TURINYS
ĮVADAS 3
MARKETINGO SAMPRATA 4
Plataus marketingo sąvoką 5
Makromarketingas 5
Mikromarketingas 5
Marketingas 6
Orientacija į vartotoją 6
Tikslo orientacija 7
Sisteminis požiūris 7
Svajonė 7
Noras 7
Poreikis 7
Paklausa 8
Nepageidautina paklausa 8
Nėra paklausos 9
Paslėpta paklausa 9
Mažėjanti paklausa 9
Nereguliari paklausa 9
Stabili paklausa 9
Perdėta paklausa 9
Neracionali paklausa 9
MARKETINGO YPATUMAI LIETUVOJE. 10
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15
ĮVADAS
Marketingo žinių ir patirties šiandien reikia įvairiose verslo įmonės valdymo lygiuose dirbantiems vadovams, nepriklausomai nuo to, ar tai prekes gamonanti ir parduodanti ar paslaugas siūlanti įmonė. Marketingo žinių bei jo metodų naudojimo patirties taip pat reikia ir valstybės vadovui ar tarnautojui, norinčiam suprasti ir žinoti, ką ir kaip reikia daryti kuriant palankias lietuviškų prekių gamybos ir ypač jų pardavimo vidaus ir užsenio rinkose galimybes. Dėl to neatsitiktinai marketingo praktinė reikšmė ir pripažinimas Lietuvoje ypač sparčiai ėmė didėti po 1990 metų, kai buvo nuspręsta eiti privačia iniciatyva ir nuosavybe pagrįstos ir į Europos Sąjungą orientuotos rinkos ūkio sistemos kūrimo kryptimi.
Temoje „Marketingo reikšmė ir ypatumai Lietuvoje“ aš nagrinėjau tokias sampratas kaip: marketingas, noras, poreikis, paklausa, svajonė, platus marketingas, makromarketingas, mikromarketingas, sisteminis požiūris, tikslo orientacija.
Kontroliname darbe apibendriniau šią temą mažiau išanalizuotais klausimais, remdamasi Kotler F. Osnovy marketinga. Pranulio V., Pajuodo A., Urbanavičio S., Virvilaitės R. Marketingas., Pranulio V., Pajuodžio A., Urbanavičio S., Virvilaitės R. Marketingas., .Svetiko A. Lietuvos vartotojų kooperacijos veiklos strategija rinkos sąligomis.,Virvilaitės R. Marketingas.
MARKETINGO SAMPRATA
„Marketingo“ sąvoka atėjo iš amerikiečių ekonominės literatūros. Tenai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir po jo gamybos bei komercinės firmos susidūrė su pagamintų prekių pardavimo sunkumais. Reikėjo žinoti, kiek ir kokių prekių gaminti, kad jas būtų galima pelningiau realizuoti, suprasti vartotojų poreikius ir pirkimo psichologiją, tyrinėti prekių rinką, įsitvirtinimo joje mechanizmą ir dar daugelį kitų klausimų. Todėl firmose gamybos ir technikos žinovai iš pirmojo plano buvo nustumti į antrąjį, palengva svarbiausiais firmų veikėjais ir vadovais tapo marketingo specialistai. Pardavėjo rinka, tai yra tokia rinka, kur pirmiausia prekė pagaminima, o tada aktyviai ieškoma pirkėjo, užleido vietą pirkėjo rinkai, kur iš pradžių svarbu sužinoti vartotojo norus ir tik tada gaminti prekę bei ją parduoti. Firmų veiklos principas pasikeitė: parduoti ne tai, ką firma gamina, bet gaminti tai, ką galima pelningiau parduoti, kas turi didesnę paklausą. Tokia veikla ir buvo pavadinta marketingu. Susiformavo ir marketingo mokslinė teorija.
Teorinis, abstrakčia forma suvokiamas reiškinių tikrovės pažinimas – tai tas etapas, po kurio prasideda kokybiškai naujas, jau mokslo žiniomis ir metodais paremtas praktikos tobulinomas.
Taigi marketingas yra įmonių gamybinės bei realizavimo veiklos organizavimo ir valdymo sistema, kuri atsižvelgia į visus rinkos procesus. Pranašūs raidos procesai – nuo pritaikymo meno prie analitinio ar teorinio žinojimo – sėkmingai vyksta daugelyje žmonių veiklos sričių. Atrodo, kad ėjimą nuo jau egzistuojančios praktikos reiškinių ir faktų prie teorinių aiškinimų mokslas gana plačiai pripažino ir priėmė kaip metodinį studijų ir analizės pagrindą. Tokia metodinė praktika prigijo ir marketingo studijose.
Įžymus marketingo specialistas F. Kotleris (Philip Kotler) rašo, kad realizacija yra tik marketingo ledkalnio viršūnė, o pagrindinė ledkalnio dalis pasislėpusi vandenyje. Lygiai taip pat ir svarbiausios marketingo funkcijos iš paviršiaus ne visada matomos. F.Kotleris į marketingą žiūri kaip į visuomeninį procesą, kuriame vartotojai savo poreikius patenkina prekių mainais. Antra vertus, tas pats autorius į marketingą žiūri kaip į analizės, planavimo, išteklių kontrolės, imonės rinkos ir politikos sistemą, kurios tikslas – tam tikros vartotojų grupės poreikių patenkinimas ir pelno gavimas. Marketingą galima aiškinti ir kaip ekonominį procesą, ir kaip valdymo funkciją, ir kaip gamybinės – ūkinės veiklos koncepciją.
Daugelis žmonių dalyvauja marketinge ir patiria jo poveikį kaip prekių paslaugų pirkėjai bei vartotojai ar visuomeninio gyvenimo dalyviai: jie sprendžia, ką ir kur pirkti, už ką balsuoti, kur ir kaip atostogauti ir pan. Dėl to marketingo žinios naudingos ir reikalingos ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria jo poveikį.
Siekiant geriau pažinti ir suprasti marketingą, tikslinga išskirti ir apibūdinti plataus marketingo sąvoką.
Plataus marketingo sąvoką reiškia, kad jo metodų ir priemonių įgivendinimas apima ne tik rinkos, bet ir kitas visuomenėsgyvenimo bei veiklos sritis. Taigi plataus marketingo sąvoka aprėpia kur kas daugiau rinkų, vykdytojų ir objektų.
Kai marketingo žinios nukreipiamos visuomenės ar šalies ekonominėms problemoms spręsti, laikoma, kad tai yra makromarketingas.
Makromarketingas – tai rinkos
ūkio tvarkymo veikla siekiant prekių ir paslaugų srautą iš gamintojų nukreipti vartotojams taip, kad geriausiai būtų tenkinama paklausa ir įgyvendinami šalies bei visuomenės tikslai.
Kai marketingo žinios sutelkiamos pelno ar nesiekiančių pelno organizacijų tikslams pasiekti, laikoma, kad yra sprendžiamos mikromarketingo problemos.
Mikromarketingas – tai organizacijos tikslų įgyvendinimo veikla numatant vartotojų ar klientų reikmes ir nukreipiant jas tenkinčių prekių bei paslaugų srautą iš gamintojų vartotojams ar klientams.
Bet kuriuo atveju, kai norime ką nors paveikti, paskatinti reaguoti arba elgtis pagedautinu būdu, galime surasti, pasitelkti ir naudoti marketingo priemones bei metodus. Tiek auksčiau apibrėžtas platus marketingas, tiek verslo marketingas apima trijų elementų – marketingo vykdytojų, marketingo objektų ir rinkų derinį.
Į marketingo vykdytojų kategoriją kartu su verslo įmonėmis įeina visuomeninės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės, vykdančios savo idėjų, rinkimams siūlomų kandidatų marketingą. Marketingo objektai, be prekių ir paslaugų, gali būti renkamoms ar konkursinėms pareigoms užimti siūlomi žmonės, idėjos, įstaigų steigimo vietos…
Marketingo reikšmę ir naudingumą bene geriausiai įrodo jo pripažinimas ir paplitimas praktikoje. Kita vertus, šis populiarumas mokslo pasaulyje žadina ne vien susidomėjimą, bet ir diskusijas bei susirupinimą dėl dar nevisiškai suprastų ir literatūroje skirtingai aiškinamų jo turinio bei teorinės ir praktinės reikšmės sampratų. Payzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose marketingui suteikiamas daugiau moralinis ir ideologinis atspalvis, labiau akcentuojant vartotojų norus ir reikmes bei jų tenkinimą, kartu laikantis nuostatos, jog tai turįs būti pradinis ir svarbiausias viso verslo tikslų įgyvendinimo momentas. Europoje galima aptikti aiškinimų, kad marketingas – tai verslo įmonės ryšių su aplinka mokslas, leidžiantis numatyti įmonės ryšius su aplinka, suprasti jos kitimo raidą bei tendencijas ir tuo padedantis įgyvendinti verslo tikslus. Japonai marketingo akcentus labiau linkę sutelkti į gamybos ir paskirstymo sritis.
Netgi Europos šalyse galima aptikti skirtingų marketingo turinio ir reikšmės aiškinimų. Anglijoje daugiau laikomasi amerikietiškojo požiūro, o Prancūzijoje apie marketingą sakoma jog tai esąs naujas būdas numatyti įmonės ryšius su savo aplinka ir suprasti šois aplinkos kitimą. Vokiškos marketingo samprotos aiškinime – tai įmonės vadovybės mąstysenos būdas, nukreiptas į tai, kad visi visų įmonės padalinių veiksmai –įsigijamas, finansavimas, investicijos, gamyba ir pardavimas – būtų sąmoningai orientuoti į rinką. Bet nors mokslinėje teorinėje plotmėje aplinkama skirtingų aiškinimų, daugiau ar mažiau išskiriant ir sureikšminant vieną ar kitą aspektą, bendras marketingo kaip vieningos mokslo sistemos turinys nuo to nesikeišia. Dėl to marketingą apibrėžiame taip:
Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.
Šis marketingo apibrėžimas yra artimas ir neprieštarauja tam, kurį pateikia Amerikos