Įmonių skaičius 2231

Tiesioginės užsienio investicijos Marijampolės mieste, 2001 m. pusmetis 28577 tūkst. Lt

Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis

1 pav.: Statistiniai rodikliai

Marijampolės miestas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Suomijos Kokolos miestu, Vokietijos Bergiš Gladbacho miestu, Lenkijos Suvalkų ir Piotrkov Tribulnalski miestais, Hordalando Kvamo savivaldybe, Danijos Viborgo miestu, Rusijos Černiachovskio miestu. Marijampoliečius su jų partneriais sieja verslo, sporto, mokslo ir švietimo, turizmo bei kiti ryšiai.

Marijampolė turi ir savo visuomenės informavimo priemonių: leidžiami laikraščiai „Suvalkietis“, „Marijampolės laikraštis“, „Marijampolės kronika“, „TV savaitė“, „Sugrįžimai“, žurnalas „Suvalkija“, veikia vietinė televizija, vietinė radijo stotis „Kapsai“. Mieste yra 1 kino teatras, veikia Municipalinis dramos teatras.

Marijampolėje veikia Jaunimo teatro studija „Gaja“, Marijampolės teatro draugija „Gabija“. Aktyviai mieste veikia menininkų klubas „Kiemas“, nuolat rengiantis parodas, plenerus, tautodailės klubas „Mūza“. Respublikoje gerai žinomas vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“ (vad. R.Morkūnas) su koncertinėmis programomis aplankė daugelį užsienio šalių. Choreografiniai kolektyvai „Vilga“, „Javonėlis“ sėkmingai pasirodo respublikoje ir užsienio šalyse.

Mieste vyksta tradicinės šventės: teatro festivalis „Auksinis obuolys“, „Miesto dienos“, Joninių šventė, Derliaus šventė, populiariausio marijampoliečio rinkimai, Senųjų metų palydos

Marijampolė – miestas, turintis senas sporto tradicijas. Marijampolės sporto mokyklose ir sporto klubuose kultivuojama apie 30 sporto šakų. 1989 m. įkurto sporto klubo „Gija“ moterų krepšinio komanda dalyvauja Lietuvos didžiųjų miestų turnyre ir laimi prizines vietas. Nuo 1993 m. Marijampolėje organizuojami Suvalkijos galiūno turnyrai.

Marijampolė – tinkamas miestas ūkio plėtrai bei verslo vystymui ir greitam bei patogiam gamybos produktų transportavimui. Darbo jėga mieste 1998 metais
sudarė 2,6% visos Respublikos darbo jėgos, o užimtų gyventojų skaičius tais pačiais metais sudarė 1,27% visų užimtų ekonominėse veiklose Lietuvos gyventojų. Dauguma miesto gyventojų dirba maisto, lengvosios pramonės įmonėse, statybose, transporte, prekyboje, aptarnavimo sferose.

Marijampolę garsina Kučinsko firma „Arvi“, B.Kurtinaitienės įmonė „Javona“, Sinkevičiaus firma „Eldoradas“, AB „Statybos ritmas“ , UAB „Mantinga“. Savo gamybiniais laimėjimais marijampoliečius džiugina UAB „Marijampolės melioracija“, AB „Pakma“. Sparčiai vykstant valstybinio turto privatizavimo procesui, buvo ir yra kuriama privataus verslo bazė. Nuolat ieškoma bendradarbiavimo partnerių užsienio šalyse, užsienio kapitalo investitorių.

1998-1999m. Marijampolės miesto biudžetas buvo perteklinis. 1997m. Marijampolės miesto biudžeto pajamos buvo 36810,8 tūkst. Lt, 1998m. – 52522,2 tūkst. Lt, o 1999 sumažėjo iki 47691,4 tūkst. Lt, t.y. 1999 m. biudžeto pajamos padidėjo 29,56%, palyginus su 1997m. biudžeto pajamomis.

Didžiausia dalį pajamose sudaro mokestinės pajamos, kurių tarpe didelę dalį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis.

Nemokestinės pajamos, t.y. pajamos už eksploatuojamą valstybės, savivaldybių turtą, baudos, pajamos iš konfiskacijų ir kitos nemokestinės pajamos, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė apie 4 % visų Marijampolės miesto biudžeto pajamų.

Biudžeto pajamų struktūra ir jos dinamika 1997-1999 metais pavaizduota 2 paveikslėlyje.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis

2 pav. Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos ir struktūra

Didžiausią dalį Marijampolės miesto biudžeto išlaidose sudaro išlaidos socialinei sferai, t.y. švietimui, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, globai ir rūpybai, sveikatingumui, rekreacijai ir kultūrai. Išlaidos šiai sferai atitinkamai sudarė 1997m. 69,72% arba 26298,20 tūkst. Lt, 1998m. – 71,51% arba 36733,7 tūkst. Lt ir 1999m. – 77,86% arba 36838,0 tūkst. Lt.

Marijampolės miesto biudžeto išlaidų paskirstymas pagal valstybės funkcijas pavaizduotas 3 paveiksle.

Kaip matome, didžiausią dalį išlaidose sudaro išlaidos švietimui, net 61,86% visų išlaidų, taip pat 13,09% sudaro išlaidos butų ir komunaliniam ūkiui, bei 10,87% – socialinei apsaugai, globai ir rūpybai. Palyginus Marijampolės miesto biudžeto išlaidų struktūrą 1997-1999 metais, labai žymių pokyčių nepastebima. Ekonomikai per nagrinėjamą laikotarpį buvo skiriama apie 20% biudžeto išlaidų. Nagrinėjant socialinę sferą, paaiškėjo, jog biudžeto išlaidų dalis skirta švietimui kasmet augo (lyginant 1997-1999m. padidėjo 40,69 %). Mažėjo dalis skirta sveikatos apsaugai ir 1999 m. ji visai išnyko.Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis

3 pav. Marijampolės miesto biudžeto išlaidų paskirstymas

1.2 Demografija

Tiek Vilniaus, tiek Kauno miestuose natūralus gyventojų prieaugis 1000-iui gyventojų atskirais laikotarpiais buvo neigiami. Kauno mieste šis rodiklis 1995-1998 m. buvo neigiamas (išskyrus 1996 metus), kai tuo tarpu Vilniaus mieste natūralus gyventojų prieaugis buvo neigiamas 1996-1997 m. Marijampolės bei Alytaus miestuose visą nagrinėjamą laikotarpį natūralus prieaugis buvo teigiamas. Lyginant 1995-1998 metus, Marijampolės mieste natūralus prieaugis sumažėjo 11,5%. Šį rodiklį Marijampolės mieste įtakojo gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai.

Visi demografiniai procesai pastaraisiais metais įgavo naujų bruožų: gimstamumas staiga labai sumažėjo, mirtingumas padidėjo, migracijos srautai pasuko priešinga linkme – gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas.

1.3 Situacija darbo rinkoje

Marijampolės darbo biržos duomenimis 2000 m. pradžioje darbo ieškojo 6536 gyventojai. Tai vos ne dvigubai daugiau nei 1999 m. pradžioje (tuomet buvo 3679 ieškantys darbo gyventojai). Didėja nedarbas žemės ūkyje, kaimo gyventojai sudaro 43,7 % darbo jėgos pasiūlos. Į darbo biržą kreipiasi daugiau kvalifikuotų, dėl ekonominės situacijos darbo neseniai netekusių asmenų. Daugėja ieškančių darbo priešpensinio amžiaus asmenų. Išlieka nepakankama bedarbių kvalifikacija ir darbo patirtis, kas trečias besikreipiantis bedarbis būna iš dalies praradęs savo kvalifikaciją, nes kreipiasi po ilgesnės darbo veiklos pertraukos. Ieškančiųjų darbo portretas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė

Ieškančiojo darbo portretas

Ieškančiojo darbo portretas 1998 01 01 1999 01 01 2000 01 01 Pokytis nuo 1998 iki 2000 m. Dalis visumoje

Ieškantys darbo 3080 3679 6536 112,21% 100,00%

Pasirengę darbo rinkai 236 190 1872 693,22% 28,64%

Nepasirengę darbo rinkai 2844 3489 4664 63,99% 71,36%

Moterys 1641 1653 3052 85,98% 46,70%

Jaunimas iki 25 m. 585 786 1244 112,65% 19,03%

Ilgalaikiai bedarbiai 397 422 819 106,30% 12,53%

Bedarbiai su PUG1 1124 1251 2080 85,05% 31,82%

Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis

1. 2000 m. pradžioje darbo ieškojo beveik dvigubai daugiau žmonių nei 1999 m. pradžioje.

2. Didžiausią ieškančiųjų darbo dalį sudarė visgi nepasirengę darbo rinkai gyventojai.

3. Net 46,7 % visų bedarbių sudarė moterys.

4. Marijampolės darbo birža, plėsdama ieškančiųjų darbo informavimą, konsultavimą bei aktyvinimą darbo
rinkoje, per 1999 metus į darbo rinkos politikos priemones integravo 58,6 proc. ieškančiųjų darbo asmenų.

5. Pastaraisiais metais auga neturinčių profesinio parengimo jaunimo skaičius.

6. Didžiausią paklausą turi paslaugų sferos darbuotojai. Trūksta juristų, buhalterinės apskaitos, informatikos specialistų, pardavėjų, padavėjų, suvirintojų elektra ir dujomis.

7. Didžiausias perteklius buvo žemės ūkio ir gyvulininkystės, statybos, baldų ir medienos gaminių bei siuvinių ir tekstilės technologų.

1.4 Sveikatos apsaugos infrastruktūra

Marijampolėje kryptingai formuojama sveikatos apsaugos politika bei vystoma sveikatos priežiūros sistema.

2. Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą.

3. Užregistruotų susirgimų skaičiaus augimas liudija didėjantį gyventojų sergamumą. Nuo 1993 m. šis rodiklis išaugo net 29,9 %.

4. Nuo 1990 m. stacionare gydytų suaugusių skaičius išaugo 25,5 %. Tuo tarpu vidutinis gulėjimo laikas sumažėjo 34,6 %.

5. Nuo 1995 metų pastebimos gyventojų mirtingumo lygio mažėjimo tendencijos.

1.5 Rekreacijos ir kultūros infrastruktūra

Marijampolės miesto gyventojai ir svečiai rekreacijos poreikiams tenkinti gali naudoti 18 miesto parkų ir skverų. Daugiausia skverų bei parkų yra miesto centre. Tai Ramybės, Jeruzalės, Rygiškių, J.Vaižganto, Teatro, Seminarijos, Poezijos, Vytauto Didžiojo parkai. Didžiausi ir gausiausiai miesto gyventojų bei svečių lankomi yra Pašešupio bei Marių parkai. Pašešupio parkas driekiasi Šešupės pakrante. Tačiau jame nėra įrengta nei stovyklaviečių, nei vaikų žaidimo aikštelių ar krepšinio bei futbolo aikščių. Vasarą, siekiant pritraukti daugiau poilsiautojų parke galėtų veikti vandens atrakcionai bei poilsiautojus kviesti apsilankyti vasaros kavinė. Kaip informavo Aplinkos valdymo skyrius, Marių parko teritorijoje UAB “Šešupės vingis” stato naują poilsio, sporto ir paslaugų kompleksą, kurį sudarys šiuo metu statomas viešbutis, planuojami statyti kavinė – restoranas, teniso kortai, atviri baseinai, valčių ir vandens dviračių nuoma ir kt.

Rekreacijos plėtra Marijampolės mieste, suteiktų naudą ne tik miesto gyventojams (fizinių ir dvasinių jėgų atstatymas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, gerinant turizmo infrastruktūrą), tačiau ir suteiktų palankią progą pristatyti miesto istoriją ir kultūros reikšmingiausius bruožus, tradicijas, jo gyvensenos aplinkybes, laukiamas perspektyvas ir t.t. Tuo pačiu rekreacijos plėtrą, akcentuojant turizmą kaip rekreacijos pagrindinę formą, galima laikyti pelninga verslo sritimi. Tuo požiūriu turizmas yra siūlančio paslaugas subjekto ar miesto savivaldybės sugebėjimas patiekti rinkai tokį produktą, kuris įgytų paklausą ir galėtų būti perkamas kaip paslauga turistui, kaip licenzija turistini veiklai organizuoti ir t.t. Parduotos paslaugos kaštai įgalintų tiekėją gauti bent minimalų pelną, o turizmą organizuojančiai šaliai (miestui) – gauti įvairaus pavidalo įplaukas į biudžetą.

Marijampolės mieste rekreacijos ištekliai nėra pilnai išnaudojami. Viena iš priežasčių – nėra vieningos informacinės sistemos. Pirmiausia, miestas neturi jokio informacinio leidinio (turistinio gido) apie esamus Marijampolėje kultūriniu ar istorinius objektus, viešbučius, restoranus, kavines, poilsio zonas ir pan. Miesto savivaldybė turėtų inicijuoti šio leidinio išleidimą. Kad miestui jis pigiau kainuotų, reiktų siūlyti suinteresuotoms organizacijoms reklamuotis jame. Taip savivaldybė turėtų inicijuoti turizmo informacinio centro kūrimą. Šiame etape savivaldybė galėtų skirti patalpas, o teikiamų paslaugų organizavimą atiduoti privačiai iniciatyvai.

1.6 Susisiekimas ir ryšiai

Lietuva – tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus. Marijampolė, esanti pietvakarinėje Lietuvos dalyje, netoli Lietuvos- Lenkijos sienos, yra gana svarbių transporto srautų sankirtoje. Miestą kerta du svarbūs tarptautiniai transporto koridoriai: Šiaurės- Pietų kryptimi – I Kretos koridorius ir Kretos IX koridoriaus atšaka Kaunas- Kaliningradas (1 Priedas). Tokia strategiškai patogi miesto geografinė padėtis palanki transporto plėtrai. Be šitų galimybių negalima pamiršti ir europinės vėžės geležinkelio perspektyvas.

Svarbiausia Marijampolę kertanti automagistralė – jau minėta europinė magistralė E67 Via Baltica (Talinas- Ryga- Kaunas- Varšuva). Tai ne vienintelė europinius standartus atitinkanti magistralė. Numatoma, jog artimiausiu metu europinio standarto ženklą E273 gali gauti magistralė Marijampolė- Prienai- Vilnius, o prie europinės magistralės E28 (Berlynas- Gdanskas) prisijungti kelias Kaliningradas- Marijampolė- Kaunas- Zarasai- Daugpilis- Ostrovas. Taigi Marijampolė, esanti patogioje transporto magistralių sankirtoje, yra pagrindiniai vartai į Vakarų Europą tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Baltijos šalių, Rusijos.

Be šitų galimybių negalima pamiršti ir europinės vėžės geležinkelio perspektyvas. Tai vėlgi leidžia prognozuoti tam tikras galimybes transporto infrastruktūros plėtroje.

1.7 Aplinkos apsaugos infrastruktūra

Atsižvelgiant
visuomenės interesus ir įgyvendinant Lietuvoje priimtų įstatymų ir nutarimų nuostatas, gali būti išskirtos šios svarbiausios kryptys:

1. Aplinkosauginių kriterijų taikymas, valdant ir planuojant miestą;

2. Marijampolės aplinkos kokybės išsaugojimas ir jos gerinimas;

3. Visuomenės sveikatos sauga ir jos stiprinimas;

4. Marijampolės miesto gamtinės įvairovės apsauga ir gausinimas;

5. Gamtos išteklių racionalus naudojimas;

6. Atliekų tvarkymas;

7. Visuomenės aplinkosauginis švietimas (ugdymas, mokymas, informavimas), siekiant didesnės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.

1.8 Parama smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje

Verslo organizacijų bei verslo paramos formų (tiek vietinės iniciatyvos, tiek ir užsienio fondų) Lietuvoje yra tikrai nemažai tačiau finansinės ir nefinansinės paramos teikimas nėra tinkamai koordinuojamas ir apie ją nėra plačiai informuojama, todėl dauguma verslininkų apie galimą pagalbą taip ir nesužino. Marijampolės miesto įmonių paslaugoms įkurtas Marijampolės miesto SVV paramos fondas; 1997- 1999 metais suteikta garantijų paskoloms 16 vietinių įmonių;

Veikia kelios regioninės organizacijos: Suvalkijos statybų ir statybinės pramonės asociacija „Suvalkijos statyba“, Marijampolės apskrities pramonininkų ir darbdavių asociacija, Marijampolės apskrities statybos įmonių asociacija „STAPARTA“, Suvalkijos krašto verslininkų asociacija, KPPAR Marijampolės filialas, Lenkijos- Lietuvos ūkio rūmai. Verslininkai aktyviai dalyvauja ir respublikinės reikšmės verslo asociacijų ir konfederacijų veikloje. Norint sukurti verslo plėtrai palankią aplinką, turėtų susivienyti valstybinės ir verslo organizacijos, taip pašalindamos darbų dubliavimą.

1.9 Miesto verslo aplinkos SWOT analizė

Verslo aplinkos SWOT analizės lentelėje (2 lentelė) pateikiamos bendros pagrindinės išvados apie verslo aplinkos elementus: demografinę situaciją, profesinis mokymas, materialines investicijas, sveikatos apsaugą, gamtos apsaugą, inžinerinę infrastruktūrą.

2 lentelė

Privalumai Trūkumai

1. Teigiamas natūralus gyventojų prieaugis.2. Tiesioginių užsienio investicijų augimas.3. Išvystytas profesinių mokyklų tinklas.4. Svarbių transporto srautų sankirta.5. Via Baltica erdvinės plėtros zona.6. Inžinerinė infrastruktūra išvystyta pakankamai 1. Santykinai didelė nedarbingų gyventojų dalis.2. Neigiamas migracijos saldo 3. Stiprios investicijų pritraukimo veikla užsiimančios tarnybos nebuvimas.4. Neplanuojama švietimo sistemos veikla.5. Tranzitinių transporto srautų nukreipimas miesto gatvėmis.6. Miestas-telekomunikacinių procesų outsaideris.7. Inžinerinės infrastruktūros įmonių nuostolingumas.8. Didelė oro tarša, pavojingų medžiagų gabenimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2499 žodžiai iš 8076 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.