Marketingo tobulinimas
5 (100%) 1 vote

Marketingo tobulinimas

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………….

1. Paukštienos produktų marketingas – aktuali maisto pramonės plėtros problema………………..

1.1 Vištienos produktų specifika…………………………………………………………….

1.2 Vištienos rinkos problematika ir tobulinimo galimybės…………………………………

2. Marketingo tobulinimo teoriniai-metodiniai pagrindai…………………………………………

2.1 Marketingo komplekso elemento – gaminio- politika………………….…………………

2.2 Naujų prekių gamybos ir įvedimo į rinką strategija……………………………………….

2.3 Įmonės marketingo tobulinimui skirtų tolimesnių tyrimų metodika………………………

3. AB Vilniaus paukštynas marketingo tyrimai

3.1 Lietuvos paukštienos rinkos apžvalga…………………………………………………….

3.2 Gyventojų tyrimas dėl mėsos produktų vartojimo…………………………………………

3.3 AB Vilniaus paukštynas pristatymas………………………………….…………………..

3.4 Įmonės marketingo aplinkos tyrimas………………………………………………………

4. AB Vilniaus paukštynas marketingo tobulinimo planas…………………………………………..

Išvados ir rekomendacijos………………………………………………………………………………….…

Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas……………………………………………………………….

ĮVADAS

Šiuolaikinis pasaulis vystosi greitu tempu, ypatingai mokslo, technikos ir technologijų srityse, ir šiuolaikinėmis konkurencijos sąlygomis išgyventi gali tik tokia įmonė, kuri savo veikloje naudojasi marketingo koncepcija, nuolat ieško naujų adaptacijos būdų.

Viena svarbiausių žemės ūkio šakų yra paukštininkystė. Taigi paukštienos produktų marketingo

tobulinimas lėmė šio darbo aktualumą.

Paukštienos produktų gamybos nagrinėjimas marketingo aspektu tapo mano diplominio darbo objektu.

Norint tobulinti marketingą įmonėje, pirmiausia reikia apibrėžti problemą, kuri gali būti susijusi su keturiais marketingo komplekso elementais: preke, kaina, rėmimu ir paskirstymu. Taip problema, kuri iškelta šiame darbe, ir yra “prekės” marketingo tobulinimas įmonėje.

Darbo tikslas – parengti AB Vilniaus paukštynas marketingo tobulinimo planą, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir įmonės galimybes.

Šio tikslo įgyvendinimui iškelti šie uždaviniai:

• apibendrinti mokslinę metodinę literatūrą šiais klausimais: marketingas ir jo vieta įmonėje, gaminio politika, prekės naujumo samprata, naujų prekių gamybos strategija;

• nustatyti paukštienos rinkos plėtros tendencijas;

• nustatyti vartotojų poreikius ir apibrėžti tipinį vištienos vartotoją (atlikus gyventojų tyrimą);

• įvertinti marketingo organizavimo efektyvumą AB Vilniaus paukštynas;

• parengti priemones skirtas marketingo tobulinimui AB Vilniaus paukštynas.

Tyrimo metodai, naudojami šiame darbe yra: sisteminė analizė, lyginamoji analizė, loginė analizė, sisteminimas, apibendrinimas.

Ruošiant šį darbą buvo naudojamasi įvairiais informaciniais šaltiniais – moksline-metodine literatūra, Statistikos departamento duomenimis, AB Vilniaus paukštynas finansinėmis ataskaitomis, įvairių interneto svetainių informacija.

Pirmojoje šio darbo dalyje apibrėžiamas maisto pramonės (paukštienos produktų) plėtros problemos aktualumas.

Antrojoje dalyje pateikta mokslinė metodinė medžiaga, susijusi su marketingo samprata ir naujos prekės kūrimo strategija.

Trečiojoje dalyje buvo apžvelgta Lietuvos paukštienos rinka, pateikti gyventojų tyrimų rezultatai dėl mėsos produktų vartojimo. Taip pat buvo tiriama AB Vilniau paukštynas marketingo aplinka.

Vištienos produktų marketingas iš tiesų yra specifinė ir įdomi sritis. Šis darbas yra vienas iš žingsnių to marketingo tobulinimo link.

1. PAUKŠTIENOS PRODUKTŲ MARKETINGAS – AKTUALI MAISTO PRAMONĖS PROBLEMA

Lietuvoje paukštienos ūkis yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Apie 90 procentų paukštienos pagaminama šešiuose paukštynuose, kurių pagrindinė kryptis – broilerių auginimas. Paukštynuose broileriai auginami, skerdžiami, gaminami plataus asortimento paukštienos gaminiai. Dalis paukštienos gaminama žemės ūkio bendrovėse, ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Kadangi šalyje vyrauja pramoninė paukštienos gamyba, ūkininkams plėtoti paukštienos gamybą sudėtinga. Pasinaudojant SAPARD parama, įmonės plečiasi ir modernizuoja įrangą, diegia naujausias technologijas.

Paukštininkystė yra viena rentabiliausių žemės ūkio šakos dalių. Pagal Statistikos departamento duomenis žemės ūkio pagaminta produkcija per 2004 metus sudarė apie 5 % nuo bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad žemės ūkio produkcijos, tame tarpe ir paukštienos, gamyba ir paukštienos produktų marketingo tobulinimas yra labai svarbūs aspektai, kas sąlygoja šio darbo aktualumą [46].

Šalyje išauginta paukštiena aprūpinama apie 80 procentų vidaus rinkos. Kiaušiniais apie 105 procento vidaus rinkos. Vienam
šalies gyventojui per metus pagaminama 9 kg. paukštienos ir 170 kiaušinių [38].

Paukščių skaičius per pastaruosius metus keitėsi visų kategorijų paukštynuose. Daugiau kaip po 50 tūkst. paukščių laikoma 15 – oje paukštynų. Trečdalis paukščių laikoma ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Tai daugiausia dėsliosios vištos. Be to šios kategorijos ūkiuose auginamos žąsys, antys ir kalakutai (1 lentelė) [46].

1 lentelė. Paukščių skaičius visuose ūkiuose 1997-2004 metais /tūkst. vnt.

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Paukščiai

(vištos, dedeklės, žąsys, antys, kalakutai) 7775,4 7423,2 6749,36 6772,6 5576,5 6576,1 6848,1 8066,7

1.1 VIŠTIENOS PRODUKTŲ SPECIFIKA

Vištiena neabejotinai užima bene svarbiausią tarp mėsos produktų vietą. Ji nėra brangi, nesunkiai ir greitai paruošiama, turi mažai riebalų, nepasižymi kaloringumu, lengvai virškinama, joje gausu baltymų, kurie yra statybinė žmogaus organizmo medžiaga. Vištiena – nepakeičiama dietinėje mityboje.

Broilerių auginimo periodas nėra ilgas. Kelias iš inkubacinio cecho trunka maždaug 40 dienų. Per šį laikotarpį viščiukas užauga iki 2 kilogramų. Per parą jo svoris padidėja per 50 gramų. Vaizdžiai tariant, po pusantro mėnesio šviežia tik atšaldyta paukštiena patenka ant vartotojo stalo. Kasdieniam maisto ruošimui geriau vartoti šviežią, t.y. atšaldytą vištieną, kuri esant 0-+4ºC temperatūrai išsilaiko keletą dienų. Tokia produkcija turi daugiau privalumų nei šaldyta. Broilerį užšaldžius suyra baltymų struktūra, o jį atšildžius išteka mėsos sultys, sukietėja raumuo. Tokios paukštienos maistinė vertė yra mažesnė, ilgiau užtrunka jos terminis paruošimas.

Be abejo ir yra svarbiausias paukštienos gamintojų tikslas – kokybiškais vištienos produktais aprūpinti visą Lietuvą. Kad viščiukas broileris patekęs ant mūsų stalo būtų skanus ir kokybiškas – reikia gerų augimo sąlygų, skanaus ir visaverčio lesalo, šilumos ir patikimos veterinarų kontrolės.

Viščiukų broilerių auginimas ir jų mėsos gamyba susideda iš šių etapų:

• broilerių tėvų auginimo ir veisimo;

• broilerių tėvų sudėtų kiaušinių inkubavimo;

• inkubatoriuje išsiritusių viščiukų auginimo iki reikiamo svorio;

• užaugusių viščiukų broilerių skerdimo ;

• skerdienos pjaustymo ir paruošimo vartotojui;

• produktų iš mėsos gamyba;

• mėsos ir jos gaminių pateikimas prekybai.

Atvėsinta ir šaldyta produkcija

Šviežia – atvėsinta paukštiena – tai nesustingdyta atvėsinimo būdu paukštiena, kuri turi būti visuomet laikoma ne žemesnėje negu -2ºC ir ne aukštesnėje negu 4ºC temperatūroje. Produkcija tinka vartoti 5 paras nuo pagaminimo datos. Šviežioje paukštienoje išlieka visos mineralinės druskos, baltymai, vitaminai, tikrasis vištienos skonis ir aromatas (žr.1 priedą).

Šaldyti broileriai tinka vartoti 8 mėn., laikant -18ºC, o visa kita šaldyta produkcija – 6 mėnesius nuo pagaminimo datos, laikant -12ºC temperatūroje [40].

Taip pat plačiai gaminami vištienos pjaustiniai – tai atpjautos ir sušaldytos arba atšaldytos viščiuko broilerio dalys: šlaunelės, ketvirčiai, blauzdelės, kulšelės, sparneliai, krūtinėlės, filė ir kita.

Vartotojo pamėgti atvėsinti ir šaldyti subproduktai – tai viščiukų broilerių širdelės, kepenėlės, skrandukai, kakliukai, odelės, galvos, kojos. Be to gaminamas viščiukų broilerių mėsos faršas, krūtinėlių faršas.

Vištienos pusgaminiai – tai marinuoti viščiukai broileriai, paruošti pusfabrikačiai, marinuoti bei apvolioti džiūvėsėliuose vištienos kepsniai, vištienos filės pjausniai. Vištienos šašlykas – ypatingas tuo, kad nereikalauja aukštos kepimo temperatūros ir didelių kepimo įgūdžių.

Šaldyta importinė vištiena, skirta mažmeninei prekybai ir pramoniniam perdirbimui pagal savo kokybę skiriasi tuo, kad kitaip pakuojama: skirta perdirbimui – į 10-15 kg maišus, o mažmeninei prekybai – į 2,5 kg. maišelius. Parduotuvėse paukštienos išfasuoti negalima, kadangi atidarius didelį šaldytos vištienos maišą, padidėja produkto užteršimo pavojus. Atšildžius ir pardavinėjant tuos pačius ketvirčius jau kaip atvėsintą paukštieną, pirkėjas apgaunamas, nes antrąkart šaldyti mėsos negalima. Gaminiai iš šaldytos importinės ir lietuviškos vištienos savo skoniu labai nesiskiria. Lietuvių paukščių augintojai dažniausiai negali pateikti didelio kiekio vienodo dydžio, kalibro, išrūšiuotos paukštienos. Tarp pramoniniam perdirbimui ir prekybai skirtos paukštienos skirtumo nėra. Išskyrus tai, kad mažesnis įpakavimas pirkėjui saugesnis. Paukštiena greičiau parduodama, mažiau čiupinėjama.

Mėsos ir paukštienos šviežumo įvertinimo techninis reglamentas nustato Lietuvoje pagamintos ar įvežtos bei į rinką teikiamos paukštienos ar paukštienos skerdenėlių šviežumą apibūdinančius rodiklius bei jų nustatymo metodus (žr.2 priedą).

Virta-rūkyta produkcija

Ant vartotojo stalo kasdien patenka didelė dalis virtos rūkytos produkcijos iš paukštienos, gausų asortimentą papildo rūkyti broileriai, šlaunelės, ketvirčiai, įvairios dešros bei dešrelės, vyniotiniai ir paštetai. Tai sveikas ir originalus maistas kiekvieno skoniui visiems gyvenimo atvejams.

Išskirtinis paukštienos
virtų – rūkytų gaminių bruožas – vienodai intensyvus skonis visuose mėsos sluoksniuose. Rūkyti broileriai, ketvirčiai, krūtinėlės – tai lietuviška tradicija, susieta su šiuolaikine technologija.

Virtus rūkytus viščiukus broilerius, sparnelius bei ketvirčius vakuuminėje pakuotėje tinka vartoti 9 paras, o virtą rūkytą filę, krūtinėlę, šlauneles, sparnelius bei blauzdeles – 6 paras nuo pagaminimo datos, laikant 0 -+6ºC temperatūroje ir esant 75 – 80 % santykinei oro drėgmei.

Dešros ir dešrelės iš vištienos – švelnaus skonio, greitai paruošiamas paukštienos produktas. Gaminamas iš vištienos faršo, viščiukų riebalų, pagardinta pipirais bei natūraliais prieskoniais. Prieskonių įvairovė suteikia itin malonius ir visada skirtingus skonius. Dešrelių gamybai naudojami tik būtiniausi priedai, todėl jos nepraranda natūralaus vištienos skonio ir parduodamos už itin mažą kainą.

Dešros ir dešrelės galioja nuo 3 iki 18 parų priklausomai nuo rūšies ir pakuotės, laikant 0 -+6ºC temperatūroje ir esant 75 – 90 % santykinei oro drėgmei.

Vištienos kumpis ir virta krūtinėlė apvalkale yra kiekvieno paukštyno asortimente. Tai tikri delikatesai, gaminami tik iš krūtinėlių ir šlaunelių mėsos. Gamybos technologija leidžia išlaikyti visas natūralias mėsos savybes. Mėsa nėra rūkoma, todėl tinka dietiniam maistui vartotojams ir vaikams.

Kepeninės dešros ir paštetai – sotus ir lengvas užkandis pusryčiams, gaminamas iš vištų kepenėlių kurios turi daug geležies, vitaminų. Todėl produktas išsaugo geriausias vištienos maistines savybes. Gaminiai galioja nuo 5 iki 9 parų, laikant 0 -+6ºC temperatūroje.

1.2 VIŠTIENOS RINKOS PROBLEMATIKA IR TOBULINIMO GALIMYBĖS

Netgi ir patyrę vištienos gamintojai kartais susiduria su tam tikromis problemomis inkubacijos, auginimo, skerdimo, vištienos produktų gamybos ar realizavimo metu.

Nepateikus gero ir kokybiško lesalo galima tikėtis tam tikrų pasikeitimų viščiukų broilerių prieaugio atžvilgiu, t.y. per parą jis gali sudaryti ne 50 gr. (kaip to reikalauja normos), o 40 gr.ir mažiau. Tuo pačiu atsiranda visa grandinė problemų, nes įmonės sąnaudos yra tokios pat ir nesvarbu ar viščiukas išaugo didesnis ar mažesnis per tą patį laikotarpį, o nauda aiškiai skiriasi.

Skirtumas yra tame, kad kuo didesnis gyvo viščiuko svoris tuo didesnis ir skerdienėlės svoris. Reiškia prie tų pačių darbo sąnaudų mes gauname geresnę išeiga, daugiau mėsos.

Aišku, tai įtakoja ir mėsos ir jos gaminių realizavimą. PVZ., Turint kito mėnesio skerdimo grafiką (t.y. kiek tūkstančių viščiukų bus paskersta ir koks jų planuojamas svoris) realizacijos skyrius planuoja pardavimus, tam tikras akcijas arba naujų produktų įvedimą. Skerdžiant nepakankamą svorį turinčius viščiukus suyra visas pardavimų planas, nes įmonės įsipareigojimai savo pirkėjams negali būti pilnai įvykdyti, reikės mažinti užsakymų apimtis.

Dauguma paukštynų stengiasi realizuoti daugiau atvėsintos produkcijos negu šaldytos, tačiau dar ne visos prekybos įmonės yra pasiruošusios prekiauti tokiais gaminiais. Nemaža jų dalis dar neturi šaldytuvų, kitos dėl mažų plotų negali jų įsirengti.

Konkurencija su Vakarų įmonėmis taip pat ne Lietuvos paukštienos gamintojų naudai. Vakarų šalyse nemažą išlaidų dalį padengia tų valstybių vyriausybės, o pas mus šalyje valstybė neremia paukštienos gamybos.

Kadangi šalyje vyrauja pramoninė paukštienos gamyba, ūkininkams plėtoti paukštienos gamybą sudėtinga. Tačiau pasaulyje ir ES šalyse didėjant ekologiškos produkcijos paklausai, šalies ūkininkai galėtų plėtoti ekologinį ūkį ir pelningai auginti broilerius. Ekologiniame ūkyje mėsiniai viščiukai auginami paukštidėse, stacionariuose ir kilnojamuose nameliuose. Ekologiniams ūkiams keliami atitinkami reikalavimai: paukštidėse laikomų mėsinių viščiukų pulko dydis turi būti ne didesnis kaip 4800 vnt.; nuo šeštos savaitės viščiukai turi išeiti į lauką; minimalus penėjimo laikotarpis – 81 diena; koncentruotieji pašarai lesaluose turi sudaryti 70 proc. Jeigu paukščiai auginami nameliuose, tai prie jų turi būti aptvarai, kuriuose vienam broileriui būtų skirta 1-1,5 kvadratinio metro ploto. Paukščius realizavus, aptvarai nenaudojami, ten turi augti augmenija. Šis paukštienos gamybos būdas netinka pramoninėms įmonėms.

Prekių paskirstymas – vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos sprendžia paukštienos gamybos ir prekybos įmonės. Augant kuro kainoms ir transportavimo sąnaudoms įmonės turi spręsti problemą – kaip išvežioti produkciją taip, kad visi pirkėjai, netgi ir mažuose miesteliuose ir gyvenvietėse, gautų užsakytą produktą, gautų jį laiku, ir nuo to nenukentėtų produkto pardavimo kaina.

Lietuvos gamintojams taip pat tenka kovoti su vietiniais prekybininkais, kurie atsiveža pigios paukštienos iš užsienio ir sudaro nelygias konkurencines sąlygas rinkoje, t.y. tos paukštienos pardavimo kaina prekybos centruose yra netgi žemesnė už kainą, kurią prekybos įmonės moka vietiniams paukštienos gamintojams. Labai sunku konkuruoti su atvežtais iš Lenkijos atvėsintais viščiukais broileriais ar jų dalimis. Lenkija yra vienas didžiausių paukštienos gamintojų Europoje, o jų kainos yra bene žemiausios. Tos produkcijos
transportavimas iš Lenkijos į Lietuvą užtrunka tikrai neilgai – apie 1 parą, transportavimo išlaidos yra nelabai didelės ( jeigu vežami dideli kiekiai), ir šviežia, pigi paukštiena atsiranda parduotuvėse.

Tos produkcijos intervencija iššaukia paukštienos kainų kritimą vietos rinkoje, tuo pačiu Lietuvos paukštienos augintojai ir gamintojai patiria didžiulius nuostolius.

Taigi, šios išvardintos problemos priklauso išorinei įmonės marketingo aplinkai. Bet kiekvienas gamintojas, kiekviena įmonė turi ir vidines marketingo problemas. Tai gali būti problemos, susijusios su keturiais marketingo komplekso elementais: preke, kaina, rėmimu ir paskirstymu. Įmonė jau pati turi nuspręsti koks elementas yra šiuo momentu labai problematiškas ir stengtis ieškoti būdų tai problemai spręsti.

Kalbant apie visus marketingo komplekso elementus mano pasirinktoje įmonėje AB Vilniaus paukštynas, šiuo momentu tiktai “prekė” reikalauja tobulinimo, nes:

• “kaina” yra pakankamai konkurencinga Lietuvos paukštienos rinkoje;

• “rėmimui” iš anksto nustatomas tam tikras biudžetas ir jis vyksta planuotai;

• “paskirstymas” taip pat yra pakankamai gerame lygyje.

Taigi, lieka “prekė”, kurią reikia reikėtų tobulinti, t.y. tobulinti ne tik mėsos kokybę (nors ji yra tikrai aukšta), bet ir platinti asortimentą, duoti galimybę vartotojui rinktis jam patinkančią prekę didelėje prekių asortimento gausoje.

Šio darbo tikslas – parengti AB Vilniaus paukštynas marketingo tobulinimo planą, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir įmonės galimybes.

Šio tikslo įgyvendinimui iškelti šie uždaviniai:

• apibendrinti mokslinę metodinę literatūrą šiais klausimais: marketingas ir jo vieta įmonėje, gaminio politika, prekės naujumo samprata, naujų prekių gamybos strategija;

• nustatyti paukštienos rinkos plėtros tendencijas;

• nustatyti vartotojų poreikius ir apibrėžti tipinį vištienos vartotoją (atlikus gyventojų tyrimą);

• įvertinti marketingo organizavimo efektyvumą AB Vilniaus paukštynas;

• parengti priemones skirtas marketingo tobulinimui AB Vilniaus paukštynas.

Norint būti įdomiu gamintoju vartotojams ir rinkai reikia pastoviai rūpintis tuo, kad gaminamas ir siūlomas produktas butų paklausus, konkurentabilus, kokybiškas ir t.t., kad vieno produkto “brandos” stadijoje būtų pradedama kurti kitą.

Nauji produktai – tai šviežias kraujas kiekvienai moderniai įmonei. Aukštos kokybės nauji produktai neatsiranda iš niekur. Jiems sukurti įmonė turi įdėti daug materialinių ir intelektualinių išteklių. Kiekvienas naujas produktas privalo:

• atitikti ir pralenkti vartotojo reikalavimus;

• būti parengtas masinei gamybai;

• būti pelningas;

• turėti apčiuopiamą vertę.

Naujų vištienos produktų gamyba įgyja vis didesnę įtaką visuomenės mitybos ir sveikatingumo lygiui. Spartėjantis gyvenimo tempas sąlygoja didėjantį poreikį greito paruošimo produktams, todėl tokių maisto produktų gamyba yra viena perspektyviausių maisto pramonės sričių, kas sąlygoja šio darbo aktualumą.

Vystantis rinkos ekonomikai, vis didesnę svarbą visose veiklos srityse įgyja marketingas. Vištienos produktų gamybos versle marketingo teorijos taikymas yra pagrindinė sąlyga, įgyvendinant maisto pramonės misiją. Taip pat jis sudaro galimybę vištienos gamintojams sėkmingai vystyti savo veiklą bei įgyti konkurencinį pranašumą.

2. MARKETINGO TOBULINIMO TEORINIAI-METODINIAI PAGRINDAI

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2706 žodžiai iš 8857 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.