TURINYS
ĮVADAS 3
1. MARKETINGO INFORMACIJOS SISTEMOS SAMPRATA 4
2. MARKETINGO INFORMACIJOS SISTEMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI 5
2.1. Informacijos poreikių išsiaiškinimas 5
2.2. Informacijos formavimas 6
2.3. Informacijos analizės metodų parinkimas ir jos skirstymo procedūrų numatymas 8
3. MARKETINGO SPRENDIMUS PALAIKANTI SISTEMA 9
IŠVADOS 11
LITERATŪRA
ĮVADAS
Kiekvienos šalies pagrindinis tikslas – užtikrinti savo gyventojų aukštą gyvenimo lygį. Tai įmanoma pasiekti tik sėkmingai plėtojant verslą, kuriam žmonės susiburia į kolektyvus vedami bendrų tikslų, siekių ar idėjų – įmones, jų susivienijimus ar kitus panašius organizacinius vienetus. Įmonės veiklos esmę sudaro jos siekis tenkinti tam tikrus visuomenės ar jos narių poreikius. Tų poreikių tenkinimo lygis daugiausia priklauso nuo įmonių būklės, jų sugebėjimo prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių ir dirbti taip, kad iš gautų pajamų (ir kitų įplaukų) galėtų padengti savo išlaidas ir dar galėtų tą veiklą plėtoti.
Esant dabartiniam gamybos išsivystymo lygiui, be daugelio kitų problemų, vis svarbesne tampa verslo informacinio aprūpinimo problema. Vis dažniau nuo to, kaip laiku, tiksliai ar detaliai sužinoma apie verslo galimybes ir perspektyvas, jo eigą, kylančius nesklandumus, priklauso ir verslo egzistavimas ar klestėjimas. Verslo projektavimo ir valdymo veiksmingumas vis labiau siejamas su naujų metodų ir informacinių technologijų naudojimu bei informacinėmis sistemomis.
Šiame darbe aptarsiu marketingo informacijos sistemos sampratą, jos įgyvendinimo etapus bei svarbą versle, kuri yra ypač sparčiai kintanti realybė. Jos tikslas – organizuoti ir teikti empirinius duomenis taip, kad būtų galima priimti efektyvius verslo sprendimus.
1. MARKETINGO INFORMACIJOS SISTEMOS SAMPRATA
Marketingo sprendimams priimti įmonėje reikia informacijos apie potencialias rinkas, vartotojų poreikius bei makroaplinkos pokyčius. Be to, prekes pagaminusi įmonė jas turi parduoti, pristatyti vartotojus ir užtikrinti jo poreikių patenkinimą. To atlikti taip pat neįmanoma be reikiamos informacijos.
Marketingo vadovams neretai pasitaiko situacijų, kai sprendimus tenka priimti vadovaujantis vien savo nuovoka ir intuicija, nes jie neturi galimybės operatyviai gauti ir pasinaudoti reikiama informacija. Kita vertus, verslo aplinkos veiksniai tampa vis labiau kompleksiški, tarpusavyje susiję bei dinamiški. Dėl to jų nežinojimas ir nepaisymas gali būti ne tik pavojingas, bet ir pražūtingas verslo sėkmei. Pavyzdžiui, štai keletas veiksnių, dėl kurių atsiranda vadybos problemų:
Verslo vadovai turi vis mažiau laiko sprendimams priimti. Įmonėms gana dažnai tenka atnaujinti ir per gana trumpą laiką pateikti į rinką naujus gaminius.
Didėja marketingo veiklos apimtys ir kompleksiškumas. Įmonės neretai plečia savo veiklą vidaus ir užsienio rinkose.
Brangsta darbo, energetiniai ir kiti gamybos ištekliai. Įmonės privalo ieškoti šių išteklių racionalaus panaudojimo sprendimų.
Didėja vartotojų bei naudotojų išprusimas ir reikalavimai gaminio kokybei. Informacijos ir laiko trūkumas organizuojant šios krypties marketingo sprendimus gali turėti nepageidautinų padarinių verslui.
Daugėja informacijos. Kompiuterinės technologijos leidžia gauti tiek daug informacijos, kad neretai vadovams kyla problemų, kaip su ja tvarkytis.
Marketingo informacijos sistemos gali padėti marketingo specialistams geriau spręsti dėl minėtų veiksnių kylančias problemas.
Sprendimams priimti reikalinga informacija gali būti prieinama ir parengta naudoti. Tarp šių dviejų informacijos būsenų yra esminis skirtumas.
Prieinama informacija yra tokia, kurią įmanoma gauti, bet jai surinkti ir pateikti reikia laiko ir pastangų.
Vadovas gali paprašyti savo prekybos agentų surinkti ir parengti informaciją apie jį dominančias prekės pirkimą įvairiose rinkos segmentuose per paskutinį mėnesį. Jis taip pat gali paprašyti informacijos apie gamybos priemonių atsargas įmonės sandėliuose. Galima užsakyti ištirti, kokias reklamos strategijas naudoja konkurentai, kokios jų gerosios ir blogosios savybės. Skyrus pakankamai lėšų ir laiko, dažniausiai būna įmanoma surinkti reikalingą informaciją. Tačiau neretai sprendimus reikia priimti labai operatyviai ir informacijos rinkimui bei tyrinėjimui nelieka laiko. Be to, diskretiškas informacijos rinkimas ir tyrinėjimas brangiai kainuoja.
Naudoti parengta informacija yra ta, kuri jau surinkta, tinkamai sutvarkyta ir bet kuriuo metu prieinama naudotojui.
Tie įmonių vadovai, kurie supranta, jog priimant sprendimus ne visada pakaks laiko reikiamos informacijos paieškai ir rinkimui, stengiasi diegti nuolat veikiančius informacijos kaupimo, atnaujinimo, tvarkymo ir saugojimo projektus. Naudojant nuolat veikiančius informacijos judėjimo ir tvarkymo srautus sukuriamos sąlygos gauti ir pasinaudoti informacija tada, kai jos reikia.
Marketingo informacijos sistema (MIS) – tai nuolat veikiantis žmonių, procedūrų ir mašinų kompleksas, skirtas aprūpinti marketingo vadovus sprendimams reikalinga informacija.
Ši sistema tiesiogiai neatlieka marketingo tyrimų funkcijos, tačiau šie tyrimai yra sudedamoji ir gana svarbi MIS dalis. Marketingo sprendimams reikalingos informacijos šaltiniai, be marketingo tyrimų, gali
būti ir apskaitos duomenys, vadovų patyrimo informacija bei informacija, kurią vadovai gauna bendraudami ir keisdamiesi patyrimu.
2. MARKETINGO INFORMACIJOS SISTEMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI
Siekiant gauti informaciją ir užtikrinti jos patikimumą, reikia organizuoti informacinę grįžtamojo ryšio sistemą, kad informacinio signalo siuntėjas visada turėtų galimybę stebėti adresato reakciją. Rinkos komunikacinei sistemai svarbūs ir oficialūs, ir neoficialūs informacijos šaltiniai. Iš pastarųjų ypač svarbi informacija, kuria keičiasi tarpusavyje vartotojai.
Taigi įmonė marketingo veikloje susiduria su problema, kaip surinkti informaciją ir kaip ją valdyti. O kaip minėjau ankščiau, šiai problemai išspręsti įmonėje kuriamos marketingo informacinės sistemos. Tačiau kaip šią sistemą įgyvendinti, nagrinėsiu vadovaudamasi Dr. A. Kėdaitienės pateikta medžiaga (Marketingo teorijos ir metodai Lietuvoje. V.,2000) apie „Marketingo informacijos sistemas: jų sampratą, įgyvendinimo etapus ir plėtojimosi tendencijas“.
2.1. Informacijos poreikių išsiaiškinimas
Marketingo vadybininkams reikalinga informacija turi būti subalansuota su realiais jos poreikiais bei galimybe ją gauti. Šiame etape įmonė, norėdama išsiaiškinti, ar informacijos nauda bus verta jai gauti skirtų išlaidų, turėtų nustatyti numatomos kaupti informacijos vertę.