Marketingo tyrimai internete
5 (100%) 1 vote

Marketingo tyrimai internete

Marketingo tyrimai

Surinkta informacija tik padeda atlikti sprendimus. Informacija padeda stebėti aplinką, nustatyti vartotojų požiūrius, pakelti reklamą, sumažinti rizikos faktorių.

Informacijai yra priskiriama neorganizuotų ir nereguliarių kasdieninių bendravimų kompleksas – tai neformalios informacijos šaltinis – gandai, nuogirdos ir pan. Neformali informacija neperduodama ir negaunama sistemiškai. Tokios informacijos kokybė ir tikslumas labai skiriasi. Neformali informacija yra tik žodinio pavidalo. Ši informacija nėra specialiai ieškoma, gavėjas negali kontroliuoti tokios informacijos.

Formali informacija yra kuriama pačios įmonės ir gaunama sistemiškai. Formali informacijaskirstoma į pirminę ir antrinę. Marketingo problemai spręsti renkami duomenys – tai pirminė informacija. Antrinė informacija – tai anksčiau surinkti duomenys. Šie du šaltiniai labai skiriasi: pirminė informacija labai gerai atitinka sprendžiamą marketingo problemą, nes duomenys būtent liečiančiai problemai yra renkami pirmą kartą. Pirminė informacija visada yra nauja ir operatyvi. Antrinė informacija yra ekonomiška ir greitai gaunama.

Pirminė ir antrinė informacija yra skaidoma į vidinę ir išorinę.

Vidinė informacija susidaro įmonės viduje, o išorinė informacija – tai iš aplinkos gaunama informacija.

Antrinė vidinė informacija – tai tokia informacija kaip įmonės tiekimo skyriaus duomenys; įmonės gamybos skyriaus duomenys; įmonės apskaitos skyriaus duomenys; pardavimų skyriaus duomenys, kurie gali turėti labai daug informacijos apie vartotojus; transporto skyriaus duomenys; kadrų skyriaus duomenys, kurie turi informaciją apie darbuotojų poreikius.

Antrinė išorinė informacija – pigiausia, jos šaltiniai: vyriausybės arba statistikos departamentų duomenys (įmanoma papirkti ir nusipirkti); asociacijos; gamybinių popierių biržos (atvira, prieinama informacija). Šių šaltinių informacija priklauso nuo to, kiek firmos pateikia ir kokius pateikia duomenis. Prie aukščiau paminėtų šios informacijos šaltinių dar galima paminėti tokius kaip laikraščiai; specializuoti žurnalai; kiti leidiniai; internete pateikiama firmų informacija; parodos; sindikuota informacija – tai viešų tyrimų paskelbti duomenys, privačių tyrimų duomenys.

Pirminė informacija yra skirstoma į vidinę ir išorinę; į kiekybinę ir kokybinę informaciją.

Pirminė vidinė kokybinė informacija – tai paprastai apklausos duomenys, kurie yra išreikšti skaičiais ir yra tikslūs.

Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas. Renkama informacija visada turi būti susijusi su marketingo problema. Pasak V. Dikčiaus (2003), marketingo tyrimai padeda organizacijai pažinti aplinką, surasti tinkamą reagavimo į šią aplinką derinį, bei parengti sprendimų, priemonių ir veiklos variantų kompleksą. Atliekan marketingo tyrimus gaunama informacija padeda nustatyti veiklos rinkoje galimybes, strategijas ir problemas, ja remdamasi įšmonė n etik kuria, tobulina ir vertina marketingo programas, kontruoliuoja marketingo veiklą, bet taip pat spendžia investicijų, personalo, mokslinių tyrimų bei projektavimo klausimus. Kartu negalima užmiršti ir to, kad remiantis šių tyrimų būdu gaunama informacija geriau pažįstamas ir suprantamas viso marketingo poceso turinys ir raida.

Rinkos tyrimai yra svarbiausia ir labai paplitusi marketingo tyrimų sudedamoji dalis. Tai sudaro didžiausią merketingo tyrimų dalį; dažnai be rinkos tyrimų kiti tyrimai neturi prasmės. Rinkos tyrimas gali būti trejopas – bandomasis, analitinis ir priežastinis.

Bandomasis tyrimas atliekamas, kai mažai kas yra žinoma apie rinką, pirkėjus, kainas ir pan. Taip būna, kai skverbiamasi į naujas rinkas. Čia esti vertingi bet kokie duomenys, kurie gali būti surinkti iš laikraščių ir žurnalų ar iš asmenų, buvusių tose šalyse. Sunku tikėtis turėti tikslius, skaičiais išreikštus (kiekybinius) duomenis. Čia svarbu, kad ką nors daugiau sužinome.

Analitiniu tyrimu siekiama surinkti skaitmeninius duomenis apie pirkėjų skaičių ir jų pageidavimus, pardavimų apimtis, kokie konkurentai toje rinkoje prekiauja, kaip keičiasi pardavimų apimtys – didėja ar mažėja. Čia pasitelkiamos anketos, renkami duomenys iš statistinių leidinių ar iš firmų, kurios tuo verčiasi. Toks tyrimas taikomas, kai įmonė jau prekiauja toje rinkoje ir turi pradinius duomenis, gautus bandomųjų tyrimų metu.

Geriausias būtų priežastinis tyrimas. Jo esmė ta, kad kiekvienas įvykis tiriamas pagal schemą: priežastis – pasekmė – ryšys (tarp priežasties ir pasekmės). Ši schema pasiskolinta iš tiksliųjų mokslų – fizikos ar chemijos. Tai savotiškas eksperimentas. Tačiau toks tyrimas yra brangus, ilgai trunka, reikalauja gero įmonės darbuotojų parengimo.

Galutinis rinkos tyrimo tikslas, nepriklausomai nuo pasirinktų tyrimų būdų, yra sužinoti, kodėl vartotojas dabar taip elgiasi ir kaip jis elgsis ateityje.

Marketingo tyrimų procesas:

1) Marketingo problemos formavimas – reikalinga labai tiksliai nustatyti problemą ir geriausia ją išdėstyti raštu;

2) Reikalinga nustatyti ar objektyvi informacija bus reikalinga sprendimo atlikimui/atlikėjui;

3) Reikalinga nustatyti, ar yra problemos alternatyvieji
būdai jai spręsti;

4) reikalinga nustatyti, ar tyrimo kaštai bus mažesni, nei problemos išsprendimo galima nauda;

5) Reikia pasirinkti tyrimo tipą iš trijų pagrindinių tyrimų tipų: žvalgybinio; priežastinio ir aprašomojo.

MARKETINGO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS

Reikia stengtis, kad pigiau kainuotų tie tyrimai, bet būtų patikimi. Tyrimų vykdymo etapai:

1.Problemos išsiaiskinimas ir tyrimo tikslų formulavimas

2.Informacijos šaltinių atrinkimas

3.Informacijos rinkimas

4.Informacijos surinktos analizė

5.Gautų rezultatų pateikimas.

1. Problemos gali būti įvairios. Problemą ir tikslus geriau kartu iškelti, išsiaiskinti. Gali buti paieškomasis tikslas – norim patikrinti kažkokią hipotezę, gali būti aprašomasis tikslas – kokie vartotojai, jų galimybės, aprašom viską apie kažkokį reiškinį. Gali būti ir taip, kad norim paeksperimentuoti, jei nežinom kokią kainą nustatyti.

2. Pirminiai ir antriniai informaciniai šaltiniai. Dažnai renkama pirminė informacija, ji brangi, bet patikimesnė.

Tyrimo metodas: stebėjimas (žmonės stebi konkurentus, renka informaciją); eksperimentas (paskleidžiam rinkoje savo produkciją ir laukiam rezultatų), apklausa (ar pirkejai žino apie produkciją, kokia jų nuomonė).

Tyrimo priemonės: anketa (ne perdaug klausimų); įvairios mechaninės priemonės (reklama).

Atrankos sudarymo planas: atrankos vienetas (ką apklausti?); kiekis; procedūra.

Ryšių su auditorija būdai: telefonas; paštas; asmeniniai kontaktai.

APKLAUSOS TYRIMO TURINYS IR NAUDINGUMAS

Apklausa yra marketingo informacijos rinkimas asmeninės, telefono, pašto ar mišrios apklausos būdu.

Apklausos tyrimas neretai geriau už kitus tyrimų būdus leidžia surinkti informaciją ir jos pagalba surasti atsakymą į dažnai iškylantį klausimą, kodėl žmonės vienaip ar kitaip vertina įmonę ir jos prekę, priima vienokius ar kitokius sprendimus, vienaip ar kitaip elgiasi, yra aktyvūs ar pasyvūs ir pagaliau ką nors daro arba nedaro? Apklausos tyrimas leidžia sužinoti, kodėl jie perka vienos įmonės prekę ar paslaugą ir neperka kitos įmonės tapačios ar analogiškos prekės ar paslaugos. Kodėl kurią nors prekę mėgsta arba jos nemėgsta, nusipirkę naudoja arba padeda į sandėlį, parduoda, skolina, išnuomoja kitiems vartotojams, o galbūt ir išmeta? Kas jiems daro poveikį?

Tyrėjai surenka informaciją ir gali patarti bei pasiūlyti įmonės vadovams, kaip geriau būtų galima parengti ar pertvarkyti marketingo kompleksą. Iš apklausos duomenų galima sužinoti, kaip ir per kiek laiko pirkėjai apsisprendžia pirkti ar nepirkti vieną ar kitą prekę bei paslaugą. Neretai marketingo tyrėjui yra svarbu ir būtina žinoti, kas jo veiklos rinkoje vyks ateityje, kokia bus numatoma demografinė situacija, kokio tipo gyventojų grupės taps svarbiausiais jo pirkėjais. Tyrinėjant galimas pirkėjų grupes bei išskiriant rinkos segmentus, svarbi yra informacija apie amžių, pajamas, užsiėmimą, materialinę padėtį, šeimos gyvenimo ciklo stadiją, išsilavinimą bei kitus veiksnius.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1179 žodžiai iš 3564 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.