TURINYS
Įvadas
UAB „Baltpark“ veiklos ir informacijos šaltinių apžvalga
1. UAB „Baltpark“ marketingo aplinka
1.1 Įmonės rinkos segmentavimas
1.2 Įmonės makroaplinka
1.3 Įmonės mikroaplinka
1.4 Įmonės prekė
1.5 Kaina
1.6 Paskirstymas
2. UAB „Baltpark“ marketingo aplinkos tyrimas
2.1 UAB „Baltpark“ rinkos segmantavimo tyrimas
2.2 Makroaplinkos tyrimas
2.3 Mikroaplinkos tyrimas
2.4 Prekės tyrimas
2.5 Kainos tyrimas
2.6 paskirstymo tyrimas
Išvados ir pasiūlymai
Literatūros sąrašas
Priedas
ĮVADAS
Temos aktualumas.
Marketingo tikslas, funkcijos ir strategija. Norint surasti ir pritraukti klientus, įtikinti juos pirkti prekes ar paslaugas, reikia suplanuoti ir suderinti daugelį marketingo priemonių veiksmų. Šie veiksmai turi būti nukreipti į vartotojų elgesį. Pagrindiniu marketingo specialisto įrankiu turi tapti marketingo programa, derinanti skirtingus marketingo priemonių veiksmus.
► Marketingo tikslas – surasti vartotojus ir įtikinti juos pirkti ir naudoti prekę ar įsigyti ją, norint parduoti.
Marketingo priemonėmis paprastai siekiama tokių tikslų:
maksimalaus vartojimo;
maksimalaus poreikių tenkinimo;
plačiausio asortimento;
maksimalios gyvenimo kokybės.
Teigiama, kad įgyvendinti organizacijos tikslus galima tik išsiaiškinus tikslinių rinkų vartotojų poreikius bei norus ir suteikiant vartotojui pasitenkinimą efektingiau ir veiksmingiau negu tai daro konkurentai. Orientacijos idėja ta, kad įmonei naudingiau ne daug parduoti vieną kartą, bet siekti gerų ilgalaikių ir kuo pastovesnių rezultatų. Taigi nėra prasmės keisti klientus po kiekvieno pardavimo. Geriau būtų juos “pririšti”, padaryti nuolatiniais, t.y. lojaliais. Tyrimo objektas – viešbučių tinklas UAB „Baltpark“. Tyrimo tikslas – apžvelgti įmonės marketingo aplinkos teorinius aspektus ir pritaikyti juos praktinėje įmonės analizėje. Darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti įmonės veiklą ir tikslus;
2. išanalizuoti įmonės rinkos segmentavimą;
3. išnagrinėti įmonės mikro – makro aplinką;
4. išanalizuoti prekę, kainą bei paskirstymą;
5. apibūdinti marketingo aplinką ir galimybes patobulinti ją
UAB „Baltpark“ veiklos ir informacijos šaltinių apžvalga
„BALTPARK“ – tai naujai statomų ir talpių viešbučių tinklas Baltijos regiono šalyse, kuriuose svečiai ras :
Šveicarišką vadybos modelį:Darbuotojai išties draugiški ir galintys suteikti informaciją įvairiais rūpimais klausimais, jie nuolat apmokomi ir skatinami. Vakarietiškus svetingumo standartus :
Viešbutyje – ypatinga švara ir tvarka. Svečių komfortui ir saugumui skiriamas ypatingas dėmesys, daug įrangos atvežta iš Vakarų Europol ir JAV. Prieinamas kambarių kainas :Mes atsisakėme daugumai svečių nereikalingų brangių paslaugų (pav. saunos, baseinų), todėl kainos tapo visiškai prieinamos keliautojams taupantiems pinigus. „BALTPARK“ – tai dviejų žodžių „BALTijos PARKai“ trumpinimas, pastaruoju vardu veikia ir UAB. Vienas iš „BALTPARK“ viešbučių, patogioje Ukmergės gatvėje Vilniuje pastatytas ir atidarytas 2001 m. birželio mėnesį. Antrasis „BALTPARK“ viešbutis Klaipėdoje, Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžoje, atidarytas 2004 m. gegužės mėnesį. „BALTPARK“ – tai ne tik naujas ir modernus viešbutis, patogi vieta ir šaunūs darbuotojai. Tai kur kas daugiau. Yra šimtai detalių, kurios nekrenta į akį, bet sukuria tai, kas vadinama tikruoju komfortu. Rašydama kursinį naudojausi įmonės internete teikiama informaciją apie įmonės veiklą, atliekamas paslaugas, darbuotojus ir kt. Kursiniame darbe yra naudojamas tikrasis įmonės pavadinimas. Darant metodologinę dalį rėmiausi labai įvairia literatūra, tiek dėstytojos konspektais, tiek interneto puslapiu www.std.lt, tiek S. Urbonavičiaus knyga “Marketingo pagrindai”.
1. ĮMONĖS MARKETINGO KOMPLEKSAS
1.1 SEGMENTAVIMAS
Rinkas sudaro pirkėjai, kurie tarpusavyje skiriasi vienu ar keliais požymiais. Jie gali turėti skirtingus norus, pajams, gyventi skirtingose vietose, turėti nevienodus pirkimo įpročius ir patirtį. Segmentuodamos rinką, bendrovės padalija didžiules, įvairių vartotojų turinčias rinkas į mažus segmentus, kurių unikalius poreikius galima daug veiksmingiau patenkinti tik jiems skirtomis prekėmis bei paslaugomis.
► Rinkos segmentavimas – rinkoje esančių tiksliai apibrėžtų vartotojų grupių, besiskirstančių savo poreikiais, charakteristikomis ar elgsena, nustatymas, kurių aptarnavimui gali prireikti tam
tikrų prekių ar marketingo kompleksų.
Rinkos segmentavimas pagal geografinius segmentus
Rinkos skaidymas į skirtingus geografinius vienetus pagal tautas, valstybes, regionus kraštus, miestus arba rajonus. Įmonė turi pasirinkti vieną ar kelias geografines vietoves arba gali aptarnauti jas visas, tačiau atsižvelgdama į skirtingų vietovių vartotojų poreikius ir pageidavimus.
Geografinio principo kintamieji:
• regionas;
• apskritis (pagal dydį);
• miestas (pagal gyventojų skaičių);
• gyventojų tankumas;
• klimatas.
Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų
Tai rinkos dalijimas į grupes, remiantis demografiniais kriterijais, tokiais kaip žmonių amžius, lytis, šeimos dydis, šeimos gyvenimo ciklo etapas, pajamos, veiklos pobūdis, išsilavinimas, religija, rasė bei tautybė. Šis rinkos segmentavimo būdas populiarus todėl, kad vartotojų poreikiai, norai bei prekės vartojimo intensyvumas glaudžiai susiję su demografiniais veiksniais. Be to, demografinius kriterijus yra kur kas lengviau išmatuoti nei kitus segmentavimui naudojamus kintamuosius. Nors rinkų segmentai pirmiausia nustatomi pagal kitus požiūrius – pavyzdžiui, pagal vartotojų tipus ar elgseną, norint nustatyti tikslinės rinkos dydį bei efektyviai ją pasiekti, reikia žinoti ir demografinius parametrus.
Demografinio principo kintamieji: amžius (metais), lytis, šeimos dydis, šeimos gyvavimo ciklo etapai, pajamų lygis, užsiėmimo pobūdis, išsilavinimas, religija, rasė, tautybė.
Rinkos segmentavimas pagal psichografinį kriterijų
Tai pirkėjų skirstymas į įvairias grupes pagal jų socialinę klasę, gyvenimo būdą arba asmenines savybes. Tai pačiai demografinei grupei priklausantys žmonės gali labai skirtis savo psichografinėmis savybėmis.
Psichografinio principo kintamieji:
• visuomenės klasė;
• gyvenimo būdas;
• asmenybės tipas.
Rinkos segmentavimas pagal vartotojų elgseną
Tai rinkos skaidymas į pirkėjų grupes pagal jų informuotumą apie prekę, požiūrį į ją, prekės naudojimą arba atsiliepimus apie prekę. Daugelis marketingo specialistų mano, kad segmentuoti rinką reikia pradėti būtent nuo vartotojų elgsenos kriterijų.
Elgsenos principo kintamieji:
• prekių vartojimo stilius;
• ieškomi privalumai;
• vartotojo statusas;
• vartojimo intensyvumas;
• pripratimo lygis;
• pasirengimo priimti prekę lygis;
• požiūris į prekę.
Įvertinant specifinius gamybinės paskirties produkcijos rinkos segmentavimo požymius, galimi tokie jos segmentavimo variantai:
• pagal pirkėjo reikšmingumą, kuris gali būti išreiškiamas darbuotojų skaičiumi ar gamybinės veiklos apimtimi;
• pagal pirkėjų veiklos specifikos bendrumą, pvz., organizacijos, kurių veikos tikslas nėra pelno gavimas;
• pagal priklausomybę atitinkamiems pramonės sektoriams.
Taip atliekant segmentavimą, neretai atsižvelgiama tik į kitos gamybinės paskirties produkcijos gamintojus.
Yra bendri rinkos segmentavimo reikalavimai, būtent:
• turi būti laiduojamas prieinamas ir patikimas duomenų rinkimas atskirame rinkos segmente (imtis turi būti teoriškai pagrįsta), siekiant išvengti klaidingų sprendimų;
• turi būti nustatytos kiek galima apibrėžtos ribos tarp segmentų, nes kitaip gauti duomenys gali neatitikti tikrovės.
Reikia atsižvelgti į tai, kad kitas žingsnis bus segmento, į kurį bus nukreipta firmos veikla ir (arba) marketingo kompleksas, pasirinkimas – taigi turi būti suteikta galimybė daryti sprendimus dėl konkretaus marketingo komplekso.
Ir pagaliau reikia nepamiršti to, kad įdėtos į segmentavimą lėšos turi atsipirkti.
1.2. MAKROAPLINKA
Ekonominė aplinka
Ekonominė aplinka- tai dar viena specifinių ir už firmą stipresnių jėgų veikimo sritis. Tos jėgos atspindi ekonominę padėtį, ekonomikos lygį. Nuo viso to priklauso šalies vartotojų ir partnerių turtingumas bei interesai, pagal tai tenka derinti marketingo veiklos būdus ir formas.
Svarbiausia ekonomikoje-pažinti keletą pagrindinių jos reiškinių ir dėsningumų:
ekonomikos vystymosi cikliškumas,
infliacija,
nedarbas:laikinis nedarbas,struktūrinis nedarbas,ciklinis nedarbas.
Ekonominę aplinką apibūdina tokie rodikliai:
• Šalies bendras vidaus produktas;
• Pirkėjų pajamos;
• Kaupimo lygis;
• Prekių kainų lygis;
• Kredito gavimo galimybė
Socialinė – kultūrinė aplinka
Bet kurie marketingo veiksmai vykdomi tam tikroje visuomenėje. Ją charakterizuoja nemažai parametrų, sudarančių demografinę -kultūrinę aplinką:
demografiniai parametrai. Jų tyrimas leidia suskirstyti potencialius pirkėjus į grupes pagal lytį, amių, šeimos sudėtį.
kultūrinės charakteristikos.
Marketingo sričiai yra svarbus vaikų gimstamumas, žmonių judėjimas iš kaimų į miestus ir atvirkščiai. Dėl šių prieasčių plečiasi arba siaurėja rinka.
Marketingo specialistai prekių vartotojais dažnai laiko ne pavienius žmones, bet šeimas. Iš tikrųjų šeima- tai lyg visapusis vartotojas, kuriam reikia visiems jos nariams būtinų dalykų. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta šeimose, kaip keičiasi jų dydis, sudėtis ir pajamos, dirba visi suaugę šeimos nariai ar tik vienas šeimos narys, kokios šeimos dominuoja.
Analizuojant kultūrinę aplinką, išsiaiškinama tiek verslo srityje, tiek ir šiaip gyvenime vyraujančios tradicijos ir taisyklės.
Politinė
teisinė aplinka
Bet kokia veikla civilizuotoje visuomenėje vyksta tam tikruose platesniuose ar siauresniuose rėmuose, kurie tarsi nusako “žaidimo taisykles”. Jų nežinojimas arba nepaisymas dažniausiai gresia veiklos žlugimu.
Svarbu žinoti, kas yra draudžiama, o kas yra leidžiama ir netgi skatinama bei remiama. Šios informacijos reikia ieškoti valstybės institucijų skelbiamuose įstatymuose, potvarkiuose, nutarimuose ir t.t. Išmanyti visus jų niuansus sunku ir ne visuomet būtina. Tačiau kiekviena firma marketingo veikloje susiduria su tris sritis reguliuojančiais dokumentais ir juos turi žinoti. Tai:
• firmų steigimo, vidinės veiklos ir likvidavimo reguliavimas.
• firmų santykių su partneriais ir klientais reguliavimas.
• atskirų marketingo sričių reguliavimas.
Svarbūs ir teisiniai dalykai, apibrėžiantys santykius su nuolatiniais ir laikinais darbuotojais, agentais ir atstovais. Nemaža marketingo problemų kyla dėl neapgalvoto ar netinkamai įregistruoto firmos vardo.
Didelę įtaką marketingui daro ir mokesčių tvarka. Kai kurie mokesčiai kainą veikia tiesiogiai, kiti- per bendrą firmos finansinę būklę.
Santykius su partneriais reguliuoja įstatymai, numatantys ūkinių sutarčių sudarymo tvarką, reglamentuojantys arbitražo, teismų ir ekonominės policijos veiklos būdus. Tarptautinėje veikloje kartais galima vadovautis vienos iš šalių arba tarptautinių organizacijų numatyta ginčų sprendimo tvarka.
Santykius su klientais reguliuoja vartotojų teisių įstatymai arba vartotojų teises ginančių įtakingų organizacijų sprendimai.
Atskiras marketingo sritis reguliuojantys įstatymai ir potvarkiai svarbūs kasdienėje marketingo veikloje. Kai kurie iš jų apima gana plačią sferą:
reklamos įstatymas, autorinių teisių priežiūra, prekių vardų vartojimas, architektūriniai reikalavimai, gamtos apsaugą reguliuojantys įstatymai, krovinių pervežimų reglamentavimas, muitų ir licenzijų tvarka, sanitariniai prekių pardavimo vietų reikalavimai.
Mokslinė – technologinė aplinka
Mokslo ir technikos raida, jos lygis, rezultatų pritaikymas yra svarbus marketingo požiūriu. Technologinės aplinkos poveikis marketingui reiškiasi:
• sukuriant naujas prekes ir paslaugas,
• tobulinant jau esamas,
• sukuriant naujas medžiagas ir technologiją,
• naujų šakų susikūrimu.
Aukščiau išvystyto mokslo šalių eiliniai vartotojai yra labiau techniškai išprusę, pajėgesni perprasti ir vartoti techniškai sudėtingesnes prekes. Be to , vienų sudėtingų prekių vartojimo patirtį jie nesunkiai pritaiko giminiškiems ar panašiai valdomiems daiktams.
Nors daugelis mokslinių tyrimų atliekama slaptai, tyrimų raida ir bendros fundamentalių mokslų vystymosi tendencijos prognozuojamos, žinomos. Todėl firmoms svarbu sekti mokslo ir technikos vystymosi kryptis ir laiku pritaikyti mokslo ir technikos pažangos rezultatus.
Gamtinė aplinka
Pastaruoju metu, kai gamtosauga tapo didžiule problema visoms pasaulio valstybėms, gamyboje būtina paisyti naujausių ekologijos reikalavimų. Tad ir marketingo makroaplinkoje gali būti išskirta gamtinė aplinka.
► Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, tačiau ir tam tikrų galimybių teikiančias tendencijas:
• Gamtinių išteklių stoka. Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes: neišsenkamus ( oras ir vanduo), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir kitos naudingos iškasenos), ribotus atsigaminančius ( mediena ir maisto produktai).
• Energetinių išteklių kainų svyravimas.
• Aplinkos taršos didėjimas.
1.3. MIKROAPLINKA
Prieš įveikiant kokią kliūtį, logiška pasverti savo galimybes, nustatyti bei įvertinti savo teigiamybes ir trūkumus. Laikui bėgant, reikia pastoviai stebėti ir analizuoti firmos veiklą, nes padétis keičiasi. Visa ši procedūra gali būti vadinama monitoringu, auditu arba paprasčiausiai savo firmos privalūmų ir trūkumų išsiaiškinimus.
Skirtingos įmonės ir organizacijos turi daug panašių veiklos sričių ir tai sudaro jų mikroaplinką. Įmonės vadovai savo sprendimais gali stengtis paveikti šią aplinką, ieškodami savo firmos privalumų bei trūkumų. Mikroaplinkos komponentai:
• finansinė padėtis,
• personalas,
• patalpos, įregimai, technologijos,
• ryšiai su partneriais,
• ryšiai su vartotojais.
Įmonės vyriausieji finansininkai pastoviai turi stebėti, analizuoti bei išvadas pateikti firmos vadovams apie firmos finansinę būklę. Pagrindiniai rodikliai, charakterizuojantys ją yra:
• produkcijos savikaina,
• įmonės pelnas,
• prekių apyvarta,
• apyvartinės lėšos ir jų apyvartumas,