Visa tai, kas šiandien vyksta, anksčiau vyko ar dar vyks yra sąlygota kažkokių vidinių ir išorinių jėgų. Šis pasaulis nėra statiškas, jis nuolat kinta, juda tam tikra kryptimi. Tai, kas šiandien yra sukurta, neatsiranda iš nieko. Kiekvienas dalykas, įvykis, reiškinys turi savo priežastis. Jokia veikla neprasideda be priežasties, be ją sužadinančio stimulo. Žmogui – susidarius kurioje nors sielos kertelėje kokiai nors tuštumai ar trūkumui, atsiranda jėga – poreikis, skatinantis šį trūkumą užpildyti. Bet koks žmogaus elgesys yra pasekmė vidinių ir išorinių paskatų, kurios jį stimuliuoja ir nukreipia veikti. Veiklos priežastys, susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu, tampa motyvais. Žmogus, pajutęs kokį trūkumą ar įtampą, stengiasi suprasti, kas tai sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. Įsisąmoninus šias įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą, kuris padės tai pašalinti, šis poreikis perauga į veiklos motyvą, skatina pradėti aktyviai veikti . Taigi, jei motyvų akcentuojamas žmogaus veikos priežastingumas, tai jo vidinių ir išorinių paskatų mechanizmai atspindimi sudėtingesniu deriniu – motyvacija.
Motyvacija yra labai svarbus dalykas. Ji apima visas žmogiškos (ir ne tik žmogiškos, bet ir visos gyvosios gamtos) veiklos sferas. Organizacija irgi nėra išimtis. Motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį turėtų atkreipti dėmesį organizacijų vadovai, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso organizacijos veiklos rezultatai. Planuodamas ir organizuodamas savo įmonės veiklą, vadovas privalo koordinuoti darbą ir paskatinti darbuotojus tą darbą atlikti. Todėl vadovų supratimas, kas yra motyvacijos procesas, konkretaus darbuotojo motyvacijos suvokimas ir praktinis turimų žinių pritaikymas yra garantija, kad organizacija gyvuos.
Šiame darbe mes stengsimės išanalizuoti tyrinėtų organizacijų darbuotojų poreikius, kurie verčia žmones taip arba anaip elgtis darbe. Mes remsimės pačių padaryta ir socialine apklausa. Tačiau pradėsime nuo motyvacijos ir poreikių teorijos, kuria remsimės.
Poreikių motyvacijos teorija
Labiausiai žinomos teorijos grindžiamos poreikių, kurie sužadina žmogaus veiklą, nustatymu. Taip pat akcentuoja veiksnius, susijusius su asmens stimulais, atlikimu ir neveiklumu. Didžiausią įnašą kuriant šias koncepcijas įdėjo A. Maslow, F. Herzberg, D. McClelland.
Maslow poreikių teorija
A. Maslow teorija turbūt yra plačiausiai paplitęs požiūris į individo darbo motyvaciją. Jis teigia, kad žmogus yra norintis individas. Jis turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Motyvacija pagal A. Maslow yra penkių pagrindinių poreikių – fiziologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, saviraiškos – funkcija. Poreikiai atsiranda pakopa po pakopos .
Poreikių pakopos
• Fiziologiniai poreikiai yra būtini žmogaus egzistavimui. Jie apima valgio, gėrimo,
pastogės, poilsio, lytinius poreikius. Kai fiziologiniai poreikiai patenkinti,
Iškyla kiti poreikiai .
• Saugumo poreikiai, tai noras jaustis saugiam nuo fizinių pavojų ir grasinimų, būti užtikrintam ateitimi, t.y. jaustis psichologiškai saugiam. Organizacijoje šį poreikį galime suskirstyti į fizinį bei psichologinį saugumo poreikį. Kompanija turi užtikrinti darbuotojui saugumą, tai yra garantuoti saugią darbo vietą. Psichologinis saugumas užtikrinamas darbo vietos stabilumu. Jei žmogus nuolat gąsdinamas, kad praras darbo vietą, jis nustoja stengtis gerai dirbti.
• Socialiniai poreikiai apima draugystės, priklausimo, bendradarbiavimo, meilės poreikius.
Organizacija taip pat turėtų tenkinti šiuos poreikius, sudaryti šiltą darbo atmosferą.
Jei darbuotojų socialiniai poreikiai nėra patenkinami, jie pradeda
elgtis priešingai organizacijos tikslams. Darbuotojai gali tapti priešiškais, vengti
bendradarbiauti su kolegomis.
• Pagarbos poreikiai, tai savigarbos, asmeninių pasiekimų, kompetencijos, pripažinimo poreikiai.
• Saviraiškos poreikiai apima savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikius. Šis poreikis yra aukščiausioje vietoje žmogaus poreikių hierarchijoje. Tai poreikiai realizuoti savo galimybes, tobulėti, nuolat save vystyti. Žmogui dirbant labai svarbu nuolat mokytis bei tobulėti.
Visas poreikių kategorijas A. Maslow išdėstė hierarchiškai piramidėje :
A. Maslow poreikių hierarchija
Aukštesnio lygio poreikiai
Žemesnio lygio poreikiai
Maslow poreikių hierarchiją skirsto dar į du lygius: aukštesnio lygio poreikiai(saviraiškos ir pagarbos) ir žemesnio lygio poreikiai (socialiniai, saugumo fiziologiniai).
Iš Maslow teorijos peršasi akivaizdi išvada, kad darbuotojams pirmiausia reikia algos (kurios pakaktų: pramisti patiems ir išmaitinti savo šeimas, sudaryti sau ir šeimai normalias gyvenimo sąlygas; garantuoti sau ir šeimai saugumą) ir saugios gyvenimo aplinkos. Po to reikia patenkinti darbuotojų saugumo poreikius-kad jie jaustųsi saugūs darbe (būtų darbo garantijos), kad būtų laisvi nuo bet kokios prievartos ar užgaidų bei vadovautųsi griežtai ir tiksliai suformuluotomis taisyklėmis ir potvarkiais. Po to vadovai gali jau naudoti tokias skatinimo priemones, kurios suteiktų jiems priklausomybės
jausmą, galimybių tobulėti ar leistų pajusti kitų pagarbą sau.
A.Maslow teigė, kad nuolatinė stoka yra normali žmogiška būklė. Šis nuolatinis stokojimas motyvuoja mus nuo gimimo iki mirties. Pagal A. Maslow individai pirmiausia yra skatinami žemesnių, pagrindinių dar nepatenkintų poreikių. Tik patenkinus visus kitus poreikius (žemesnius), darbuotojai pasidaro motyvuojami saviraiškos, arba savirealizacijos poreikio. Tada jie ims ieškoti savo darbo prasmės ir galimybių tobulėti, sieks naujos atsakomybės. Maslow pabrėžia, kad šioje pakopoje individualūs skirtumai yra didžiausi. Vieniems darbuotojams šio saviraiškos poreikio patenkinimas-tai aukštos kokybės darbas ar gaminiai, o kitiems- visuomenei naudingų idėjų kūrimas. Žinodami skirtingus savo pavaldinių savirealizacijos poreikius, vadovai gali įvairiais būdais skatinti, kad jie pasiektų tiek asmeninius, tiek ir organizacijos tikslus.