TURINYS
Įvadas 3
1. Marketingo aplinka 4
1.1 Makroaplinka 4
1.2 Mikroaplinka 5
2. Rinkos ir jų segmentai 7
2.1 Rinkos segmentavimas 9
3. Marketingo Tyrimai 10
3.1 Marketingo tyrimų rūšys 10
3.2 Pirminių duomenų rinkimo metodai 10
4. Marketingo strateginis planavimas 11
5. „TELE2“ veiklos analizė 12
5.1 „TELE2“ veikla 12
5.2 „TELE2“ aplinkos analizė 12
5.3 „TELE2“ tikslinė rinka 14
5.4 „TELE2“ SWOT analizė 15
5.5 „TELE2“ marketingo tyrimas 16
5.5.1 anketa 17
5.5.2 anketos rezultatai 18
5.5.3 anketos duomenų analizė 19
Išvados 21
ĮVADAS
Mano kursinio darbo tema: AB „TELE2“ bei jos veiklos analizė.
Problema: prasta ryšio kokybė, bei susiformavusi prasta nuomonė apie „TELE2“ teikemas paslaugas neleidžia bendrovei siekti savo strateginių tikslų.
Tikslas: išanalizavus „TELE2“ verslo aplinką, nustačius tikslinę rinką, bei atlikus vartotojų nuomonės tyrimą pateikti siūlymus problemom spręsti.
Uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, atlikti „TELE2“ marketingo strategiją, nustatyti tikslinę rinką, bei apklausti vartotojus, pateikti išvadas, bei pasiūlymus problemom spręsti.
Darbo objektas: „TELE2“ tikslinės rinkos analizės tyrimas.
Metodas: mišrus, nes yra analitinio ir taikomojo pobūdžio.
Informacijos šaltinai: Daugaisai naudota medžiaga iš V. Parnulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė „Marketingas“. Taip pat ir www.tele2.lt.
1. Marketingo aplinka
Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikenčių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.
Į maketingo aplinką reikia žiurėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginę ir netiesioginę įtaką darančių veiksnių poveikis. Tačiau, kad būtų patogiau analizuoti marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifones (mikroaplinka).
1.1 Makroaplinka
Makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia moės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.
Makroaplinkai priklauso:
Socialinė – kultūrinė alinka
Ekonominė aplinka
Mokslinė – technologinė aplinka
Politinė – teisinė aplinka
Gamtinė apinka
Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Šią apinką geriausiai apibūdina demografinai rodikliai. Pavyzdžiui miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiresi, todėl svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracios dydį bei kryptį.
Socialinės – kultūrinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai, gamtosaugos problema, kultūra.
Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos desningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.
Marketingo ekonominę aplinką apibūdina šie rodikliai:
Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP)
Pirkėjų pajamos
Kaupimo lygis
Prekių kainų lygis
Kredito gavimo galimybės
Svarbiausios ekonominės aplinkos sritys yra ekonominis augimas, infliacija, užimtumas, investicijų klimatas.
Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Techninės pažangos spratėjimas
Nedidelis prekių tobulinimas
Neribotos naujovių galimybės
Techninės pažangos valstybinio reglamentavimo didėjimas
Svarbiausios mokslinės – technologinės aplinkos sritys yra šios: valstybės technologijų politika, naujos technologinės galimybės.
Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinumui.
Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti i tris gupes:
1. Reguliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą.
2. Regulioujantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais.
3. Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.
Politinės – teisinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: tarptautinė politinė padėtis, vidinė politinė šalies padėtis, santykiai su šalies valdžios institucijomis, teisinis reglamentavimas.
Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
1.2 Mikroaplinka
Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios veikia įmonės markentingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką.
Marketingo mikroaplinką sudaro:
Pirkėjai
Partneriai
Konkurentai
Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigoja už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą. Juos galima suskirstyti i penkias grupes:
1. Privatūs namų ūkiai.
2. Gamintojai.
3. Perpardavėjai.
4. Valstybinės ir nevalstybinės organizacijos.
5. Užsienio
pirkeėai.
Įmonės partneriai – tai tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris padeda įmonės veiklai. Jiems gali būti priskirti:
1. Pardavimo tarpininkai.
2. Pardavimo pagalbininkai.
3. Tiekėjai
Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.
Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių ar paslaugų. Skiriamos tokios prekių vykstančios konkurencijos rūšys : visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji.
Viosuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įigyti skiriamų piniginių lėšų.
Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių.
Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinačių vienos rūšies prekių.
Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelę reikšmę turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:
Grynoji konkurencija.
Monopolinė konkurencija.
Oligopolija.
Monopolija.
Grynoji konkurencija – kai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panašias prekes.
Monopoline konkurencija – kai rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panašias, tačiau pirkėjų požiūriu ne identiškas prekes.
Oligopoloja – kai rinkoje veikia kelios stambios įmonės ir kiekviena jų kontroliuoja didelę rinkos dalį. Konkuruojančios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingų, ir panašių prekių. Panašios prekės būdingos žaliavų ir pusgaminių rinkoms, diferencijuotos – vartojimo prekių rinkoms.
Monopolija – tai visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Jos yra tik vienas pardavėjas, kuris pateikia rinkai prekes, iš esmės neturinčias artimų pakaitalų.
2. Rinkos ir jų segmentai
Rinka – tai pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta, kur prekių mainų poceso metu veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą reguliuojantis mechanizmas, išreiškiamas kaina.
Marketingo požiūriu rinkos apibrėžimas galėtų būti toks.
Rinka – tai visuma esamų ir potencialių vartotojų, siekenčių patenkinti savo poreikius pasikeičiant kuo nors vertingu su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.
Prikausomai nuo to kas perka prekes ir kokiam tikslui jos bus naudojamos marketinge skiriami penki rinkos tipai:
Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai – atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui.
Gamybinės paskirties prekių rinka. Čia vartotojai – įmonės, prekančios prekes gamybinam naudojimui.
Prekybininkų – tarpininkų rinka. Čia vartotojai – asmenys arba firmos, perkančios prekes perparduoti.
Valstybinė rinka. Čia vartotojai – valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, kad užtikrinti savo funkcionavimą.
Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtus rinkos tipus, jei pirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų.
Analizuojant rinką svarbu išsiaiškinti rinkos parametrus: rinkos potencialą, rinkos talpumą, rinkos paklausą ir įmonės prekių paklausą.
Rinkos potencialas – tai rodiklis, parodantis kiek tam tikroje rinkoje gali būti parduodama iš viso.
Rinkos talpumas – tai faktiškai rinkoje parduodamų prekių kiekis.
Rinkos paklausa – tai prekių kiekis, kurį nuperka tam tikra vartotojų grupė tam tikroje vietoje per tam tikrą laiką esant tam tikro aktyvumo marketingo veiksmams.
Įmonės prekių paklausa – tai įmonės prekiį dalis bendroje rinkos paklausoje.
Pagal pasirinka įmonės tikslinę rinką yra skiramos šios marketingo strategijos:
Koncentruotas marketingas;
Diferencijuotas marketingas;
Nediferencijuotas marketingas.
Koncentruotas marketingas – tai tokia amrketingo stategija, kai įmonė stengiasi sutelkti visaspastangas tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą.