Marketingo logistika
5 (100%) 1 vote

Marketingo logistika

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Prekybos logistika

Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė 3

Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai 4

Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis 5

Logistikos uždaviniai ir funkcijos 6

Kompiuterinės sistemos ir logistika 8

Pirkimų logistika

Funkcijos ir uždaviniai 9

Pirkimų planavimas 12

Tiekėjų pasirinkimas pirkimų logistikoje 13

Paskirstymo logistika ir marketingas

Paskirstymo logistikos funkcijos ir uždaviniai 15

Sandėliai logistikos sistemoje

Sandėlių funkcionavimas logistikos paskirstymo sistemoje 19

Sandėliavimo kaštai 21

Išvados 23

Naudota literatūra 23



Įvadas

Darbo tikslas- kuo detaliau išnagrinėti maketingo logistiką.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti prekybos (marketingo) logistikos sampratą.ir reikšmę ekonomikoje.

2. Nurodyti prekių judėjimų pagrindus bei atliekamas pagrindines prekių judėjimo operacijas.

3. Išskirti, apibūdinti ir išnagrinėti prekybos logistikos sudedamąsias dalis.

4. Nurodyti logistikos tikslus ir funkcijas

Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė

Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki mažmeninės prekybos objektų klausimus.

Prekių judėjimo pagrindas gali būti išorinis ir vidinis, tai yra- veikiantis patalpų viduje, transportas.

Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:

Ų Prekių išsiuntimą ir gavimą;

Ų Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;

Ų Paketų sudarymą ir išskaidymą.

Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis.1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.

Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę, arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apima svarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikos strateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius, techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika – atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistika apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas ir reguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio atžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą ir kokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą optimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas: kokybę, kiekį, vietą ir kainą.

Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai

Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arba sritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios: transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).



2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.

Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių, geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto logistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.

Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines įmones.

Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos dalį. Ji apimą parduotuvių aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą, asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme tai viso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesų automatizavimas ir valdymas.

Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti, įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti, apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikos bruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).

Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze.



3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Logistikos uždaviniai ir funkcijos

Meną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijos karalius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas ir panašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenės aprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvo karinių dalykų sritis.

Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą, infrastruktūros statybą . Vakarų šalyse logistika siejama su materialiuoju srautu.

Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos su prekių
judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiek tiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos ir pasiūlos subalansavimu.

Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:

1. Valdymo aspektu:

Ų Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.

2. Ekonominiu aspektu:

Ų Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo didesnį pelną.

3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:

Ų Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo, tai yra, kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine išraiška.

Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.

Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yra efektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dėl to ji yra kaip šaka. Jos atskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:

Ų Pirkimo logistika,

Ų Pardavimo logistika,

Ų Skirstomoji logistika,

Ų Transportavimo logistika (sudėtinė).

Visos šios dalys yra susietos su IT.

Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuo tiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:

Ų Sandėliavimo;

Ų Transportavimo.

Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojo rinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis, pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždavinius lokaliniame lygyje, tai yra, atskiroje įmonėje.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotą efektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinės užduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:

Ų Operatyvinę;

Ų Koordinacinę.

Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.

Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymo vykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.

Kompiuterinės sistemos ir logistika

Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinė logistika.

Šiandien logistikoje aktuali ekonominių kompromisų teorija, kuri leidžia spręsti iškilusias versle problemas.

Kompromisai – vertinimas pagal išlaidų ir pajamų subalansavimo metodus.

Kompiuterinės sistemos apima strateginius, organizacinius ir kitus įmonės tikslus. Praktinėje veikloje sudaro galimybę:

1. Gera informacinė sistema;

2. Firmų struktūriniuose padaliniuose atliekama logistinė analizė kiekvienam firmos padaliniui.

3. Pelno (nuostolio) dalies išskyrimas padaliniams.

4. Logistinio konkurencingumo laipsnis.

Pagrindiniai reikalavimai logistikos procesui:

1. Logistikos ryšių įtraukimas į firmos strategiją.

2. Materialiųjų logistikos srautų judėjimo organizavimo tobulinimo.

3. Reikalingos informacijos gavimas, apdorojimas.

4. Logistikos personalo valdymas.

5. Optimalių aptarnavimo lygių logistikos funkcijos.

Vienarūšiams srautams yra naudojami terminalai.

Organizacijos tobulinimas. Užsakymo valdymo optimizavimas leidžia sumažinti sąnaudas ir sutrumpinti pristatymo terminus. Organizacijos tobulinimo rezultatai – kuo trumpiausi ryšiai tarp užsakovo ir kliento, tai yra ryšių tobulinimas.PIRKIMŲ LOGISTIKA

Funkcijos ir uždaviniai

Pagrindinė funkcija – aprūpinti gamybos ir prekybos medžiagomis ir prekyboje sudarant galimybę efektyviai veikti logistinei grandinei. Dėl to uždaviniai yra šie:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1179 žodžiai iš 3899 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.